„Jei „prapilsime“, nepateksime į antrą turą, liepos 12 dieną pateiksiu atsistatydinimo pareiškimą. Bus paskutinė Vyriausybės darbo diena ir Vyriausybė atsistatydins“, –sakė S. Skvernelis.

„Su ministrais detaliai dar nekalbėjau, bet manau, kad dauguma mūsų kolegų, tų ministrų, kurie panašiais principais vadovaujasi, supranta, kad politikui be pasitikėjimo būtų labai sunku toliau kalbėti, žinant, kokia yra situacija Seime su dauguma“, – sakė jis.

Kandidatas į prezidentus S. Skvernelis, laukdamas pirmųjų rinkimų rezultatų, pravirko dėkodamas savo žmonai už palaikymą rinkimų kampanijos metu bei teigė niekada nesigailėjęs dirbęs policininku.

„Žmona laikė visus kampus (namų. – ELTA) ant savo pečių be jokių priekaištų. (...) Tai atlaikyti nėra lengva. Tai labai svarbu, ir aš to būčiau neatlaikęs“, – teigė S. Skvernelis.

Anot S. Skvernelio, jo komanda rinkimų kampanijos metu padarė daugiau nei galėjo.

„Ar mes viską padarėme? Manau, kad taip. Padaryta, ko gero, maksimumas, gal net šiek tiek daugiau už maksimumą. Tai buvo velniškai sunkus laikotarpis, daug emocijų, patirties pas daugelį – nulis. Tikrai nebūtų pavykę, jei ne mano šeima“, – sakė S. Skvernelis.

Kandidatas į prezidentus teigė nuo vaikystės svajojęs turėti nuosavą namą.

„Visą laiką, nuo vaikystės, kadangi gyvenau daugiabutyje, svajojau apie namą. Tėvai tuomet negalėjo to sau leisti. (...) Džiaugiuosi savo namais, savo tvirtove. Pirmas namas, Valentinui Mazuroniui tikrai neparduosiu. Tai vienintelis ir pagrindinis būstas, kuriame atsigauname“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Pasak jo, sprendimas dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose buvo sunkus, tačiau kandidatas džiaugėsi, kai tai suteikė galimybę Lietuvai turėti pasirinkimo teisę.

Jei „prapilsime“, nepateksime į antrą turą, liepos 12 dieną pateiksiu atsistatydinimo pareiškimą.

S. Skvernelis taip pat nesigailėjo dirbęs policininku.

„Aš didžiuojuosi, kad buvau policininkas, „mentas“ niekada nebuvau“, – pridūrė S. Skvernelis. ELTA primena, kad paramą S. Skverneliui yra išreiškusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Jos lyderis Gediminas Kirkilas yra sakęs, kad bendrapartiečiai tiki premjero sėkme prezidento rinkimuose.

S. Skvernelį palaiko ir Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas. Anot politiko, S. Skvernelis „turi stuburą, parodo, kad turi savo nuomonę, nelenkia galvos prieš kitus“.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kaip ir kandidatas į prezidentus Naglis Puteikis, taip pat yra sakę palaikysią S. Skvernelio kandidatūrą. Tiesa, pastarasis kartu yra teigęs, kad jam artima ir kandidato į prezidentus Arvydo Juozaičio ideologija.

Pats S. Skvernelis taip pat yra sakęs, kad labai vertina partijos paramą, esą „be tokių finansų yra pakankamai didelis iššūkis surengti sėkmingą rinkimų kampaniją“.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis darsyk patikino, kad laikysis savo žodžių ir trauksis iš valdančiosios daugumos, jei jų kandidatas S.Skvernelis nepateks į antrą turą.

„Ką pasakė Saulius – laikomės kito standarto kaip politikai. Jeigu yra taip, kad žmonės pasitikės – tęsime darbus, nes esame politikoje ir iš jos nepabėgsime, bet jei susiklostys, kad palaikymo neturėtume, laikysimės savo žodžio. Apgailestauju, kad yra žmonių, kurie mano, kad S. Skvernelis ir „valstiečiai“ gali sulaužyti savo žodį“, – tikino R. Karbauskis.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad R. Karbauskio ir premjero S. Skvernelio grasinimai trauktis iš valdančiosios koalicijos ir iš premjero posto, jei S. Skverneliui nepasiseks prezidento rinkimuose, yra mažų mažiausiai nerimta.

„Čia yra du momentai. Pirmas dalykas – tai yra absoliučiai nerimta kratytis atsakomybės. Tai tiesiog nerimta, čia ne vaikų darželis, ne smėlio dėžė. Galų gale, palikti valstybę inercijoje, chaose yra nerimta atsakomybės prasme. Antras dalykas - manęs tai absoliučiai negąsdina. Ir aš kalbu ne tik apie save – apie socialdemokratus apskritai. Jeigu žmonės pavargo ir nebegali tos atsakomybės naštos nešti ir nori rinkimų, nori pasitikrinti - tai tvarkoj, mes būsim tam pasiruošę. Tai negąsdina mūsų, mes nebijome“, – sakė G. Paluckas.

Buvo surengta beveik 17 tūkstančių ekskursijų, beveik pusantro tūkstančio renginių. Su Lietuvos ir užsienio partneriais buvo surengtos 84-ios parodos, 20 mokslinių konferencijų.

„Tarptautiniai parodiniai ir kiti projektai su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi, Dresdeno valstybiniais meno rinkiniais, Sankt Peterburgo valstybiniu Ermitažu, Atėnų Akropolio muziejumi, Varšuvos, Vroclavo, Liublino, Milano, Florencijos, Londono, Lvovo, Lucko, Minsko, Gardino, Rygos ir kitų miestų garsiomis paveldo institucijomis, kolekcijų savininkais liudija, kad Valdovų rūmų muziejus jau yra ir Europoje vertinamas kaip patikimas partneris, svarbus istorinės tradicijos aktualinimo ir kultūrinių mainų skatinimo, mokslinių iniciatyvų veiksnys“, - muziejaus rėmėjams skirtame renginyje sakė Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Valdovų rūmų muziejuje šiuo metu yra saugoma apie pusė milijono archeologinių vertybių, daugiau nei pusantro tūkstančio kultūros, meno, istorijos ir numizmatikos vertybių. Daugiau nei 25 tūkstančius eksponatų konservavo ir restauravo patys muziejaus darbuotojai.

Per dešimt Valdovų rūmų gyvavimo metų muziejaus fonduose mokslinių tyrimų tikslais apsilankė daugiau nei du tūkstančiai specialistų, vyko daugiau kaip 8 tūkstančiai edukacinių užsiėmimų. Muziejaus rūpesčiu buvo išleisti 85 leidiniai (katalogai, studijos kitos knygos). Muziejaus mokslinėje bibliotekoje sukaupta 15 tūkstančių knygų, o duomenų bazėje - 4 tūkstančiai fotografijų apie daugiau nei pusantro tūkstančio užsienyje esančių lituanistinių vertybių.

Vyriausybės nutarimu nuo 2009 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ši pirmoji metų diena laikoma atkurtoje istorinėje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje įsteigto muziejaus gimtadieniu, nors faktiniai įstaigos kūrimo, teisinio registravimo, pirmųjų darbuotojų priėmimo veiksmai dar tęsėsi visą sausį.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, arba trumpiau - Valdovų rūmų muziejus, kūrėsi ne tuščioje vietoje. Svarbi atrama kuriant naują muziejų buvo prie Valdovų rūmų teritorijos tyrimų ir atkūrimo nuo 1987-1988 m. dirbę mokslininkai, projektuotojai, statybų prižiūrėtojai, muziejininkai, juos jungė net kelios įstaigos.

Šios įstaigos buvo Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, Projektavimo ir restauravimo institutas, Vilniaus pilių direkcija, Lietuvos dailės muziejus. Bendradarbiaujant šioms institucijoms ir jų darbuotojams, pamažu buvo suformuota Valdovų rūmų atkūrimo ir būsimo panaudojimo vizija, imti detalizuoti konkretūs erdvių įrengimo, ekspozicijų sukūrimo, įvairiapusės veiklos formų planai.

Visus svarbiausius darbus, ypač susijusius su rūmų atkūrimo projektavimo ir statybų eiga, koordinavo 2006 m. atnaujinta ir itin aktyviai bemaž iki pat darbų užbaigimo veikusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisija, jai ilgą laiką vadovavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas. Rūmų atkūrimo statybos darbus vykdė Panevėžio statybos trestas. Daugelį iniciatyvų rėmė ir pačią rūmų atkūrimo idėją aktyviai skleidė visuomeninis Valdovų rūmų paramos fondas bei Valdovų rūmų paramos komitetas Jungtinėse Valstijose.