Naujausia bauda
EK baigė prieš pustrečių metų pradėtą trečiąjį „Google“ tyrimą dėl įtarimų, kad paieškos variklis neleido trečiosioms šalims naudotis platforma „AdSense“ rodant „Google“ konkurentų reklamą. 2016 m. liepą byloje dėl „AdSense“ Komisija jau buvo suformavusi preliminarią išvadą, kad „Google“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi.
„Baigiame „AdSense“ bylą“, – prieš savaitę pareiškė už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager. Kokios konkrečios baudos „Google“ nusipelnė, paskelbta kovo 20-ąją, – 1,49 mlrd. eurų. Bet tai nėra rekordinė kompanijos bauda. Anksčiau būta didesnių.
Rekordinės sumos
ES pernai liepą „Google“ skyrė rekordinę 4,34 mlrd. eurų (5 mlrd. JAV dolerių) baudą už tai, kad JAV technologijų milžinė piktnaudžiavo dominuojančia savo operacinės sistemos „Android“ padėtimi rinkoje. Ši bauda už antimonopolinių taisyklių pažeidimą yra didžiausia Bendrijos istorijoje.
M.Vestager tada pareiškė, kad JAV technologijų milžinė neteisėtai naudojosi beveik monopoline „Android“ padėtimi, kad padidintų naudojimąsi savo paieškos sistema ir naršykle. Sprendimas dėl baudos buvo priimtas po trejus metus trukusio tyrimo.
„Komisija nusprendė už ES antimonopolinių taisyklių pažeidimą bendrovei „Google“ skirti 4,34 mlrd. eurų baudą, – pareiškė M.Vestager. – „Google“, siekdama įtvirtinti savo dominuojančią padėtį interneto paieškos rinkoje, veikė neteisėtai. Šiuo metu mobilusis internetas sudaro daugiau kaip pusę pasaulinio interneto srauto. Jis pakeitė milijonų europiečių gyvenimą. Ši byla susijusi su trimis bendrovės „Google“ įrenginių „Android“ gamintojams ir tinklų operatoriams taikomais apribojimais, kuriais siekiama užtikrinti, kad duomenų srautas „Android“ įrenginiuose būtų nukreiptas į „Google“ paieškos sistemą. Taip elgdamasi bendrovė „Google“ sistemą „Android“ panaudojo kaip priemonę savo paieškos sistemos dominavimui įtvirtinti. Dėl tokios praktikos iš konkurentų atimta galimybė kurti naujoves ir konkuruoti paslaugų vertingumu, o iš Europos vartotojų – galimybė pajusti veiksmingos konkurencijos svarbioje judriojo ryšio srityje naudą. Pagal ES antimonopolines taisykles tai neteisėta.“
Konkrečiai „Google“ reikalavo, kad gamintojai iš anksto įdiegtų paieškos programėlę „Google Search“ ir interneto naršymo programėlę („Chrome“) – šis reikalavimas buvo „Google“ programėlių parduotuvės („Play Store“) licencijos sąlyga. Taip pat mokėjo tam tikriems dideliems gamintojams ir judriojo ryšio tinklų operatoriams, kad jie savo įrenginiuose iš anksto įdiegtų programėlę „Google Search“. Be to, gamintojams, norintiems iš anksto įdiegti „Google“ programėles, draudė parduoti net pavienius išmaniuosius mobiliuosius įrenginius, kuriuose naudojamos bendrovės „Google“ nepatvirtintos alternatyvios „Android“ versijos (vadinamosios „Android“ atmainos).
„Google“ privalėjo per 90 dienų nutraukti šią praktiką, nes jos patronuojančiai bendrovei „Alphabet“ grėsė mokėti papildomas baudas, kurios gali sudaryti iki 5 proc. jos vidutinės dienos apyvartos. Kompanija šį sprendimą apskundė ES Teisingumo Teismui, šis skundo dar nenagrinėjo.
Pati technologijų milžinė viešai tvirtino, kad ne ribojo vartotojų pasirinkimą, bet užtikrino, kad jis būtų didesnis.
Pagal ES taisykles, „Google“ galėjo būti skirta bauda, sudaranti iki 10 proc. „Alphabet“ metinių įplaukų, kurios 2017 m. sudarė 110,9 mlrd. JAV dolerių (maždaug 98 mlrd. eurų). Tačiau 2018 m. liepą apsiribota 4,34 mlrd. eurų suma.
Pernai „Google“ gauta bauda yra beveik dukart didesnė negu 2017-ųjų finansinės sankcijos. Tada už antimonopolinių taisyklių pažeidimą nuspręsta skirti 2,42 mlrd. eurų baudą. Konkrečiau – už piktnaudžiavimą dominuojančia paieškos sistema teikiant neteisėtą pranašumą savai kainų palyginimo paslaugai. Beje, šis EK sprendimas taip pat apskųstas ES Teisingumo Teismui.
„Google“ istorija
Didžiąją savo pajamų dalį „Google“ gauna per savo pagrindinį produktą „Google“ paieškos sistemą. Bendrovė labai anksti suprato, kad pirmojo šio amžiaus dešimtmečio viduryje prasidėjęs perėjimas nuo stalinių kompiuterių prie mobiliojo interneto paieškos sistemai „Google Search“ bus esminis pasikeitimas. Taigi „Google“ parengė strategiją, kuria siekiama numatyti šio perėjimo pasekmes ir užtikrinti, kad vartotojai „Google Search“ toliau naudotų savo mobiliuosiuose įrenginiuose.
2005 m. „Google“ įsigijo pradinį mobiliosios operacinės sistemos „Android“ kūrėją ir nuo tada tą sistemą plėtoja. Šiuo metu „Android“ naudojama apie 80 proc. išmaniųjų mobiliųjų įrenginių Europoje ir pasaulyje.
Sukūrusi naują „Android“ versiją, pirminį jos kodą „Google“ skelbia internete. Iš esmės tai sudaro sąlygas nepriklausomoms įmonėms šį kodą atsisiųsti ir modifikuoti, kad sukurtų „Android“ atmainas. Atvirai prieinamas „Android“ pirminis kodas apima išmaniosios mobiliosios operacinės sistemos bazines ypatybes, bet ne „Google“ nuosavybės „Android“ programėles ir paslaugas. Įrenginių gamintojai, norintys gauti „Google“ nuosavybės „Android“ programėlių ir paslaugų, su „Google“ turi sudaryti sutartis, kuriose „Google“ nustato tam tikrus apribojimus. Be to, „Google“ sutartis sudarė su tam tikrais dideliais judriojo ryšio tinklų operatoriais, kurie taip pat gali nuspręsti, kurias programėles ir paslaugas įdiegti galutiniams naudotojams parduodamuose įrenginiuose, ir tiems operatoriams taikė kai kuriuos iš tų apribojimų.
Komisijos sprendimas yra susijęs su trijų konkrečių rūšių sutartiniais apribojimais, kuriuos „Google“ taikė įrenginių gamintojams ir judriojo ryšio tinklų operatoriams ir kurie sudarė sąlygas bendrovei „Google“ sistemą „Android“ panaudoti kaip priemonę savo paieškos sistemos dominavimui įtvirtinti.
„Android“ yra licencinė išmanioji mobilioji operacinė sistema. Tai reiškia, kad „Android“ gali būti licencijuojama ir naudojama nepriklausomų gamintojų išmaniuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose.
Kontroliuodama sistemą „Android“ „Google“ dominuoja pasaulinėje licencinių mobiliųjų operacinių sistemų rinkoje (išskyrus Kiniją) – jos rinkos dalis sudaro daugiau negu 95 proc. Į šią rinką patekti labai sunku, iš dalies dėl tinklo poveikio: kuo daugiau vartotojų naudojasi išmaniąja mobiliąja operacine sistema, tuo daugiau kūrėjų kuria programėles tai sistemai, o tai savo ruožtu pritraukia daugiau vartotojų. Be to, sėkmingai licencinei išmaniajai mobiliajai operacinei sistemai sukurti reikia daug išteklių.
Pagal ES antimonopolines taisykles, dominuoti rinkoje nėra neteisėta. Tačiau dominuojančioms bendrovėms tenka ypatinga atsakomybė nepiktnaudžiauti savo stipria padėtimi ir neriboti konkurencijos rinkoje, kurioje jos dominuoja, ar atskirose rinkose.
Neteisėtos praktikos poveikis
Pernai, skirdama rekordinę baudą, EK padarė išvadą, kad šis piktnaudžiavimas – dalis bendros „Google“ strategijos, kuria siekta mobiliojo interneto svarbai sparčiai augant įtvirtinti savo dominavimą bendrosios paieškos internete rinkose.
Pirma, dėl „Google“ praktikos iš konkuruojančių paieškos sistemų atimta galimybė konkuruoti paslaugų vertingumu. Užsiimant siejimo praktika užtikrinta, kad „Google“ paieškos sistema ir naršyklė būtų iš anksto įdiegtos beveik visuose „Google“ „Android“ įrenginiuose, o išskirtinumo mokėjimais labai sumažintos paskatos iš anksto įdiegti konkuruojančias paieškos sistemas. „Google“ taip pat trukdė kurti „Android“ atmainas – tai galėjo atverti galimybes duomenų srautui keliauti į konkuruojančias paieškos sistemas. Be to, „Google“ strategija neleido konkuruojančioms paieškos sistemoms iš išmaniųjų mobiliųjų įrenginių surinkti daugiau duomenų, įskaitant paieškos ir mobiliojo įrenginio buvimo vietos duomenis, – tai padėjo bendrovei „Google“ įtvirtinti savo, kaip paieškos sistemos, dominavimą.
Galiausiai „Google“ praktika padarė žalą konkurencijai ir tolesnių naujovių kūrimui ne tik paieškos internete, bet ir visame mobiliųjų paslaugų sektoriuje, nes ji neleido kitoms interneto naršyklėms veiksmingai konkuruoti su iš anksto įdiegta naršykle „Google Chrome“. Galiausiai, bendrovė „Google“ trukdė kurti „Android“ atmainas – tai galėjo atverti galimybes klestėti ir kitiems programėlių kūrėjams.
