Tikėtis pajamų augimo labiau linkę vyrai (40 proc.; tarp moterų teigiamai atsakiusių buvo 35 proc.), 18 – 29 metų gyventojai (58 proc.), taip pat Kauno ir Vilniaus apskrityse gyvenantys asmenys (atitinkamai po 43 ir 42 proc.).

Gerėjantiems gyventojų lūkesčiams dėl ateities įtakos turi ekonominė šalies padėtis ir situacija darbo rinkoje. Pernai darbo užmokestis po mokesčių kilo sparčiai, daugiau negu 9 procentais. Dėl mokesčių reformos ir sumažėjusios mokestinės naštos atlyginimai įspūdingai augo ir šių metų pradžioje, kai vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo 14,6 proc. didesnis negu pernai. Taigi gyventojų optimizmas kyla ne be pagrindo, o gerėjantys lūkesčiai yra palanki žinia – augančių pajamų besitikintys gyventojai drąsiau priima su finansais susijusius sprendimus ir didina vartojimo mastą šalyje.

Kita vertus, augant pajamoms, labai svarbu stengtis dalį jų atidėti. Lietuvos ekonomika yra labai atvira ir subalansuotas vidaus vartojimas per ilgesnį laiką galimas tik augant eksportui. Visgi prognozuojamas vangus ekonomikos augimas Vakarų Europoje rodo, kad tokio pat spartaus algų augimo kitąmet neturėtume tikėtis.

Pajamų augimo per artimiausius metus sakė nesitikintys 42 proc. apklaustųjų, 20 proc. apklausos dalyvių neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Lietuvos gyventojų apklausą balandžio–gegužės mėnesiais SEB banko užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Norstat“, internetu apklaususi daugiau negu 1 tūkst. vyresnių negu 18 metų šalies gyventojų.