„Šis žiaurumas Vinycioje yra naujausias iš ilgos virtinės brutalių atakų, nutaikytų į civilius ir civilę infrastruktūrą“, – sakoma ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) ir krizių valdymo komisaro Janezo Lenarčičiaus pranešime.
„Negali būti nebaudžiamumo už pažeidimus ir nusikaltimus, vykdomus Rusijos pajėgų ir jų politinių viršininkų“, – pridūrė pareigūnai.
Vašingtonas: žemės ūkio įrangos pardavimui Rusijai sankcijos netaikomos
Vašingtonas, liepos 15 d. (AFP-BNS). Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pareiškė, kad nedraudžia pardavinėti žemės ūkio įrangos Rusijai, dar kartą paneigdamos Maskvos kaltinimus, kad Vakarų šalių sankcijos, o ne Kremliaus įsiveržimas į Ukrainą, sukėlė pasaulinę maisto krizę.
Iždo departamentas, pateikdamas teisinę formą dėl sankcijų taikymo išimčių, pareiškė, kad nestabdys JAV sandorių, susijusių su žemės ūkio įrangos gamyba, pardavimu ar gabenimu.
Atsižvelgdamas į ankstesnes taisykles, nustatytas po vasario 24 dieną prasidėjusios invazijos, departamentas taip pat teigė nedraudžiantis pardavinėti tokių žemės ūkio prekių, kaip trąšos, taip pat medicinos prietaisų ir COVID-19 testų.
Išplėstos išimtys „dar kartą patvirtina, kad JAV sankcijos Rusijai, taikomos reaguojant į jos neišprovokuotą ir nepagrįstą karą prieš Ukrainą, netrukdo prekybai žemės ūkio ir medicinos produkcija“, sakoma Iždo departamento pareiškime.
Rusijos prezidento Vladimiro „Putino karas uždusino maisto ir žemės ūkio gamybą, o maistą jis naudoja kaip karo ginklą, naikindamas žemės ūkio sandėliavimo, perdirbimo ir tyrimų objektus; vogdamas grūdus ir žemės ūkio įrangą; taip pat faktiškai blokuodamas Juodosios jūros uostus“, – priduriama pareiškime.
Tokį žingsnį Vašingtonas žengė pasirodžius retų pažangos ženklų per Turkijoje surengtas Rusijos ir Ukrainos derybas dėl leidimo išgabenti krovinius iš Ukrainos. Ši šalis yra labai svarbi kviečių ir kitų grūdų eksportuotoja.
Krovinių gabenimą per Juodąją jūrą blokuoja Rusijos karo laivai, taip pat minų laukai, kuriuos įrengė Kyjivas, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus amfibinio puolimo.
Dėl maisto stygiaus dešimtims milijonų žmonių Afrikos ir kitose neturtingose šalyse iškilo bado pavojus.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) neseniai pareiškė, kad Maskvos veiksmai prisidėjo prie neramumų Šri Lankoje. Šios salos valstybės prezidentas pabėgo ir atsistatydino per masinius protestus dėl smarkiai sumažėjusių maisto ir degalų atsargų.
ES ir Azerbaidžanas planuoja sudaryti susitarimą dėl dujų, siekdami nusigręžti nuo Rusijos
Europos Komisija siūlo Europos Sąjungos narėms sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, jas keičiant azerbaidžanietiškomis. Tarpusavio supratimo memorandumo su Baku projektas numato, kad Azerbaidžanas didins gavybą bei plės eksporto pajėgumus, skelbia agentūra „Reuters“.
„ES ir Azerbaidžano strateginė partnerystė numato Kaspijos jūros regiono gamtinių dujų tiekimą Europos Sąjungai. (...) Tikimasi, kad iki 2027-ųjų jų tiekimas išaugs iki ne mažiau kaip 20 mlrd. kubinių metrų per metus. Tam prireiks didelių investicijų, kad būtų išplėstas Pietų dujų koridoriaus (SOGC) dujotiekių tinklas“, – rašo leidinys „EUobserver“, taip pat cituodamas šio dokumento projektą.
Jo pasirašymo tikėtina data nenurodoma, tačiau skelbiama, jog kitą savaitę Briuselyje numatytos derybos su Azerbaidžano atstovais, o šio mėnesio pabaigoje į Baku vyks ES energetikos komisarė Kadri Simson.
SOGC sudaro du dujotiekiai – „Transanatolijos“ (TANAP) ir „Transadrijos“ (TAP). Jais gamtinės dujos iš Azerbaidžanui priklausančio milžiniško „Shah Deniz“ telkinio, kuriame jų glūdi apie 1,2 trln. kubinių metrų, per Sakartvelą ir Turkiją į Pietų Europą pradėtos pumpuoti paskutinę 2020-ųjų dieną.
2021-asiais Azerbaidžanas į Europą eksportavo 8,2 mlrd. kubinių metrų dujų, o šiemet jų tiekimą šia kryptimi planuoja padidinti iki daugiau kaip 10 mlrd. kubų.
TANAP metinį palaidumą nuo pradinio 16 mlrd. kubų (6 mlrd. kubų skirta Turkijai, 10 mlrd. – Europai) etapais numatyta didinti iki 31 mlrd. kubinių metrų, o TAP – nuo 10 mlrd. iki bent 20 mlrd. kubų.
Tiksliosios raketos „Himars“ keičia jėgų pusiausvyrą Ukrainoje, teigia ekspertai
Birželio mėnesį pradėjus naudoti JAV gamybos tiksliąsias raketas, Ukrainos pajėgos gavo didelį postūmį mūšio lauke, kuris pakreipė pusiausvyrą rusų nenaudai ir galbūt privertė Maskvą stabdyti puolimą, teigia ekspertai.
Nuo birželio vidurio, naudodama raketų sistemas „Himars“, Ukraina sunaikino daugiau kaip 20 stambių Rusijos amunicijos sandėlių ir vadaviečių, kurios anksčiau buvo per toli už fronto linijos, kad jas pasiektų tradicinė artilerija.
Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose užfiksuoti įspūdingi ilgai trunkantys sprogimai amunicijos sandėliuose Rusijos kontroliuojamame Luhanske, Nova Kachovkoje ir kitur, liudijantys JAV raketų galingumą ir tikslumą.
„Okupantai jau gerai pajuto, kas yra moderni artilerija. Jie neturės saugaus užnugario niekur mūsų žemėje“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tačiau ekspertai taip pat perspėja, kad naujieji ginklai nėra panacėja ir kad šaliai reikia dar daugiau ginklų bei radiolokacinių sistemų, kurias būtų galima naudoti kartu, norint nugalėti rusus.
Vašingtone esančio Naujojo Amerikos saugumo centro gynybos analitikas Christopheris Dougherty sakė, kad tokios „Himars“ sėkmės buvo galima tikėtis. Tačiau jis pridūrė: „Pats savaime šis daiktas nepakeis įvykių eigos iš esmės“.
Tikslumas ir kiti pranašumai
Didelio mobilumo artilerijos raketų sistema M142 – tai manevringa ant ratų montuojama 227 mm GPS valdomų raketų paleidimo sistema, kurios veikimo nuotolis yra apie 80 kilometrų.
Skirtingai nuo kitų daugkartinio paleidimo raketų sistemų, kurias abi pusės naudojo kare, „Himars“ raketas galima tiksliai nukreipti į taikinius, o tai reiškia, kad jas galima naudoti taupiai ir patikimai.
Pirmosios keturios paleidimo sistemos, kurios vienu metu gali nešti 6 raketas, buvo pristatytos birželio mėnesį. Dabar ukrainiečiai jų turi 12, taip pat ir šimtus raketų.
Įrenginiai turi daugiau privalumų nei vien tikslumą. Raketos skrenda pakankamai žemai ir greitai, todėl Rusijos oro gynyba negali jų lengvai perimti. Kadangi sistemos yra labai mobilios, rusams sunku jas aptikti ir sunaikinti.
„Himars“ keičia kovos pobūdį Ukrainoje. Jie leidžia ukrainiečiams taikytis į rusus didesniu atstumu ir tose teritorijose, kurių negalėjo pasiekti dėl Rusijos oro gynybos sistemų“, – šią savaitę socialiniame tinkle „Twitter“ rašė australų atsargos generolas ir karo analitikas Mickas Ryanas.
Be „Himars“, nuo birželio mėnesio Ukraina turi galingos didelio tikslumo artilerijos iš kitų sąjungininkių, pavyzdžiui, prancūziškų haubicų „Cezar“, o praėjusią savaitę JAV paskelbė, kad suteiks 1 000 naujų tiksliai valdomų artilerijos sviedinių.
M. Ryanas teigė, kad Ukraina juos naudoja prieš silpnąsias rusų vietas: polinkį laikyti amuniciją arti geležinkelio sandėlių ir miestuose, esančiuose palyginti netoli fronto.
Nors dėl to ukrainiečiams padidėja rizika pataikyti į gyvenvietes, tačiau tikslus nusitaikymas padeda sumažinti civilių aukų skaičių.
Rusams pritrūks sunkvežimių
Galiausiai rusai prisitaikys ir išsklaidys savo aprūpinimo sandėlius, o kai kuriuos perkels gerokai toliau nuo fronto linijos, teigia analitikai. Tačiau tai apsunkins jų logistiką mūšio lauke.
„Ką nors išsklaidžius visada prireikia daugiau sunkvežimių, kad tas pats kiekis daiktų pasiektų žmones, kuriems jų reikia“, – sakė Ch. Dougherty.
Be to, pasak jo, Rusijos kariuomenės sunkvežimių parkas dėl karo gerokai sumažėjo.
Ilgesnio nuotolio raketos?
Dabar Kyjivas spaudžia Vašingtoną dėl ATACMS raketų, kurios gali būti paleidžiamos iš „Himars“ įrenginių ir kurių veikimo nuotolis yra 300 km.
„Mūsų institucijos visais lygmenimis derasi su JAV atstovais dėl būtinybės aprūpinti mus ilgesnio nuotolio raketomis“, – trečiadienį sakė Ukrainos parlamento narys Fediras Venislavskis.
Iki šiol Baltieji rūmai atsisakydavo, nerimaudami, kad tokius ginklus Ukraina panaudotų prieš taikinius Rusijos teritorijoje. Prezidento Joe Bideno administracija baiminasi, kad tai gali įtraukti JAV ir NATO į tiesioginį karą su Rusija.
Ch. Dougherty sakė, kad JAV iš tiesų neturi daug ATACMS atsargų, o jų gamyba nutraukta prieš daugelį metų.
Škotijos Šv. Andriejaus universiteto strateginių studijų profesorius Phillipsas O‘Brienas sakė, kad, be „Himars“, Ukrainai tikrai reikia daugiau apsaugos nuo Rusijos atakų iš oro.
„Suteikti Ukrainai daugiau ir geresnių oro gynybos pajėgumų turėtų būti toks pat svarbus prioritetas, kaip ir suteikti jai ilgesnio nuotolio ginklų“, – rašė Ph. O‘Brienas tviteryje.
NVO: smarkiai padaugėjo palaidojimų Rusijos užimtose Ukrainos teritorijose
Palydovinės nuotraukos ir antžeminiai vaizdai rodo, kad Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose smarkiai padaugėjo palaidojimų, teigiama penktadienį paskelbtoje ataskaitoje.
Nevyriausybinis Informacinio atsparumo centras (CIR) išanalizavo palaidojimų vaizdus šešiose vietovėse – dvi iš jų jau anksčiau buvo užėmusios Rusijos pajėgos, o likusias pietų Ukrainoje tebekontroliuoja Maskva.
„Atvirų šaltinių informacija gali suteikti beprecedentį prieinamumą už karo Ukrainoje fronto linijos ir į Rusijos pajėgų užimtas teritorijas“, – sakė CIR tyrimų direktorius Benjaminas Strickas.
Ataskaitos autoriai teigė, kad Mariupolio Starokrymskės kapinėse per penkis mėnesius nuo spalio 21 iki kovo 28 dienos atsirado apie 1 000 naujų kapų.
Vasario 24 dieną Rusija įsiveržė į Ukrainą, o kovo pabaigoje jos pajėgos beveik visiškai užėmė strategiškai svarbų Mariupolio uostamiestį.
Nuo tada palaidojimų skaičius sparčiai augo: nuo kovo 28 iki gegužės 12 dienos palydovinėse nuotraukose buvo matyti 1 141 naujas kapas, o nuo gegužės 12 iki birželio 29 dienos – daugiau kaip 1 700 kapų, teigė autoriai.
Šių skaičių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
„Mūsų ataskaita rodo, kad Ukrainoje tebesitęsia didžiulis spaudimas civiliams gyventojams, – sakė B. Strickas. – Laikini palaidojimai ir didėjantis kapų skaičius visoje Ukrainoje, ypač okupuotose teritorijose ir aplink jas, akivaizdžiai rodo, kad dėl Rusijos invazijos žūsta civiliai gyventojai“.
Tyrėjai sugretino palydovines nuotraukas su geolokaciniais duomenimis, įskaitant duomenis iš socialinės žiniasklaidos.
Vaizduose taip pat matyti, kad dviejose netoli Mariupolio esančiose vietovėse – Pionerske ir Manhuše – kasami dideli grioviai, taip pat improvizuoti kapai visame mieste.
Ukrainos skaičiavimais, Mariupolyje, kuriame vyko vieni aršiausių mūšių, iš viso žuvo 22 tūkst. civilių gyventojų.
Ataskaitoje teigiama, kad pietiniame Chersono mieste, kurį, nepaisant Ukrainos kontrpuolimo, taip pat tebekontroliuoja Rusija, nuo karo pradžios iki balandžio pradžios buvo iškasti 824 kapai.
JT žmogaus teisių biuras nurodo, kad Ukrainoje žuvo daugiau kaip 5 000 civilių, tačiau mano, kad tikrasis aukų skaičius gali būti daug didesnis.
A. Baerbock atmeta galimybę švelninti sankcijas Rusijai
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock atmetė galimybę sušvelninti Rusijai po invazijos į Ukrainą įvestas sankcijas.
Net ir toks žingsnis neužtikrintų dujų tiekimo iš Maskvos, „tačiau mes būtume šantažuojami dvigubai“, – sakė ji ketvirtadienį Brėmeno mieste vykusioje diskusijoje su piliečiais.
Jei taptų priimtina, kad kas nors „brutaliausiu būdu“ pažeidinėja tarptautinę teisę, tai būtų „paskatinimas visiems tiems, kurie trypia žmogaus teises, laisvę ir demokratiją“.
A. Baerbock pabrėžė, kad Vokietija rems Ukrainą „tol, kol jai mūsų reikės. Todėl mes ir toliau taikysime šias sankcijas ir kartu užtikrinsime, kad visuomenė mūsų šalyje nebūtų suskaldyta“.
Vakarų valstybės nuo karo pradžios palaipsniui griežtino sankcijas Rusijai. Tačiau kairiosios partijos „Die Linke“ ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ politikai ragina jas sušvelninti, nes šios priemonės taip pat yra našta Vokietijos ekonomikai.
Britų žvalgyba: po Severodonetsko įsibrovėliai pereis prie naujo taikinio
Jei Rusijos užpuolikams pavyks užimti Severodonetską, Bakhmutas bus kitas jų taikinys, praneša UNIAN.
Taip teigiama britų žvalgybos ataskaitoje.
Žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenė pamažu juda į vakarus. Po apšaudymo ir žvalgybinių išpuolių prieš Severską, įsibrovėliai nori atverti kelią Slavjansko ir Kramatorsko puolimui. Spėjama, kad Rusija pradės didesnio masto ir ryžtingesnį puolimą.
Latvijoje uždraustas rusiškų dujų importas
Ketvirtadienį Latvijoje priimtas įstatymas, kuriuo uždraudžiama importuoti rusiškas dujas.
Rusiškų dujų draudimas įtrauktas į teisės aktų pataisų paketą, pagal kurį Latvija turės diversifikuoti dujų importą ir užtikrinti strateginį dujų rezervą. Draudimas importuoti rusiškas dujas, įvestas protestuojant prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, pratęsia ankstesnį draudimą, kuris galiojo tik iki sausio 1 dienos.
Naujajame įstatyme numatyta, kad Latvijos dujų institucija sukurs strateginį dujų rezervą. Pagal jį kasmet iki rugpjūčio 31 dienos rezervas turės būti papildomas šalies reikmėms reikalingomis dujomis nuo spalio 1 iki balandžio 30 dienos.
Iki šių metų Rusija buvo pagrindinis Latvijos dujų šaltinis. Nustojusi vartoti rusiškas dujas Latvija ėmė jas importuoti iš Lietuvos ir pradėjo suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo procesą.
Vartojimas mažėjo dar iki karo
Pasak Latvijos visuomeninio transliuotojo lsm.lv, nuo 2021 metų lapkričio iki šių metų balandžio, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, bendras gamtinių dujų suvartojimas Latvijoje sumažėjo 18 proc. Taip teigiama Viešųjų paslaugų komisijos (SPRK) gamtinių dujų rinkos apžvalgoje.
SPRK Energetikos departamento Rinkos priežiūros skyriaus vadovas Janis Negribas penktadienį interviu Latvijos radijui sakė, kad reikia atsižvelgti į tai, jog šie duomenys apima ir laikotarpį, kai Rusija dar nebuvo įsiveržusi į Ukrainą.
Pasak SPRK, tokiam dujų vartojimo sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo ne itin šalta žiema ir precedento neturinčios aukštos gamtinių dujų kainos.
O naujausi gegužės ir birželio mėnesių duomenys rodo, kad vartojimo sumažėjimas, palyginti su atitinkamais praėjusių metų mėnesiais, viršija net 43 proc. Ekspertas teigė, kad dabar pats laikas išnagrinėti šiuos duomenis.
Rusija tyrimų tinklalapį „Bellingcat“ pripažino nepageidaujamu
Rusijos prokurorai penktadienį tyrimų svetainę „Bellingcat“ paskelbė „nepageidaujama“, teigdami, kad ji kelia „grėsmę“ šalies saugumui, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Šie komentarai pasirodė Rusijai vykdant beprecedentį susidorojimą su žiniasklaida ir opozicija nuo vasario mėnesio, kai prasidėjo karinė invazija į Ukrainą.
Tinklalapis „Bellingcat“, rengiantis pranešimus apie Maskvos karą Ukrainoje, jau pernai Rusijoje buvo įvardytas „užsienio agentu“.
Generalinė prokuratūra jį pripažino „nepageidaujamu“ kartu su Latvijoje įsikūrusia tyrimų interneto svetaine „The Insider“ ir Čekijos institutu „Vidurio ir Rytų Europos teisės iniciatyva“ (CEELI).
Prokurorai teigė Rusijos naujienų agentūroms, kad visi jie kelia „grėsmę Rusijos Federacijos konstitucinei tvarkai ir saugumui“.
Pagal „nepageidaujamų asmenų“ įstatymą rusams, palaikantiems ryšius su tokiomis organizacijomis, gresia didelės baudos arba net laisvės atėmimas iki šešerių metų.
EK vicepirmininkas: ES akiratyje – sankcijos Rusijos aukso importui
Europos Sąjunga (ES) kitame sankcijų Rusijai pakete ketina imtis priemonių prieš aukso importą iš šios šalies ir sieks užkirsti kelią bandymams apeiti jos ankstesnius baudžiamųjų priemonių paketus, penktadienį pranešė Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Marošas Sefčovičius.
ES ieškos būdų, kaip „galėtų sankcionuoti auksą, kuris Rusijai yra svarbi eksporto prekė“, Čekijos sostinėje Prahoje, kur vyksta neformalus ES ministrų susitikimas, pareiškė M. Sefčovičius.
Blokas iki šiol yra priėmęs šešis sankcijų Rusijai paketus. Savo naujausiuoju, šeštuoju, paketu ES uždraudė praktiškai visą rusiškos naftos importą. Apie sankcijas auksui blokas prabilo, kai dėl analogiško žingsnio birželio pabaigoje susitarė Didžiojo septyneto (G7) šalys.
Susitikime Prahoje dalyvaujanti Ukrainos vicepremjerė Olga Stefanišyna paragino ES kuo skubiau priimti šį sankcijų paketą. „Kol kas dar niekas neprivertė Rusijos pajusti atsakomybę už savo nusikaltimus, – žurnalistams sakė ji. – Tikimės, kad kitas, septintasis, sankcijų paketas turės stiprų ribojamąjį poveikį ir bus priimtas kuo skubiau.“
G-20 finansų ministrai Indonezijoje aptaria gręsiančią energetikos ir maisto katastrofą
Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai penktadienį susitiko Indonezijoje derybų dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą padarinių, o renginio šeimininkai perspėjo, kad nesugebėjimas įveikti energetikos ir maisto krizių virstų katastrofa.
Dviejų dienų trukmės susitikimas kurortinėje Balio saloje prasidėjo karo, kuris sukrėtė rinkas, padidino maisto kainas ir sukėlė milžinišką infliaciją, šešėlyje. Be to, prieš savaitę Maskvos vyriausiasis diplomatas pasitraukė iš derybų su šio forumo užsienio reikalų ministrais.
Indonezijos finansų ministrė Sri Mulyani Indrawati (Šri Muljani Indravati), sakydama įžanginę kalbą, paragino ministrus dirbti kartu vadovaujantis „bendradarbiavimo dvasia“, nes „pasaulis stebi“, kaip priimami sprendimai.
„Mūsų nesėkmės kaina būtų didesnė nei galime sau leisti, – sakė ji delegatams. – Humanitarinės pasekmės pasauliui ir daugeliui mažas pajamas gaunančių šalių būtų katastrofiškos.“
Įtakingiausi pasaulio finansų pareigūnai, įskaitant JAV iždo sekretorę Janet Yellen (Džanet Jelen), ruošėsi aptarti, kaip ekonomikos turi būti gaivinamos po koronaviruso pandemijos. Tačiau dabar darbotvarkėje dominuoja karas Ukrainoje bei jo poveikis ir taip trapiam pasaulio ekonomikos atsigavimui.
Kaip pranešė vienas Kanados pareigūnas, šalies finansų ministrė Chrystia Freeland (Kristija Friland), turinti ukrainietiškų šaknų, pareiškė Rusijos delegacijos nariams, kad jie yra atsakingi už „karo nusikaltimus“ Ukrainoje dėl savo paramos invazijai.
„Karo nusikaltimus vykdo ne tik generolai, bet ir ekonominiai technokratai, leidžiantys karui vykti ir tęstis“, – per atidarymo sesiją sakė pareigūno cituota Ch. Freeland.
Susitikime virtualiai dalyvauja ir Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas bei Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.
Dalyvauti asmeniškai derybose Maskva pasiuntė Rusijos finansų viceministrą Timūrą Maksimovą, taip pat centrinio banko pareigūnę Jelizavetą Danilovą.
Pasak kanadiečių pareigūno, Ch. Freeland taip pat teigė, kad karas šiuo metu yra „didžiausia grėsmė“ pasaulio ekonomikai, antrindama panašų pareiškimą išvakarėse padariusiai J. Yellen.
Pastaroji pavadino Rusijos karą prieš Ukrainą „didžiausiu iššūkiu“ pasaulio ekonomikai. Iždo sekretorė taip pat pabrėžė, kad V. Putino vyriausybės nariams „ne vieta“ Indonezijos forume.
Po Rusijos delegacijos pasisakymo susitikime vienas Vakarų pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Maskva asmeniškai nesiuntė savo finansų ministro ar centrinio banko vadovės dėl „labai tiesioginės kritikos“, išsakytai užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui per praėjusią savaitę Balyje vykusias derybas.
Šiaurės Korėja pasmerkė Ukrainos sprendimą nutraukti diplomatinius santykius
Šiaurės Korėja penktadienį pasmerkė Kyjivo sprendimą nutraukti dvišalius diplomatinius santykius, kai Pchenjanas oficialiai pripažino Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų įkurtų „liaudies respublikų“ suverenitetą.
Ukraina trečiadienį paskelbė nutraukianti oficialius santykius su branduolinių ginklų turinčia valstybe, atsakydama į Pchenjano pripažinimą vadinamosioms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms.
Praeitą mėnesį Sirija, kita Maskvos, sąjungininkė, tapo antra po Rusijos šių darinių nepriklausomybę pripažinusia šalimi.
„Ukraina... neturi jokios teisės ir kvalifikacijos kelti klausimų KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai) dėl jos teisėto naudojimosi suverenitetu“, – Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos pranešimą citavo valstybinė naujienų agentūra KCNA.
Ministerijos atstovas taip pat kaltino Kyjivą veiksmais, „prieštaraujančiais nešališkumui ir teisingumui valstybių tarpusavio santykiuose, taip pat susivienijus su JAV“, kurios esą vykdė „neprotingą ir neteisėtą priešišką politiką“ Šiaurės Korėjos atžvilgiu.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba anksčiau šią savaitę sakė, kad Rusija paprašė Šiaurės Korėjos pripažinti separatistines teritorijas ir kad šis žingsnis „daugiau pasako apie Maskvos, o ne Pchenjano toksiškumą“.
Rusija „liaudies respublikų“ nepriklausomybę pripažino kelios dienos prieš vasario 24-ąją pasiųsdama savo pajėgas į provakarietišką kaimynę.
KCNA ketvirtadienį ryte pranešė, kad Šiaurės Korėja „nusprendė pripažinti Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos nepriklausomybę, taip pat išreiškė valią kurti dvišalius santykius su šiomis šalimis, vadovaujantis nepriklausomumo, taikos ir draugystės dvasia“.
Rusai raketomis apšaudė du Mykolajivo miesto universitetus
Rusų okupantai penktadienį smogė dviem Mykolajivo miesto universitetams – Pedagoginiam ir Admirolo Makarovo nacionaliniam laivų statybos universitetui. Apie tai Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas pranešė „Telegram“ vaizdo žinutėje.
„Šiandien Rusijos teroristai atakavo du didžiausius Mykolajivo universitetus. [Paleido] bent 10 raketų. Dabar jie kėsinasi į mūsų švietimą. Prašau visų demokratinių šalių universitetų patvirtinti, kad Rusija yra tai, kas ji iš tikrųjų yra – teroristė“, rašė V. Kimas.
Ukrainos portalas unian.net citavo V. Kimą: „Buvusioje Sovietų Sąjungoje buvo tik du laivų statybos universitetai – Mykolajive ir Sankt Peterburge... Man štai kas įdomu: jie užblokavo mūsų uostus, jūrą, naikina uostus, dabar naikina laivų statybos universitetą. Kaip jie reaguotų, jei ant Sankt Peterburgo universiteto nukristų penkios raketos?“
Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius pranešė, kad apšaudymo vietose jau dirba gelbėtojų komandos: „Dabar žinome apie du sužeistuosius. Šį kartą rašistai smogė Mykolajivui apie 7.50 val. ryto, puikiai žinodami, kad tokiu metu gatvėse jau būna daug žmonių. Tikri teroristai!“.
Karas Ukrainoje jau pražudė 352 vaikus
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 352 vaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.
Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 657 vaikai.
Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.
Rusija aiškina, kad Vinycioje atakavo karinį objektą
Rusija pareiškė, kad jos ginkluotosios pajėgos Ukrainos Vinycios mieste ketvirtadienį atakavo karinį objektą, praneša agentūra „Reuters“.
Pasak Gynybos ministerijos Maskvoje, atakos taikinyje buvo pastatas, kuriame aukšti Ukrainos kariuomenės pareigūnai susitikdavo su užsienio ginklų tiekėjais. Tačiau Kyjivas tokią versiją atmeta ir savo ruožtu skelbia, kad mieste, be kita ko, smogta kultūros centrui, kuriuo naudojosi karo veteranai.
Ukrainos duomenimis, atakos metu žuvo 23 žmonės, įskaitant tris vaikus. Jauniausiajam buvo vos ketveri.
Rusija nuolat neigia, kad savo invazijos į Ukrainą metu taikosi į civilius. Nepaisant to, daugėja įrodymų, kad Maskvos raketos vis skrieja į gyvenamąsias vietoves visoje Ukrainoje. Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimu, vasario 24 d. prasidėjęs karas jau pareikalavo tūkstančių civilių gyvybių.
Donecko separatistų nelaisvėje mirė britas
Ukrainoje prorusiškų pajėgų sulaikytas britas Paulas Urey mirė nelaisvėje, penktadienį pranešė Maskvos remiami separatistai.
„Jis mirė liepos 10 dieną“, – „Telegram“ pranešė apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovė Darja Morozova, pridurdama, kad jis sirgo diabetu.
Nevyriausybinės organizacijos P. Urey apibūdina kaip humanitarą, dirbusį Ukrainoje pagalbos savanoriu, o Maskvos remiami separatistai tvirtina, kad jis buvo „profesionalus“ karys, dalyvavęs Afganistano, Irako, Libijos ir Ukrainos karuose.
Separatistinio regiono įgaliotinė D. Morozova teigė, kad britas dalyvavo kovose Ukrainoje, taip pat verbavo ir mokė samdinius, kol balandžio mėnesį buvo suimtas.
1977 metais gimęs P. Urey sirgo pirmojo tipo cukriniu diabetu ir jam reikėjo reguliariai vartoti insulino dozes, teigė jo motina Linda Urey, kuri anksčiau sakė, kad jo šeima „labai nerimauja“.
D. Morozova sakė, kad jis sirgo keliomis lėtinėmis ligomis, taip pat buvo „depresyvios psichologinės būsenos“.
„Nepaisant įtariamo jo nusikaltimo sunkumo, Paului Urey buvo suteikta tinkama medicininė pagalba, – sakė ji. – Tačiau, atsižvelgiant į jam nustatytas diagnozes ir patirtą stresą, liepos 10 dieną jis mirė“.
D. Morozova taip pat apkaltino Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą, kad šis atsisakė aprūpinti P. Urey reikalingais vaistais.
Humanitarinės organizacijos „Presidium Network“ teigimu, P. Urey buvo daug keliaujantis humanitaras, aštuonerius metus dirbęs Afganistane.
Prorusiški separatistai yra paėmę į nelaisvę daug užsienio piliečių, kuriuos jie vadina samdiniais. Tarp jų yra britai Aidenas Aslinas ir Shaunas Pinneris, kuriuos Donecko separatistų valdžia birželio mėnesį nuteisė mirties bausme. Jungtinė Karalystė dėl nuosprendžių išreiškė pasipiktinimą.
JK pareiškė nerimą dėl pranešimų apie Donecko separatistų nelaivėje mirusį britą
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pareiškė nerimą dėl Donecko separatistų pranešimų apie jų nelaisvėje mirusį britų tautybės vyrą.
„Šie pranešimai kelia nerimą, mintimis esame su jo šeima ir draugais“, – teigė Dauningo gatvės atstovas spaudai.
Rusija: netrukus bus parengtas „galutinis dokumentas“ dėl Ukrainos grūdų eksporto
Rusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė, kad po šią savaitę Turkijoje vykusių derybų su Kyjivu bus parengtas „galutinis dokumentas“, skirtas atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos uostų.
„Netrukus bus baigtas darbas rengiant galutinį dokumentą dėl „Juodosios jūros iniciatyvos“, – valstybinės televizijos eteryje sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.
Kaip skelbta anksčiau, Rusija ir Ukraina trečiadienį pasiekė reikšmingą pažangą per savo pirmąsias nuo kovo tiesiogines derybas, tardamosi dėl galimybių sumažinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę dėl blokuojamo grūdų eksporto per Juodąją jūrą.
Svarbus susitikimas, įvykęs Stambule dalyvaujant Jungtinių Tautų ir Turkijos pareigūnams, truko ilgiau kaip tris valandas. Šalys susitarė vėl susitikti Turkijoje kitą savaitę.
Ukraina yra gyvybiškai svarbi javų, įskaitant kviečius, miežius ir kukurūzus, eksportuotoja ir tiekdavo beveik pusę pasaulio rinkose parduodamo saulėgrąžų aliejaus, bet šių prekių gabenimas buvo sutrikdytas Rusijai vasarį įsiveržus į kaimyninę šalį.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) sakė, kad derybos tapo „vilties spinduliu, jog žmonių kančios ir badas visame pasaulyje bus sumažinti“, bet perspėjo, kad nors jis nusiteikęs optimistiškai, susitarimas „dar nėra visiškai sudarytas“.
Turkijos gynybos ministras užsiminė, kad galutinis susitarimas gali būti paskelbtas per kitą derybų ratą.
„Per susitikimą, kuris bus surengtas kitą savaitę, dar kartą bus išnagrinėtos visos detalės ir darbas, kurį atlikome, bus pasirašytas“, – sakoma ministro Hulusi Akaro (Chulusio Akaro) pranešime.
Šis susitarimas ypač svarbus dešimtims milijonų žmonių Afrikoje ir kitose neturtingose šalyse, nes kautynės viename iš pagrindinių grūdų auginimo regionų sukėlė bado pavojų.
Grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą nutrūko, Rusijos karo laivams blokuojant uostus ir Kyjivui užminavus pakrančių vandenis, siekiant užkirsti kelią potencialiam Maskvos pajėgų išsilaipinimui.
Derybas komplikuoja didėjantys įtarimai, kad Rusija mėgina eksportuoti grūdus, pavogtus iš Ukrainos ūkininkų regionuose, kuriuos kontroliuoja Maskvos pajėgos.
Ukrainos pietinėje Chersono srityje Rusijos primesta valdžia savo ruožtu apkaltino Kyjivo pajėgas tyčia deginant pasėlius ir minuojant laukus.
Praeitą savaitę JAV kosmoso agentūros duomenys rodo, kad nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Rusijos pajėgos užgrobė 22 proc. Ukrainos žemės ūkio naudmenų.
Abi pusės prieš derybas sakė, kad prie susitarimo priartėta, bet išlieka kai kurių ginčijamų klausimų.
V. Putinas atleido Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovą D. Rogoziną
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atleido iš pareigų šalies kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovą Dmitrijų Rogoziną, sakoma penktadienį paskelbtame Kremliaus dekrete.
Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad 58 metų D. Rogozinui, nacionalistinių pažiūrų politikui ir entuziastingam Maskvos puolimo Ukrainoje šalininkui, bus pasiūlytas naujas postas.
Po to, kai vasario 24 dieną V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, D. Rogozinas socialinėje žiniasklaidoje nuolat skelbė invaziją palaikančius pareiškimus.
Kremliaus paskelbtame dekrete nurodyta atleisti D. Rogoziną „iš valstybinės kosmoso korporacijos „Roskosmos“ generalinio direktoriaus pareigų“.
Jį šiame poste keičia ministro pirmininko pavaduotojas Jurijus Borisovas.
D. Peskovas nepateikė jokių detalių apie galimas naujas D. Rogozino pareigas, tačiau teigė, jog šie pokyčiai nereiškia, kad Kremlius nepatenkintas jo darbu.
Nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“, remdamasis trimis V. Putino administracijai artimais šaltiniais, šią savaitę pranešė, kad D. Rogozinas netrukus gali gauti darbą Kremliuje.
„Meduza“, remdamasi šaltiniais, teigė, kad V. Putinui „patinka“ D. Rogozinas bei jo aštrūs pareiškimai ir kad jis gali būti paskirtas prižiūrėti Ukrainos separatistinius regionus ir Rusijos perimtas Ukrainos teritorijas.
Vadovauti sunkumų patiriančiai šalies kosmoso agentūrai D. Rogoziną V. Putinas paskyrė 2018 metais.
Tuo metu kai kurie ekspertai jį vadino pašaliečiu, neturinčiu reikiamo išsilavinimo ir kompetencijos vadovauti „Roskosmos“.
Nuo 2011 iki 2018 metų D. Rogozinas buvo atsakingas už kosmoso pramonę kaip ministro pirmininko pavaduotojas.
D. Rogozinas, kuriam 2014 metais, kai Maskva aneksavo Ukrainos Krymą, JAV pritaikė sankcijas, taip pat yra dirbęs Rusijos pasiuntiniu prie NATO.
V. Orbanas: sankcijomis Rusijai ES „šovė sau į plaučius“
Europa dėl karo Ukrainoje Rusijai įvestomis sankcijomis „šovė sau į plaučius“, penktadienį pareiškė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Nacionalistinių pažiūrų V. Orbanas, Vengriją valdantis nuo 2010 metų ir dažnai konfliktuojantis su Briuseliu, griežtai kritikuoja Europos Sąjungos sankcijas rusiškai naftai.
Sakydamas kalbą per nacionalinį radiją jis paragino ES lyderius keisti sankcijų politiką.
„Iš pradžių maniau, kad mes tik šovėme sau į koją, bet Europos ekonomika šovė sau į plaučius ir [dabar] gaudo orą“, – sakė V. Orbanas.
„Yra šalių, atsidavusių sankcijų politikai, bet Briuselis privalo pripažinti, kad tai buvo klaida, kad taip nepasiekta jos tikslų ir kad jos poveikis buvo net priešingas, – sakė jis. – Briuselis galvojo, kad sankcijų politika pakenks rusams, bet ji labiau kenkia mums.“
Birželio mėnesį, po kelias savaites trukusio Vengrijos priešinimosi, 27 narių ES oficialiai paskelbė rusiškos naftos importo draudimą, galiausiai nusileidusi V. Orbano reikalavimui taikyti išimtį naftotiekiu tiekiamai rusiškai naftai.
Sankcijos apima du trečdalius importo – tanklaiviais gabenamos rusiškos naftos.
Tvyrant įtampai tarp ES ir Rusijos, šios dujų milžinė „Gazprom“ sumažino tiekimą kelioms Europos valstybėms.
Vengrija, kuri labai priklauso nuo rusiškų dujų ir naftos, trečiadienį dėl energijos krizės paskelbė „pavojingą padėtį“.
Be kitų priemonių šiai problemai spręsti, įvedama tvarka, kad žmonės, suvartojantys daugiau nei vidutiniškai energijos, turės už ją mokėti rinkos kaina, o ne pagal valstybės dosniai subsidijuojamus tarifus.
„Esame priversti taikyti didesnę kainą, nes be to sistema nebėra tvari“, – savo radijo kalboje sakė V. Orbanas.
Infliacija šioje centrinės Europos valstybėje pastaraisiais mėnesiais pirmą kartą per du dešimtmečius nusakoma dviženkliais skaičiais, nors taikoma virtinė kainų apribojimų.
Savo radijo kalboje V. Orbanas taip pat teisino antradienį priimtą mokesčių pakeitimą, privertusį tūkstančius žmonių išeiti į Budapešto gatves protestuoti.
Demonstrantų teigimu, pakeitimas kenkia šimtams tūkstančių smulkiojo verslo savininkų, bet V. Orbanas tvirtino, kad sprendimas yra „geras ir būtinas“.
Dėl atskiro Budapešto ir Briuselio ginčo Europos Komisija penktadienį paskelbė perdavusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) Vengrijos bylą dėl LGBTIQ asmenų diskriminacijos ir dėl žiniasklaidos laisvės bei nepriklausomos radijo stoties „Klubradio“ teisių naudotis radijo spektru ribojimo.
Rusijos opozicijos aktyvistui A. Pivovarovui skirta 4 metų kalėjimo bausmė
Rusijos opozicijos aktyvistui Andrejui Pivovarovui penktadienį Krasnodaro teismas skyrė ketverių metų kalėjimo bausmę už bendradarbiavimą su uždrausta prodemokratine grupe, pranešė jo šalininkai.
„Andrejus Pivovarovas buvo nuteistas ketverius metus kalėti pataisos kolonijoje“, – rašė jie socialiniame tinkle „Facebook“.
40 metų A. Pivovarovas yra buvęs dabar jau išformuoto judėjimo „Atvira Rusija“, įkurto tremtyje gyvenančio Kremliaus kritiko Michailo Chodorkovskio, vykdomasis direktorius.
A. Pivovarovas buvo sulaikytas praėjusių metų birželį, kai bandė išvykti iš Rusijos. Teisėsaugos institucijų darbuotojai Sankt Peterburge išvedė jį iš lėktuvo ir nugabeno į Krasnodaro kraštą.
JAV atnaujins skrydžius su Rusija į Tarptautinę kosminę stotį
Jungtinės Valstijos penktadienį pranešė, kad atnaujins skrydžius į Tarptautinę kosminę stotį su Rusija, nepaisant pastangų izoliuoti Maskvą dėl invazijos į Ukrainą.
„Siekdama užtikrinti tolesnę saugią Tarptautinės kosminės stoties veiklą, apsaugoti astronautų gyvybes ir užtikrinti nuolatinį JAV buvimą kosmose, NASA atnaujins integruotus ekipažus JAV ir Rusijos "Sojuz“ erdvėlaiviuose", – sakoma JAV kosmoso agentūros NASA pranešime.
EK pristatė septintąjį sankcijų Rusijai paketą
Penktadienį Europos Komisija (EK) pristatė septintąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriame, be kita ko, siūloma uždrausti aukso importą iš šios šalies.
Naujausiu paketu Europos Sąjunga (ES) stiprina savo „griežtas sankcijas Kremliui“, sakoma EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime.
Aukso importo iš Rusijos jau nebeįsileidžia Didžiojo septyneto (G7) grupės šalys. Jos atitinkamą žingsnį žengė dar birželį.
ES šalys dabar vertins naująjį paketą ir spręs dėl jo priėmimo.
Vykstant karui Ukrainoje, donorai pažadėjo daugiau pagalbos Moldovai
Per donorų konferenciją penktadienį pažadėta šimtai milijonų eurų tolesnės pagalbos Moldovai, vienai skurdžiausių Europos valstybių, vykstant karui kaimyninėje Ukrainoje.
Pasak Rumunijos užsienio reikalų ministro Bogdano Aurescu, penktadienį Bukarešte vykusioje konferencijoje, kurią kartu suorganizavo Vokietija ir Prancūzija, surinkta daugiau nei 600 mln. eurų parama. „Moldovos Respublika neturi būti ir nebus viena, siekdama jai reikalingų reformų“, – sakė jis.
Konferencija įvyko po pirmojo susirinkimo balandį, kai daugiau nei 30 šalių ir tarptautinių grupių susitarė dėl 659,5 mln. eurų tiesioginės finansinės paramos. Tikimasi, kad Prancūzija vėliau šiais metais surengs dar vieną konferenciją toliau paremti 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, įsispraudusią tarp Ukrainos ir Rumunijos bei labai priklausomą nuo energijos tiekimų iš Rusijos.
„Moldova yra maža šalis, o iššūkių, su kuriais ji susiduria šiandien, mastas viršija mūsų galimybes vieniems su jais susidoroti“, – vaizdo ryšiu per konferenciją sakė prezidentė Maia Sandu.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 5,8 mln. žmonių, šimtai tūkstančių jų atvyko į Moldovą. Birželį Europos Sąjungos vadovai susitarė suteikti kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai, tuo parodant paramą Rusijos karo akivaizdoje. Moldova, kaip ir Ukraina prieš karą, irgi turi nedidelį atsiskyrusią regioną – Uždniestrę, ją ginkluoja ir remia Rusija.
EK priėmė pasiūlymą dėl Rusijai taikomų sankcijų išlaikymo ir suderinimo priemonių rinkinio
Europos Komisija penktadienį priėmė bendrą pasiūlymą dėl naujų priemonių, kuriomis siekiama išlaikyti ir sustiprinti šešių Rusijai taikomų plataus masto ir precedento neturinčių ES sankcijų rinkinių veiksmingumą, praneša Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Paskelbtame sankcijų išlaikymo ir suderinimo priemonių rinkinyje, siekiant užtikrinti didesnį teisinį tikrumą veiklos vykdytojams ir griežtesnį vykdymo užtikrinimą ES valstybėse narėse, paaiškinamos tam tikros nuostatos. Be to, ES sankcijos papildomai suderinamos su sąjungininkų ir partnerių, visų pirma G7 narių, sankcijomis. Svarbu tai, kad taip pakartojama ryžtinga Europos Komisijos pozicija apsaugoti apsirūpinimo maistu saugumą visame pasaulyje.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Žiaurus Rusijos karas prieš Ukrainą nesilpsta. Todėl šiandien siūlome sugriežtinti Kremliui skausmingas ES sankcijas, veiksmingiau užtikrinti jų vykdymą ir pratęsti jų galiojimą iki 2023 m. sausio mėn. Už agresiją Maskva turi ir toliau mokėti didelę kainą.“
„ES sankcijos griežtos ir skausmingos. Jos ir toliau taikomos V. Putinui ir Kremliui artimiems asmenims ir subjektams. Šiandien mūsų priimamos priemonės suderintos su tarptautinių partnerių, įskaitant G7, pozicija. Be šių priemonių, ES Tarybai taip pat pateiksiu pasiūlymų dėl daugiau asmenų ir subjektų įtraukimo į sąrašą, kad jų turtas būtų įšaldytas, o galimybės keliauti apribotos“, – sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis.
Paskelbtomis priemonėmis bus nustatytas naujas draudimas iš Rusijos importuoti auksą, o kartu sustiprinta dvejopo naudojimo ir pažangiųjų technologijų eksporto kontrolė. Taip ES sankcijos bus labiau suderintos su G7 partnerių sankcijomis. Be to, siekiant patikimiau įgyvendinti turto įšaldymą, bus sugriežtinti informacijos teikimo reikalavimai.
Priemonių rinkinyje taip pat pakartojama, kad ES sankcijos jokiu būdu nėra taikomos trečiųjų šalių ir Rusijos prekybai žemės ūkio produktais. Be to, tekste paaiškinama tiksli kai kurių finansinių ir ekonominių sankcijų taikymo sritis.
Galiausiai siūloma pratęsti dabartinių ES sankcijų galiojimą šešiems mėnesiams, iki kitos peržiūros 2023 m. sausio mėnesio pabaigoje.
Dabar priemones prieš priimdamos ES Taryboje svarstys valstybės narės.
Ukraina pranešė apie pirmąjį M270 raketų sistemų pristatymą
Ukraina penktadienį pranešė gavusi pirmąją modernių raketų paleidimo sistemų siuntą, papildžiusią didėjantį Vakarų tiekiamos tolimojo nuotolio artilerijos arsenalą, kuris, Kyjivo teigimu, keičia dinamiką mūšio lauke.
„Pirmosios MLRS M270 atkeliavo“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, nenurodęs, kokia šalis jas pasiuntė.
„Jos bus gera kompanija su HIMARS mūšio lauke“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje neseniai pristatytas JAV tiksliųjų raketų sistemas.
Iranas ramina Ukrainą, kad neparduos bepiločių orlaivių Rusijai
Irano užsienio reikalų ministras patikino Kyjivą, kad jo šalis neketina parduoti Rusijai bepiločių orlaivių, nepaisant JAV tvirtinimų, kad taip gali nutikti.
„Amerikiečių teiginiai šiuo klausimu yra nepagrįsti ir labiau propagandinis veiksmas prieš JAV prezidento J. Bideno kelionę į Izraelį“, – penktadienį savo kolegai iš Ukrainos Dmytro Kulebai sakė Hosseinas Amiras-Abdollahianas. Jo šalis visada buvo įsipareigojusi ieškoti Ukrainos krizės sprendimo diplomatijos keliu, sakė Irano vyriausiasis diplomatas, tai pranešė naujienų agentūra IRNA.
J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas pirmadienį sakė, kad yra požymių, jog Iranas nori paremti Rusijos karą Ukrainoje galimai tiekdamas Maskvai ginkluotus bepiločius orlaivius.
Per raketų atakas Dnipre trys žmonės žuvo, 15 sužeista
Per raketų atakas Dnipre trys žmonės žuvo, 15 sužeista. Apie tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Dnepropetrovsko srities karinės administracijos pirmininkas Valentinas Rezničenka.
Pasak V.Rezničenkos, raketos pataikė į pramonės įmonę ir šalia jos esančią judrią gatvę. Okupantų ataka nusinešė 3 žmonių gyvybes, dar 15 žmonių sužeista.
