Už šalies branduolinį saugumą atsakingas gvardijos vadas Ahmadas Haghas Talebas praėjusią savaitę tvirtino, kad Iranas gali imtis naujo branduolinės programos kurso. Jei Izraelis grasins atakomis prieš Irano branduolinius objektus ir taip mėgins daryti spaudimą šaliai, tuomet „Islamo Respublikos branduolinės doktrinos ir politikos peržiūrėjimas“ yra „galimas ir įmanomas“, agentūrai „Tasnim“ sakė A, H. Talebas. Pastaruoju metu įtampa tarp Irano ir Izraelio smarkiai paaštrėjo.

Iranas iki šiol vis tikino, kad šalis ir dėl religinių sumetimų nesiekia pasigaminti branduolinio ginklo. Teheranas rėmėsi aukščiausiojo Irano religijos lyderio ajatolos Ali Khamenėjaus paskelbta fatva, kurioje jis uždraudė tiek kurti, tiek naudoti masinio naikinimo ginklus. 85-erių A. Khamenėjus yra šalies vadovas ir, remiantis Irano konstitucija, visais strateginiais klausimais turi paskutinį žodį.

Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 6 876 (+24) priešo tankus, 13 158 (+28) šarvuotas kovos mašins, 10 855 (+44) artilerijos sistemas, 1 018 (+0) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 723 (+0) priešlėktuvinės kovos sistemas, 347 (+0) karo lėktuvus, 325 (+0) sraigtasparnius, 8 510 (+47) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 1 992 (+0) sparnuotąsias raketas, 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 14 407 (+63) automobilius ir degalų cisternas, 1 778 (+10) specialiosios įrangos vienetus.

Valstybinė naujienų agentūra sekmadienio rytą pranešė, kad žuvusiųjų skaičius lieka nepakitęs – 133. Sužeistųjų padaugėjo nuo 147 iki 152, tarp jų yra penki vaikai. Teigiama, kad daugelio sužeistųjų būklė yra kritinė.

Naktį į sekmadienį sunkioji technika valė išpuolio teritoriją. Baimintasi, kad smarkiai nukentėjusios koncertų salės Krasnogorske į šiaurės vakarus nuo Maskvos griuvėsiuose dar gali būti žmonių. Valdymo darbai, institucijų duomenimis, truks bent iki sekmadienio vakaro.

„Telegram“ stop kadras. 

Atsakomybę už išpuolį dar naktį į šeštadienį prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS). Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įžvelgia „ukrainietišką pėdsaką“. Kyjivas bet kokias sąsajas su ataka neigia.

Keturi pagrindiniai įtariamieji šeštadienio vakarą apklausai atvežti į Maskvą. Pasak agentūros TASS, jie iš Briansko srities šalies pietuose, kur buvo sulaikyti, pristatyti į vadinamąjį tyrimų komitetą. Ateinančiomis dienomis teismas spręs dėl jų suėmimo. Jiems gresia kalėjimas iki gyvos galvos.

„Jie sujaudinti visuomenės nuoširdumo ir palaikymo ir yra dėkingi už supratimą savo norui šiuo metu turėti privatumo“, – pranešimą cituoja britų naujienų agentūra PA.

Po kelias savaites trukusių spėlionių apie jos sveikatos būklę, Kate penktadienio vakarą vaizdo ryšiu kreipėsi į visuomenę. Princesei sausio viduryje buvo atlikta pilvo operacija ir nuo tada ji nesirodė viešumoje. Tyrimai po operacijos parodė, kad ji serga vėžiu, kalbėjo Kate vaizdo įraše. Patarus gydytojams, jai taikoma profilaktinė chemoterapija.

Paskelbus šį vaizdo įrašą, karaliaus Karolio III marti sulaukė daugybės linkėjimų pasveikti. To jai, be kitų, linkėjo JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas. Britų premjeras Rishis Sunakas patikino Kate, kad šalis yra su ja. Kartu jis pabrėžė, kad Kate sveikatos klausimais turi turėti tokį pat privatumą, kaip ir kiti žmonės.

 Pirmąjį rinkimų ratą, surinkęs 42,5 proc. balsų, laimėjo I. Korčokas, sekmadienio rytą pranešė Rinkimų komisija. Už P. Pelllegrinį savo balsą atidavė 37 proc. rinkėjų. Nė vienas kandidatas negavo absoliučios balsų daugumos – dėl to reikės antrojo rato. Rinkimų aktyvumas siekė 51,9 proc.

I. Korčokas per rinkimų kampaniją žadėjo būti atsvara kairiajai nacionalistinei premjero Roberto Fico vyriausybei. P. Pellegrinis tuo tarpu į kovą stojo su šūkiu „Slovakijai reikia ramybės!“, kad būtų įveiktas didelis vidaus politinis susiskaldymas.

Pirmiausiai pozicija dėl Rusijos karo Ukrainoje yra viena temų, skaldančių šalies politiką ir visuomenę. ES ir NATO narė Slovakija ribojasi su Ukraina. I. Korčokas pasisako už ryžtingą karinę paramą Ukrainai. P. Pellegrinis tuo tarpu įspėja, kad reikia būti atsargiems dėl ginklų tiekimo ir nurodo į Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą.

Balsų skaičiavimas vyko netikėtai įtemptai. Pradžioje P. Pellegrinis smarkia lenkė I. Korčoką. Tačiau suskaičiavus balsus paskutiniosiose rinkimų apylinkėse, rezultatas pasisuko I. Korcoko naudai. Trečias rinkimuose liko prorusiškas nacionalistas ir buvęs teisingumo ministras Stefanas Harabinas, surinkęs 11,7 proc. balsų. Oficialiai rinkimų rezultatai turėtų būti patvirtinti sekmadienio vidudienį. Dabartinė šalies vadovė Zuzana Čaputova, nepaisant didelio populiarumo, atsisakė kandidatuoti dar vienai penkerių metų kadencijai.

Tai jau ne pirmas kartas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, kai, nepaisant dėl to kilusios įtampos tarp JAV ir Rusijos, abiejų šalių astronautai ir kosmosą pakyla drauge.

NASA astronautai Matthew Dominickas ir Michaelis Barrattas, jų kolegė Jeanette Epps bei kosmonautas Aleksandras Grebionkinas TKS dirbs apie pusmetį. Be kita ko, planuojami įvairūs medicininiai eksperimentai.

J. Epps, A. Grebionkinui ir M. Dominickui tai pirmoji kelionė į kosmosą, o M. Barrattas orbitinėje stotyje dirbs jau trečią kartą.

U. von der Leyen taip pat pasiūlė atjungti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT didžiausią Rusijos banką „Sberbank“ ir dar du didelius bankus.

Strasbūre kreipdamasi į Europos Parlamentą U. von der Leyen paragino ES šalis nares per pusmetį palaipsniui nutraukti neperdirbtos naftos importą, o iki metų pabaigos – naftos produktų importą.

„Užtikrinsime... tvarkingą laipsnišką rusiškos naftos atsisakymą, taip, kad mes ir mūsų partneriai galėtume užsitikrinti alternatyvius tiekimo kelius ir iki minimumo sumažinti poveikį pasaulinėms rinkoms“, – sakė EK pirmininkė.

Kad pasiūlymai įsigaliotų, jiems turi pritarti visos ES narės. Tikimasi, kad dėl to vyks įnirtingi debatai, o U. von der Leyen pripažino, kad „nebus lengva“ gauti visų 27 narių, kurių kai kurios neturi išėjimo prie jūros ir yra labai priklausomos nuo energijos tiekimo iš Rusijos, pritarimą.

Jei bus patvirtintas, naftos importo draudimas bus antras ES sankcijų paketas Rusijos pelningai energijos industrijai dėl vasario 24 dieną Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje. Be sankcijų įvairiems juridiniams ir fiziniams asmenims, įskaitant patį V. Putiną ir jo šeimos narius, blokas jau taiko embargą anglių importui.

ES pradėjo diskusijas dėl galimo gamtinių dujų embargo, bet dėl jo šalių narių konsensusą pasiekti bus sunkiau, nes dujos plačiai naudojamos elektrai gaminti ir namams šildyti.

Vengrija ir Slovakija jau pasakė, kad neprisidės prie jokių sankcijų naftai, bet U. von der Leyen nedetalizavo, ar šioms šalims būtų taikoma tikėtina sankcijų išimtis.

U. von der Leyen taip pat sakė, kad ES turėtų taikyti sankcijas aukšto rango karininkams bei kitiems asmenims, „įvykdžiusiems karo nusikaltimų Bučoje“ netoli Kyjivo. Ukrainos pareigūnai teigia, kad rusų pajėgos atsitraukdamos ten masiškai žudė civilius.

„Tuo pasiunčiamas dar vienas svarbus signalas visiems Kremliaus karo kaltininkams: mes žinome, kas jūs esate. Pareikalausime jūsų atsakomybės. Jūs neišsisuksite“, – Europos Parlamente sakė U. von der Leyen.

Rusijos bankai, tarp jų „Sberbank“, taip pat atsidūrė EK akiratyje. Pasak U. von der Leyen, siekiama atjungti maždaug 37 proc. Rusijos bankininkystės sektoriaus užimantį „Sberbank“ nuo SWIFT.

„Mes taip pat atsiesime nuo SWIFT du kitus didelius Rusijos bankus. Taip smogsime bankams, kurie sistemiškai yra labai svarbūs Rusijos finansų sistemai ir Putino galimybėms naikinti“, – sakė ji.

Pasak jos, bus taikomasi ir į tuos, kas skleidžia dezinformaciją apie karą Ukrainoje.

„Šaliname iš savo eterio tris didelius Rusijos valstybinius transliuotojus. Jiems nebebus leidžiama ES platinti savo turinio, kad ir kokio jis būtų pavidalo ar formos – kabelinis, palydovinis, internetinis, per išmaniųjų telefonų programėles“, – pranešė U. von der Leyen.

Ji nenurodė šių televizijų pavadinimų, bet pavadino jas „Putino melą ir propagandą agresyviai sustiprinančiais ruporais“, kuriems „nebereikėtų suteikti scenos šiam melui skleisti“.

Vokietija: draudimas gali lemti tiekimo „sutrikimų“

Vokietija: ES planuojamas rusiškos naftos importo draudimas gali lemti tiekimo „sutrikimų“ (papildytas)

Mezebergas, Vokietija, gegužės 4 d. (AFP-BNS). Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos planuojamas laipsniškas rusiškos naftos importo draudimas gali lemti tiekimo „sutrikimų“ ir išaugusias kainas, tačiau pritarė šiai iniciatyvai.

„Kelis kartus sakiau, kad, aišku, negalime garantuoti, kad tokioje situacijoje nebus sutrikimų, pirmiausia – regioninių sutrikimų“, – sakė jis žurnalistams po vyriausybės posėdžio.

R. Habeckas pridūrė, kad Berlynas pritaria bloko rengiamam šeštajam sankcijų Maskvai paketui, kuriuo ketinama uždrausti naftos importą iš Rusijos.

Ekonomikos ministras, taip pat atsakingas už savo šalies energetikos politiką, paminėjo, kad konkrečiai gali būti paveikta PCK naftos perdirbimo gamykla rytiniame Šveto mieste.

Ši gamykla tiekia apie 90 proc. naftos, suvartojamos Berlyne ir sostinę supančiame regione, kur, be kita ko, įsikūręs Berlyno Brandenburgo tarptautinis oro uostas.

Didžiausia PCK gamyklos akcininkė yra Kremliaus kontroliuojama Rusijos naftos milžinė „Rosneft“. R. Habeckas pripažino, kad situacija yra sudėtinga, ir pabrėžė, kad ją būtina „spręsti politiškai“.

Ministras nurodė, kad laipsniškas draudimo įgyvendinimas turėtų padėti sušvelninti sukrėtimus naftos rinkose.

„Gali būti, kad [rizikos] jau buvo įvertintos, – kalbėjo jis. – Bet žinoma, kainos gali ir gerokai pakilti.“

Vokietija atmetė galimybę nedelsiant įvesti draudimą importuoti visus rusiškus energijos išteklius, ypač dujas. Vis tik Berlynas pritarė siūlymui atsisakyti rusiškų dujų importo iki šių metų pabaigos.

Remiantis sekmadienį vokiečių Ekonomikos ministerijos pateiktais duomenimis, šiuo metu Rusijos tiekiama nafta sudaro 12 proc. viso Vokietijos naftos importo; anksčiau šis rodiklis siekė 35 procentus.

Vengrija nepritaria

Vengrija trečiadienį perspėjo negalinti pritarti Europos Sąjungos siūlymui uždrausti rusiškos naftos importą, nes toks žingsnis „visiškai sugriautų“ šalies energijos tiekimo saugumą.

Pasiūlymas „negali būti atsakingai palaikytas tokia forma, mes negalime atsakingai už jį balsuoti“,  savo „Facebook“ puslapyje paskelbtame vaizdo pranešime sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas).

„Šis sankcijų paketas visiškai sugriautų Vengrijos energijos tiekimo saugumą“, – kalbėjo ministras.

Pasak P. Szijjarto, Budapeštas pritars pasiūlymui, jei naftotiekiais tiekiamai naftai nebus taikomas ES draudimas.

„Tai nėra politinės valios, ketinimų ar laiko trūkumo klausimas – tiesiog tokia yra fizinė, geografinė ir infrastruktūrinė realybė“, – pareiškė ministras.

Vengrų vyriausybės duomenimis, 65 proc. Vengrijai tiekiamos naftos ir 85 proc. gamtinių dujų atkeliauja iš Rusijos.

Budapeštas jau kurį laiką nepritaria jokiam importo draudimui. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, pastaraisiais metais puoselėjęs glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tokią poziciją motyvuoja Centrinės Europos šalies priklausomybe nuo rusiškų energijos išteklių.

„Nematome jokio plano ar garantijų, kaip, remiantis dabartiniais pasiūlymais, būtų galima valdyti net pereinamąjį laikotarpį, ir kas užtikrintų Vengrijos energetinį saugumą“, – sakoma anksčiau trečiadienį naujienų agentūrai AFP atsiųstame Vengrijos vyriausybės spaudos tarnybos pareiškime.

Maskva: ES pirks rusišką naftą per trečiąsias šalis

Po Europos Komisijos pasiūlyto naftos embargo Maskva mano, kad Europa ir ateityje neapsieis be rusiškos naftos – pirks ją per trečiąsias šalis.

„Kai tik bus įvestas embargas, Europa toliau pirks rusišką naftą per trečiąsias šalis“, - naujienų agentūra RIA citavo Vladimirą Džabarovą, Rusijos Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmąjį pavaduotoją.

„Šiandien į Zaporižę atvyko 156 žmonės – moterys ir vaikai. Tik įsivaizduokite, jie slėptuvėse išbuvo daugiau nei du mėnesius! Pavyzdžiui, vaikui yra šeši mėnesiai, o du iš jų – po žeme, saugantis nuo bombų ir sviedinių“, – sakė V. Zelenskis.

Pasak jo, dabar šie žmonės yra visiškai saugūs. Jie sulauks pagalbos.

Planuojami keturi humanitariniai koridoriai iš Mariupolio

Ketvirtadienį turėtų tęstis žmonių evakuacija iš Mariupolio. Apie tai pranešė žinių portalas „Kyjiv Independent“.

Ukrainos vicepremjerės Irynos Vereščuk duomenimis, planuojami keturi humanitariniai koridoriai, kad civiliai iš beveik visiškai sugriauto uostamiesčio galėtų pasiekti Zaporižią.

Prieš karą Mariupolyje gyveno apie 400 tūkst. žmonių. Manoma, kad šiuo metu čia dar likę apie 100 tūkst. gyventojų.

Lenkų premjeras: „Gazprom“ sprendimas – puolimas prieš Lenkiją

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) trečiadienį sakė, kad Rusijos sprendimas sustabdyti dujų tiekimą yra „tiesioginis puolimas“ prieš Lenkiją, bet pridūrė, kad jo šalis nepasiduos „šiam šantažui“.

M. Morawieckis kalbėjo Lenkijos valstybinei dujų įmonei PGNiG patvirtinus, kad Rusijos milžinė „Gazprom“ „visiškai sustabdė“ dujų tiekimą Lenkijai vamzdynu Jamalas–Europa.

„Rusija įvykdė ne tik brutalų, žudikišką Ukrainos užpuolimą... bet ir atakavo visos Europos energetinį bei maisto saugumą“, – įstatymų leidėjams sakė M. Morawieckis.

„Tai tiesioginis puolimas prieš Lenkiją... Mes užsiimsime šiuo šantažu, šiuo į galvą įremtu pistoletu taip, kad lenkai nepajustų poveikio“, – sakė premjeras.

„Dėl mūsų pastangų Lenkijai nuo rudens išvis nereikės rusiškų dujų“, – pareiškė jis.

Bulgarija: tai – šiurkštus sutarties pažeidimas ir šantažas

Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas trečiadienį šantažu pavadino Rusijos sprendimą sustabdyti gamtinių dujų tiekimą šiai Europos Sąjungos narei.

Šis Rusijos energetikos milžino „Gazprom“ žingsnis „yra šiurkštus sutarties pažeidimas ir šantažas... Mes nepasiduosime tokiam reketui“, – po vyriausybės posėdžio surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje sakė premjeras ir pridūrė: „Tai nepriimtina“.

K. Petkovas taip pat pranešė, kad Bulgarija peržiūrės visas sutartis su „Gazprom“, įskaitant dėl tranzito.

Jis paragino visus Bulgarijos piliečius būti ramius ir patikino, kad vyriausybė jokiu būdu nesumažins dujų tiekimo vartotojams.

„Bulgarijos vyriausybė yra pasirengusi tokiam scenarijui. Energetikos ministerija turi aiškų tiekimo planą, įskaitant paruoštą alternatyvių šaltinių planą“, – pabrėžė premjeras.

Reaguodama į tai Europos Sąjunga trečiadienį pranešė, jog yra pasirengusi rusiškų dujų tiekimo 27 valstybių blokui sustabdymui, ir planuoja „koordinuotą“ atsaką.

„Gazprom“ sprendimas – tai dar vienas Rusijos bandymas šantažuoti mus dujomis. Esame pasirengę tokiam scenarijui. Planuojame koordinuotą ES atsaką“, – pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

U. von der Leyen: Lenkija ir Bulgarija gauna dujas iš kaimyninių ES šalių

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad po to, kai Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ užsuko dujų čiaupus, Lenkija ir Bulgarija dabar gauna dujas iš savo kaimynių Europos Sąjungoje.

„Užtikrinsime, kad „Gazprom“ sprendimas turėtų kuo mažesnį poveikį Europos vartotojams, – sakė U. von der Leyen. – Šiandien Kremliui dar kartą nepavyko pasėti nesantaikos tarp valstybių narių. Rusijos iškastinio kuro era Europoje baigiasi“.

Rusija grasina užsukti dujas ir kitoms šalims

Sustabdžiusi dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, Rusija tokiu pat žingsniu pagrasino ir kitoms šalims, jei valstybinis koncernas „Gazprom“ mokėjimų negaus rubliais. Įgyvendinamas atitinkamas prezidento V. Putino dekretas, trečiadienį pareiškė Kremliaus atstovas D. Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

V. Putinas kovą nurodė, kad „nedraugiškos valstybės“, įskaitant visas ES šalis, už rusiškas dujas turi mokėti tik rubliais. D. Peskovas atmetė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kaltinimus, kad tai „šantažo instrumentas“.