Tai buvo 80-as palydovų paleidimas nuo 2019-ųjų gegužę pagal „Starlink“ projektą ir 11-as šiais metais. „SpaceX“ į orbitą jau yra iškusi daugiau kaip 4,1 tūkst. tokių palydovų, iš jų daugiau kaip 3,8 tūkst. orbitoje tebėra veikiantys.

„SpaceX“ šiuo metu yra didžiausia pasaulyje palydovinio interneto ryšio operatorė, jos ši paslauga aprėpia 51 valstybes abiejuose Amerikos žemynuose, Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Australijoje.

„SpaceX“ planuoja orbitoje dislokuoti 12 tūkst. palydovų, o vėliau jų skaičių padidinti iki 30 tūkst., kad sukurtų galimybę naudotis internetu bet kurioje pasaulio vietoje.

Pirmasis šio plano etapas – ankstyvasis perspėjimas – Vokietijoje buvo paskelbtas kovo pabaigoje.

Apie pavojaus režimo aktyvavimą ketvirtadienį Berlyne pranešęs ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) tokį žingsnį paaiškino dujų tiekimo iš Rusijos sumažėjimu ir stabiliai aukštomis jų kainomis.

Antrasis etapas aktyvuojamas, jei sutrinka dujų tiekimas arba atsiranda itin didelis dujų poreikis, ir dėl to kyla rimtų apsirūpinimo jomis sunkumų. Tačiau šiame etape daroma prielaida, kad rinka vis dar pajėgi pati išspręsti šias problemas, nesiimant ne rinkos priemonių, tai yra be valstybės įsikišimo.

Pavojaus režimo aktyvavimas nereiškia, kad dujų tiekėjams suteikiama teisė smarkiai išaugusias kainas tiesiogiai perkelti vartotojams. Federalinė tinklų agentūra (Bundesnetzagentur) kol kas neįgyvendins Energetinio saugumo įstatymo atitinkamo straipsnio, nes reguliuotoja kol kas nenustatė „esminio dujų importo sumažėjimo“ fakto, pažymi „Deutsche Welle“.

Trečiasis šio plano etapas – nepaprastoji padėtis – būtų pradėtas taikyti, jei dujų tiekimas pablogėtų tiek, kad jo nebebūtų įmanoma atkurti be valstybės įsikišimo. Tokiu atveju „Bundesnetzagentur“, pasikonsultavusi su tiekėjais, nustato dujų tiekimo vartotojams kvotas, kad pirmiausia būtų užtikrintas labiausiai pažeidžiamų grupių, tokių kaip namų ūkiai, sveikatos apsaugos sistemos įstaigos ir dujas deginančios elektrinės, aprūpinimas.

Praėjusią savaitę Kremliaus kontroliuojamas dujų gigantas „Gazprom“ pareiškė, kad dėl vėluojančio Vokietijos bendrovės „Siemens“ atliekamo kompresorių blokų remonto tiekimas per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestu dujotiekiu „Nord Stream 1“ mažinamas drastiškai – per du etapus buvo sumažintas 60 procentų. Berlynas tokį sprendimą pavadino „politiniu“.

Vokietijos nusiskundimus dėl dujų Kremlius vadina keistais

Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, jog „keista“, kad Vokietija laiko dujų tiekimo iš Rusijos mažinimą politiniu atpildu už Berlyno nepritarimą karui Ukrainoje.

„Jeigu turbiną reikia prižiūrėti arba grąžinti į vietą po remonto, bet ji negrąžinama (...) čia viskas aišku, nėra dvigubos prasmės“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Mūsų partneriai vokiečiai puikiai žino apie dujotiekio technologinius aptarnavimo ciklus (...) todėl keista tai vadinti politika“, – pridūrė jis.

D. Peskovas teigė, kad Rusija išlieka „patikima“ gamtinių dujų tiekėja.

Pasak Maskvos, Vokietijos bendrovė „Siemens“ atidėjo komponentų, kuriuos reikėjo remontuoti, grąžinimą į kompresijos stotį, tai privertė Rusiją 60 proc. sumažinti tiekimą „Nord Stream“ dujotiekiu. Ūkio ministras Robertas Habeckas apkaltino Rusiją naudojant dujas „kaip ginklą“ prieš Berlyną, tai kerštas už Vakarų paramą Ukrainai.

Per šeštadienį suduotą rusų aviacijos smūgį mokyklai Bilohorivkoje Ukrainos rytuose kilo gaisras, pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Pasak jo, pagalbos komandos rado dviejų žuvusiųjų kūnus ir išgelbėjo dar 30 žmonių.

„Tikriausiai žuvo visi 60 žmonų, [dar] likusių po pastato nuolaužomis“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė S. Haidajus. Per Rusijos smūgius netoliese esančiame Pryvilios miestelyje taip pat žuvo du 11 ir 14 metų berniukai, nurodė jis.

Nors Rusijos pajėgoms nepavyko užimti Kyjivo, jos tęsia puolimą prie pagrindinių fronto linijų Donbaso regione.

Maskva siekia parodyti, kad jos karinė operacija vyksta sėkmingai, todėl iki savo Pergalės dienos Antrajame pasauliniame kare minėjimo šį pirmadienį stengiasi užimti apsuptą Mariupolio uostamiestį. Šeštadienį iš miesto buvo evakuoti paskutiniai likę civiliai gyventojai, kurie slėpėsi drauge su Ukrainos gynėjais plieno gamykloje „Azovstal“ – paskutiniame ukrainiečių pajėgų bastione šiame mieste.

Gamyklos teritorijoje likę ukrainiečių kariai atsisako pasiduoti ir prašo tarptautinės pagalbos, kad galėtų iš ten ištrūkti.

Mariupolio galutinis užėmimas sudarytų sąlygas Maskvai sausumos koridoriumi sujungti Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų regionus ir 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymą.

Penktadienį bendrovės „Planet Labs PBC“ padarytos palydovinės nuotraukos parodė, kad „Azovstal“ kompleksas yra smarkiai apgriautas.  Pastatų stoguose matyti sprogimų paliktos skylės, taip pat ir tame pastate, kur, kaip manoma, slėpėsi šimtai gynėjų.

Kitame Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje, kur šeštadienį atskriejo šešios rusų pajėgų paleistos sparnuotosios raketos, ankstų sekmadienio rytą keletą kartų gaudė oro pavojaus sirenos.

Odesos savivaldybė pranešė, kad keturios raketos pataikė į baldų gamyklą ir kad smūgio bangos bei pažirusios nuolaužos gerokai apgadino aplinkinius daugiaaukščius gyvenamuosius namus. Kitos dvi sparnuotosios raketos pataikė į Odesos oro uostą, kur per ankstesnę Rusijos pajėgų ataką buvo sunaikintas lėktuvų kilimo ir tūpimo takas.

Ukrainos kariuomenė smogė Rusijos pozicijoms Juodosios jūros Gyvačių saloje, kuri buvo užimta pirmosiomis karo dienomis ir tapo 11 savaičių trunkančio Ukrainos pasipriešinimo simboliu.

Vakarų šalių karinių ekspertų teigimu, Ukrainos kariai sėkmingai kontratakuoja šalies antro pagal dydį miesto Charkivo apylinkėse. Ukrainos kariuomenė pranešė, kad besitraukiančios Rusijos pajėgos sunaikino tris tiltus kelyje į šiaurės rytus nuo miesto, siekdamos sulėtinti Ukrainos pajėgų puolimą.

Ukrainos lyderiai perspėjo, kad atakos tik sustiprės artėjant Pergalės dienai, kai Rusija kariniais paradais mini nacistinės Vokietijos pralaimėjimą 1945 metais. Manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį kreipdamasis į karius Raudonojoje aikštėje norės paskelbti apie kokią nors pergalę Ukrainoje.

Tuo metu kaimyninėje Moldovoje Rusijos ir separatistinės pajėgos yra „visiškos kovinės parengties“ būsenos, perspėjo ukrainiečių kariškiai, vis labiau augant nerimui, kad konfliktas gali išsiplėsti už Ukrainos sienų.

V. Zelenskis: Rusija sunaikino beveik 200 kultūros paveldo objektų Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praneša, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje suniokota beveik 200 kultūros paveldo objektų.

„Rusijos kariuomenė jau sunaikino arba apgadino beveik 200 kultūros paveldo objektų. Deja, blogis linkęs sugrįžti, kai negerbiamos kitų žmonių teisės, nepaisoma įstatymų ir naikinama kultūra. Būtent taip ir nutiko Rusijos valstybei. Todėl dabar turime gintis: saugoti savo žmones, miestus ir net muziejus, kurie tampa Rusijos raketų taikiniais“, – šeštadienį vaizdo žinutėje kalbėjo šalies prezidentas.

Tarp naujausių suniokotų objektų – Ukrainos poeto ir filosofo Hryhorijaus Skovorodos (1722-1794) muziejus Charkivo srityje. Į pastatą praėjusią naktį, V. Zelenskio teigimu, pataikė raketa.

Ukrainos vadovas priminė, kad šį sekmadienį ir pirmadienį minima pergalė prieš nacius Antrajame pasauliniame kare. Tačiau, anot jo, Rusijos invazija turėtų „priminti kiekvienai valstybei ir tautai, kad neįmanoma nugalėti blogio kartą ir visiems laikams“.

V. Zelenskis: šūkį „Daugiau niekada“ Ukraina šiemet supranta kitaip

Šį sekmadienį Ukraina kartu su visu civilizuotu pasauliu pagerbia tuos, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gynė planetą nuo nacizmo, tačiau šiemet šūkis „Daugiau niekada“ suvokiamas kitaip, skelbia Ukrainos nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Šiemet „Daugiau niekada“ sakome kitaip. Ir kitaip girdime „Daugiau niekada“. Tai skamba skausmingai, žiauriai. Ne su šauktuku, o su klaustuku“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vaizdo žinutėje.

„Mes žinojome, kokią kainą mūsų protėviai sumokėjo už savo drąsą, žinojome, kaip svarbu ją išsaugoti ir perduoti savo palikuonims. Tačiau niekada neįsivaizdavome, kad mūsų karta taps piktnaudžiavimo žodžiais (...) liudininkais“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.

Savo ruožtu šalies vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužnyj Ukrainos ginkluotąsias pajėgas pavadino pirmąja taikos armija.

„Niekada daugiau ... Deja, taip nėra. Europos centre vėl verda kruvinas ir klastingas karas. Agresorius ciniškai naudojasi Antrojo pasaulinio karo atmintimi. Tačiau mes iškęsime. Esame stiprūs. Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra pirmoji taikos armija. Nugalėjome nacizmą ir nugalėsime rusizmą“, – V. Zalužnyj rašė savo „Telegram“ kanale.

Didžiojo septyneto lyderiai vaizdo konferencijos metu kalbėsis apie Ukrainą

Sekmadienį vyks Didžiojo septyneto (G7) valstybių vadovų vaizdo konferencija, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos invazijai į Ukrainą.

Planuojama, kad internetiniame renginyje taip pat dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Italijos, Japonijos ir JAV vadovus informuos apie dabartinę Ukrainos padėtį. Pranešama, kad JAV prezidentas Joe Bidenas galimai pasiūlys papildomų sankcijų Rusijai.

Kol kas neaiškus konkretus šio susitikimo laikas.

Organizatorių teigimu, be Ukrainos, gali būti aptartos ir kitos temos.

G7 vaizdo konferencija vyks gegužės 8 d. – dieną, kurią tradiciškai minima Antrojo pasaulinio pabaiga Europoje ir Europos išlaisvinimas iš nacių pajėgų.

O Rusija Antrojo pasaulinio karo pabaigą tradiciškai mini gegužės 9 d., t.y. šį pirmadienį. Svarstoma, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudos šia proga karinei agresijai padidinti arba sumažinti.

CŽV vadovas: V. Putinas nemano galintis leisti sau pralaimėti Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano negalintis leisti sau pralaimėti Ukrainoje ir intensyvina karą, bet nėra požymių, kad jis rengtųsi panaudoti taktinius branduolinius ginklus, šeštadienį sakė JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas).

Nors Rusijos pajėgoms nepavyko užimti Kyjivo ir sunku tęsti puolimą prie pagrindinių fronto linijų Donbaso regione, Rusijos lyderis nepakeitė savo nuomonės, kad jo kariuomenė gali įveikti Ukrainos pajėgas, sakė W. Burnsas.

V. Putino tikėjimas Rusijos kariuomenės pajėgumu palaužti ukrainiečių pasipriešinimą tikriausiai nesusvyravo net ir po rimtų pralaimėjimų mūšio lauke, laikraščio „Financial Times“ surengtoje konferencijoje kalbėjo CŽV vadovas.

„Galvoju, jis taip nusiteikęs, kad nemano galintis leisti sau pralaimėti“, – sakė W. Burnsas.

W. Burnso teigimu, V. Putinas dėl Ukrainos daug metų „virė lengvai užsidegančiame nuoskaudų, ambicijų ir nesaugumo mišinyje“.

Ukrainiečių pasipriešinimas V. Putino neatgrasė „todėl, kad jis labai daug kuo rizikavo“ nuspręsdamas pradėti invaziją, teigė W. Burnsas ir pridūrė: „Manau, jis įsitikinęs, kad smarkiai suintensyvinęs pastangas dar galės padaryti pažangą.“

Taktiniai branduoliniai ginklai

W. Burnsas, buvęs JAV ambasadorius Rusijoje, daug laiko studijavęs V. Putino veiklą ir asmenybę, sakė, jog JAV ir kitos Vakarų žvalgybos agentūros nemato jokių požymių, kad Rusija ruoštųsi panaudoti taktinius branduolinius ginklus prieš Ukrainą ar jos rėmėjas.

Netrukus po vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kremlius paskelbė branduolinių pajėgų padidintą parengtį.

Vakarams didinant paramą Ukrainai, V. Putinas skelbė menkai užmaskuotus grasinimus ir užsimindavo apie pasirengimą panaudoti taktinius branduolinius ginklus, jei Vakarai tiesiogiai įsikištų į konfliktą Ukrainoje.

„Šiuo metu mes, žvalgybos bendruomenė, nematome praktinių įrodymų, kad Rusija planuoja dislokuoti ar net potencialiai panaudoti taktinius branduolinius ginklus“, – sakė W. Burnsas.

„Atsižvelgdami į žvanginimą ginklais... kurio ėmėsi Rusijos vadovybė, negalime lengvabūdiškai vertinti šių galimybių, – kalbėjo jis. – Tad kaip žvalgybos tarnyba esame ir toliau labai smarkiai sutelkę dėmesį... į šias galimybes – tokiu metu, kai Rusijai labai daug kas pastatyta ant kortos.“

W. Burnsas nepateikė dabartinės situacijos Ukrainoje vertinimo ar prognozių dėl to, kaip gali baigtis karas.

Pekino „nerimas“

Tačiau Kinija, kurią Vašingtonas laiko viena pagrindinių savo priešininkių, rūpestingai mokosi karo pamokas ir aiškinasi, ką jos reiškia Pekino troškimui perimti Taivano kontrolę.

W. Burnsas sakė nemanantis, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpigas) atsisakė savo tikslo kada nors suvienyti Taivaną ir Kiniją, prireikus – jėga.

Tačiau, jo nuomone, Pekiną „nustebino“ prastas Rusijos karinių pajėgų pasirodymas, įnirtingas visos Ukrainos visuomenės pasipriešinimas ir Vakarų šalių tvirta parama ginkluote Kyjivui.

Rusijos patirtis Ukrainoje veikiausiai turės įtakos Pekino planavimui „kaip ir kada“ bandyti perimti Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi, kontrolę.

„Manau, juos sukrėtė tai, kaip susivienijo... transatlantinis aljansas, kad įvestų ekonominių sankcijų Rusijai dėl šios agresijos“, – tęsė jis.

Pekino „nerimą kelia faktas, kad Putinas tik suartino europiečius ir amerikiečius“, teigė W. Burnsas.

„Lieka klausimas, kokios išvados iš to yra daromos, – sakė jis. – Manau, kad Kinijos vadovybė labai atidžiai visa tai stebi, (vertindama) bet kokių pastangų panaudoti jėgą siekiant kontroliuoti Taivaną išlaidas ir pasekmes.“

Williamas Burnsas. Scanpix nuotr.

Mariupolio gynėjai rengiasi galutiniam mūšiui su Rusijos pajėgomis

Paskutiniai Ukrainos Mariupolio uostamiesčio gynėjai sekmadienį rengiasi brutaliam mūšiui su juos apgulusiomis rusų pajėgomis, siekiančiomis svarbios pergalės prieš Rusijos švenčiamą Pergalės dieną.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu su Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais turi aptarti situaciją savo šalyje, nuogąstaujančioje dėl Maskvos puolimo suintensyvėjimo evakavus civilius iš Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“.

Plieno ir geležies gamykla „Azovstal“ yra paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo bastionas nuniokotame uostamiestyje, o jos likimas įgavo simbolinę reikšmę platesnei kovai su Rusijos invazija.

Mariupolio galutinis užėmimas sudarytų sąlygas Maskvai sausumos koridoriumi sujungti Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų regionus ir 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymą.

„Priešas bando pribaigti „Azovstal“ gynėjus, bando tai padaryti iki gegužės 9-osios, kad įteiktų dovaną [Rusijos prezidentui] Vladimirui Putinui“, – sakė V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Azovstal“ gynybai vadovaujantis pulkas „Azov“ pranešė, kad vienas jo karys žuvo, o dar šeši buvo sužeisti, Rusijai šaudant per vieną ankstesnį bandymą evakuoti žmones automobiliu.

Kyjivas šeštadienį pranešė, kad visi pažeidžiami civiliai gyventojai jau evakuoti iš „Azovstal“.

Artėjant gegužės 9-ąją Rusijoje švenčiamai Pergalės dienai ukrainiečių pareigūnai tikisi intensyvesnio apšaudymo raketomis ir artilerijos sviediniais.

V. Zelenskis šeštadienio vakaro pareiškime sakė, kad sekmadienį bus tęsiamas darbas dėl humanitarinių koridorių atvėrimo Mariupolio ir aplinkinių miestelių gyventojams.

Vis dar neaišku, kas bus su maždaug 2 tūkst. „Azovstal“ teritorijoje dar esančių karių – ir tebekovojančių, ir sužeistų. Pastarųjų gali būti keli šimtai. Kariai ne kartą pareiškė, kad nepasiduos.

V. Zelenskis sakė, kad pareigūnai ieško būdo juos evakuoti.

Tačiau Vakarų kariniai analitikai sako, kad ukrainiečių pajėgos daro pažangą apink šį miestą. Ukrainos kariuomenė paskelbė atkovojusi penkis kaimus ir dalį šeštojo.

Tuo metu tęsiasi tarptautinės pastangos daryti spaudimą Rusijos lyderiui. G-7 šalių vadovai, tarp jų JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), sekmadienį su V.Zelenskiu aptars Vakarų paramą Kyjivui.

Pasitarimui vadovaus Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), sakė vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann (Kristianė Hofman).

„Dalyvaus Ukrainos prezidentas Zelenskis, kuris praneš apie dabartinę padėtį jo šalyje“, – sakė Ch. Hoffmann.

Lyderiai turėtų aptarti tolesnes sankcijas ar bent esamų sankcijų sugriežtinimą.

Be to, Briuselyje sekmadienį Europos Sąjungos šalių ambasadoriai aptars šeštą bloko ekonominių sankcijų paketą Maskvai, galintį apimti laipsnišką rusiškos naftos importo uždraudimą.

Scanpix nuotr.

Pasak Mariupolio gynėjų, evakavus civilius jie gali laukti tik stebuklo

Iš apgultame Mariupolio mieste esančios gamyklos teritorijos evakavus paskutinius ten besislėpusius civilius, brigados vadas praėjus kelioms valandoms po evakuacijos vėl kreipėsi pagalbos.

Serhijus Volinskis, vadovaujantis 36-ajai jūrų pėstininkų brigadai, teigia, jog kariai dabar gali tikėtis tik stebuklo, „kad aukštesnės jėgos ras būdą, kaip įvykdyti gelbėjimo operaciją“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad bus deramasi, jog daugybę savaičių plieno gamyklos požeminiuose tuneliuose įsitvirtinę kariai būtų išleisti. Tačiau Maskva nepatvirtino, kad tokios derybos vyksta.

S. Volinskis sako, kad per galutinę civilių gyventojų evakuaciją šeštadienį žuvo trys kariai, dar šeši buvo sužeisti.

„Jausmas toks, lyg būčiau papuolęs į pragarišką realybės šou, kuriame mes, kariai, kovojame už savo gyvybes, o visas pasaulis žiūri šią įdomią seriją. Skausmas, kančia, badas, vargas, ašaros, baimė ir mirtis. Visa tai tikra“, – pridūrė S. Volinskis, kartu publikavęs savo nuotrauką, kurioje jis nesiskutęs, apsiblaususiomis akimis ir sužalota nosimi.

Ukrainos pajėgos skelbia prie Gyvačių salos numušusios rusų sraigtasparnį

Ukrainos nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform“ praneša, kad šalies ginkluotųjų pajėgų dalinys prie Gyvačių salos sunaikino rusų sraigtasparnį su desantiniu būriu.

Operacinė vadavietė „Pietūs“ feisbuke publikavo vaizdo įrašą iš sraigtasparnio numušimo operacijos.

„Nenustojame stumti priešą iš kiekvieno mūsų žemės gabalėlio, net ir iš mažos salelės, jūros ir oro“, – skelbiama šalia vaizdo įrašo.

Kiek anksčiau Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad gegužės 8 d. naktį oro pajėgų vadavietės „Pietūs“ padaliniai aptiko ir sunaikino dvi „KH“ tipo sparnuotąsias raketas, kurias rusų naikintuvas iš Juodosios jūros paleido į Odesos regioną.

Karas Ukrainoje temdo Sąjungininkų pergalės minėjimą Prancūzijoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį paminėjo Sąjungininkų pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines, šiemet temdomas karo Ukrainoje.

Tradicinis Paryžiaus minėjimas prasidėjo Eliziejaus Laukų prospekte, kur prezidentas padėjo vainiką prie karo metų prancūzų pasipriešinimo lyderio ir Penktosios respublikos prezidento Charlesio de Gaulle'io (Šarlio de Golio) paminklo.

Apžiūrėjęs karių rikiuotę E. Macronas padėjo kitą vainiką ir vėl uždegė amžinąją ugnį prie Nežinomo kareivio kapo šalia Triumfo arkos.

Prancūzijai švelninant suvaržymus dėl pandemijos, pirmą kartą nuo 2019 metų ceremonijas galėjo stebėti žiūrovai.

Vėliau sekmadienį E. Macronas aptars karą Ukrainoje su kitais Didžiojo septyneto G-7 lyderiais ir ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pirmadienį E. Macronas Strasbūre minės Europos dieną, o vėliau Berlyne susitiks su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu).

Prancūzų kultūros ministrė Roselyne Bachelot (Rozlin Bašlo) reporteriams sakė, kad šiemetinės ceremonijos „aiškiai įgavo nemažai reikšmės“ dėl karo Ukrainoje.

„Manėme, kad karas išnyko iš Europos“, – sakė ji.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „nepamiršime karių iš visos [buvusios] Sovietų Sąjungos, įskaitant ukrainiečius ir rusus, prisidėjusių prie pergalės“ prieš nacistinę Vokietiją.

Tačiau jis pridūrė: „Atmetame visas instrumentalizavimo ir manipuliavimo atminimu tų, kas atidavė savo gyvybę, formas“.

Kremlius teigia vykdantis „specialią karinę operaciją“ Ukrainai „denacifikuoti“ ir draudžia tai vadinti karu.

Kyjivas ir Vakarų vyriausybės kaltina Rusiją karo nusikaltimais, o V. Zelenskis sekmadienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše Rusijos invaziją į jo šalį palygino su nacistinės Vokietijos karu Europoje.

V. Putinas: kaip ir 1945-aisiais, pergalė bus mūsų

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį sveikindamas buvusias sovietines valstybes su 77-osiomis nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metinėmis žadėjo, kad „kaip ir 1945-aisiais“, pergalė bus „mūsų“.

„Šiandien mūsų kariai, kaip ir jų protėviai, petys į petį kovoja už savo gimtosios žemės išvadavimą nuo nacių purvo, būdami tikri, kad kaip ir 1945-aisiais, pergalė bus mūsų“, – sakė V. Putinas, savo šalies kariuomenę į Ukrainą pasiuntęs vasario mėnesį.

„Deja, šiandien nacizmas vėl kelia galvą“, – pareiškė V. Putinas, tvirtinantis, kad Ukrainą yra apėmęs fašizmas ir kad ši provakarietiška valstybė kelia grėsmę Rusijai bei rusakalbių mažumai Rytų Ukrainoje.

„Mūsų šventa pareiga – sulaikyti ideologinius įpėdinius tų, kas buvo nugalėti“ Antrajame pasauliniame kare, sakė V. Putinas ir paragino rusus „keršyti“.

Pirmadienį Rusija savo pergalę prieš nacistinę Vokietiją oficialiai paminės didžiuliu kariniu paradu.

V. Putino valdoma Rusija vasario 24 dieną pradėtą invaziją į Ukrainą teisina tuo, kad esą reikia „denaciifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ šią šalį ir vadina savo veiksmus „specialiąja karine operacija“.

Tuo metu tęsiasi tarptautinės pastangos daryti spaudimą Rusijos lyderiui dėl invazijos į kaimyninę šalį. Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovai, tarp jų JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), sekmadienį su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptars Vakarų paramą Kyjivui.

Be to, Briuselyje sekmadienį Europos Sąjungos šalių ambasadoriai aptars šeštą bloko ekonominių sankcijų paketą Maskvai, galintį apimti laipsnišką rusiškos naftos importo uždraudimą.

Vladimiras Putinas. Scanpix nuotr.

D. Kuleba ragina pasaulio valstybes paremti Tribunolo dėl agresijos prieš Ukrainą įsteigimą

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ragina pasaulio valstybes paremti specialaus Tribunolo dėl nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą įsteigimą.

„Reikalingas specialus Tribunolas dėl nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą, kad Rusijos vadovai būtų patraukti atsakomybėn. Vakar Vilniuje šiuo klausimu pasisakiau pirmojoje tarptautinėje konferencijoje. Esu dėkingas organizatoriams ir dar kartą raginu paremti Tribunolo sukūrimą“, – tviteryje paskelbė D. Kuleba.

Šių metų kovo 4 d. paskelbta „Deklaracija dėl specialiojo tribunolo nubausti dėl nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą įsteigimo“. Panašiomis aplinkybėmis 1942 m. pasirašyta Londono deklaracija, padėjusi pagrindus Niurnbergo tribunolui.

Kovo pradžioje Tarptautinis baudžiamasis teismas, sulaukęs atitinkamo 39 šalių prašymo, paskelbė pradedantis karo nusikaltimų tyrimą, vykstant Rusijos invazijai į Ukrainą.

Kovo 7 d. Hagos Tarptautinis Teisingumo Teismas pradėjo nagrinėti Ukrainos ieškinį, kuriame Rusija kaltinama genocido vykdymu.

V. Zelenskis per pergalės kare metines: į Europą sugrįžo blogis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, minint Sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare metines, pareiškė, kad „blogis sugrįžo“ į Europą, ir palygino Rusijos invaziją į Ukrainą su nacistinės Vokietijos veiksmais.

„Praėjus dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo į Ukrainą sugrįžo tamsa“, – vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. Įrašą jis padarė stovėdamas priešais rusų pajėgų smūgių sugriautus gyvenamuosius namus.

„Blogis sugrįžo, tik kita forma, su kitais šūkiais, nors turėdamas tą patį tikslą“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jo vaizdo įraše taip pat buvo rodomi archyvinė Antrojo pasaulinio karo medžiaga ir nespalvoti Rusijos pajėgų invazijos vaizdai.

V. Zelenskis kaltino Rusiją vykdant „kruviną nacizmo rekonstrukciją“ Ukrainoje, pasitelkiant nacizmo „idėjas, veiksmus, žodžius ir simbolius“.

Pasak jo, Maskvos kariuomenė kartoja nacių „žiaurumus“ ir juos pateisina, „siekdama suteikti šiam blogiui šventą tikslą“.

Kreipdamasis į Europos valstybes, tarp jų Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Nyderlandus, V. Zelenskis palygino nacių kariuomenės vykdytą jų miestų bombardavimą su Rusijos pajėgų smūgiais Ukrainos miestams.

Rusija surengė invaziją į anksčiau sovietiniam blokui priklausiusią Ukrainą vasario pabaigoje, skelbdama, kad siekia „denacifikuoti“ šią šalį.

Ukraina ir Rusija lygina viena kitos pajėgų veiksmus su nacistinės Vokietijos pajėgų elgesiu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas  sekmadienį sveikindamas buvusias sovietines valstybes su 77-osiomis nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metinėmis žadėjo, kad „kaip ir 1945-aisiais“ pergalė bus „mūsų“.

Ukrainiečių kariai „Azovstal“ gamykloje: pasiduoti – ne išeitis

Rusijos pajėgų apsiaustoje Mariupolio plieno gamykloje „Azovstal“ likę ukrainiečių pajėgų nariai sekmadienį sakė negalintys pasiduoti dėl Rusijos pajėgų atsakomųjų veiksmų tikimybės.

„Mes, visi Mariupolio įgulos kariškiai, esame Rusijos, Rusijos kariuomenės įvykdytų karo nusikaltimų liudininkai... Mes esame liudininkai. Pasidavimas – ne išeitis, nes Rusijai nerūpi mūsų gyvybės“,  – sakė gamyklą ginančio pulko „Azov“ žvalgybos pareigūnas Ilja Samoilenka.

Baltieji rūmai: JAV pirmoji ponia atvyko neskelbto vizito į Ukrainą

JAV pirmoji ponia Jill Biden (Džil Baiden) sekmadienį netikėtai apsilankė Ukrainoje ir kirtusi Slovakijos sieną susitiko su Ukrainos prezidento sutuoktine Olena Zelenska, pranešė jos atstovas.

Susitikimas įvyko mokykloje, kur glaudžiasi karo iš namų išvaryti civiliai, tarp jų ir vaikai.

„Aš norėjau atvykti minint Motinos dieną. Pamaniau, kad svarbu parodyti Ukrainos žmonėms, jog šis karas turi baigtis, kad šis karas yra žiaurus ir Jungtinių Valstijų žmonės palaiko Ukrainos žmones“, – žurnalistams sakė J. Biden.

Vienas su JAV pirmąja ponia keliaujantis pareigūnas sakė, kad tai yra pirmas O. Zelenskos viešas pasirodymas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Berlyno policija nuėmė Ukrainos vėliavą per gegužės 8-osios minėjimo ceremoniją

Berlyno policija sekmadienį, siekdama užtikrinti sklandžią Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo ceremonijos eigą, nuėmė milžinišką Ukrainos vėliavą, kurią iškabino demonstrantai prie sovietų kariui skirto paminklo sostinės centre.

Berlyno policija iš anksto uždraudė demonstruoti vėliavas ar karinius simbolius 15-oje sostinės memorialinių vietų, įskaitant žymųjį paminklą centriniame Tirgarteno parke ir kitą memorialą sovietų kariams Treptovo parke.

Vokietija taip pat yra uždraudusi Rusijos pajėgų vartojamą ženklą „Z“, kuris jau tapo Rusijos pajėgų invazijos į Ukrainą simboliu.

Tačiau kylant įtampai dėl galimų prorusiškų demonstracijų, minint nacistinės Vokietijos pralaimėjimą ir Antrojo pasaulinio karo pabaigą, Berlyno policija sekmadienį ir pirmadienį imasi papildomų priemonių.

Toks Berlyno sprendimas sulaukė griežtos kai kurių asmenų kritikos. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas tokį miesto poelgį pavadino „katastrofišku politiškai neteisingu sprendimu“.

Ukrainos ambasada sekmadienį rengė Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo ceremoniją prie įspūdingo sovietų memorialo Tirgarteno parke, kur budėjo sustiprintos policijos pajėgos.

Kadangi ambasados svečiams buvo leista demonstruoti vėliavas, tai sukėlė kitų ceremoniją stebėjusių asmenų „nepasitenkinimą“, nurodė policija.

„Siekiant užtrinti taikų ir orų sukakties paminėjimą, mūsų kolegos suvyniojo 25 metrų ilgio Ukrainos vėliavą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė policija.

Berlyne sekmadienį buvo dislokuota apie 1 600 policijos pareigūnų, sostinėje vyko dešimtys protestų.

Panašiai bus ir pirmadienį, kai mieste budės 1 800 pareigūnų.

Kanados premjeras J. Trudeau apsilankė Ukrainos Irpinės mieste

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) sekmadienį apsilankė netoli Ukrainos sostinės esančioje Irpinėje, kur Rusijos pajėgos kaltinamos vykdžiusios žiaurius nusikaltimus prieš civilius, pranešė miesto meras.

Irpinės meras Oleksandras Markušinas oficialioje socialinio tinklo paskyroje paskelbė J. Trudeau nuotraukų ir parašė, kad Kanados premjeras „atvyko į Irpinę savo akimis pamatyti visą tą siaubą,  kurį mūsų miestui padarė rusų okupantai“.

ES diplomatai ieško kompromiso dėl embargo rusiškai naftai detalių

Sekmadienį Europos Sąjungos diplomatai įsitraukė į sudėtingas derybas dėl šeštojo ES sankcijų Rusijai paketo sąlygų, kelioms valstybėms narėms siekiant garantijų dėl tolesnio apsirūpinimo nafta.

Pagal anksčiau šią savaitę Europos Komisijos pateiktus siūlymus dauguma ES narių iki metų pabaigos atsisakytų naftos importo iš Rusijos, taip nubausdamos Maskvą už Ukrainoje sukeltą karą. Tačiau kelios ES valstybės narės, tarp kurių labiausiai išsiskyrė Vengrija, pasisakė prieš šį embargą.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad toks paketas, koks buvo pateiktas, peržengė „raudoną liniją“, tačiau diplomatai Briuselyje sakė, kad dėl techninių embargo detalių bus deramasi.

27 Europos Sąjungos šalių ambasadorių pakartotinas susitikimas numatytas sekmadienį, blėstant viltims, kad paketas bus parengtas iki pirmadienio – kad būtų pasiųstas signalas Maskvai per Rusijos Pergalės dienos šventę.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškė, kad jei per savaitgalį nebus pasiektas susitarimas, jis kitą savaitę sušauks užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Bet kokiam sprendimui dėl sankcijų turės vienbalsiai pritarti ES valstybių narių vyriausybės.

„Nėra jokio politinio blokavimo, tačiau reikia užtikrinti alternatyvius tiekimo šaltinius nuo Rusijos vamzdynais eksportuojamo naftos priklausomoms šalims, neturinčioms priėjimo prie jūros. O tai nėra lengva“, – agentūrai AFP sakė vienas Briuselio diplomatas.

„Tai nauji infrastruktūros ir technologiniai pokyčiai, kuriems reikia ne tik europinio finansavimo, bet ir kelių valstybių narių susitarimų. Mes darome pažangą, bet tam automatiškai reikia laiko“, – pridūrė jis.

Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai buvo pasiūlyta leisti toliau importuoti rusišką naftą iki 2024 metų pabaigos, bet jos taip pat nori pagalbos užsitikrinant naujus naftos tiekimo šaltinius bei pertvarkant savo naftos perdirbimo gamyklas.

Maža to, Budapeštas nori penkerių metų trukmės pereinamojo laikotarpio rusiškos naftos atsisakymui, ir jam reikia naujo naftotiekio su Kroatija, teikimui per jos uostus.

Tuo tarpu kitas diplomatas Briuselyje teigė, kad ES vienybė dėl rusiškos naftos yra „garantuota“, tačiau reikia laiko „kai kurių valstybių narių problemoms išspręsti“.

Ukraina derasi dėl 11 mlrd. JAV dolerių vertės tarptautinės pagalbos

Ukraina derasi dėl 11 mlrd. JAV dolerių vertės tarptautinės pagalbos, pranešė šalies finansų ministras Serhijus Marčenka.

Jis patikslino, kad 5 mlrd. dolerių iš šios sumos Ukrainai jau skirta.

„Valstybės biudžeto pajamos šiuo metu padengia tik 54 proc. išlaidų, neįskaitant išlaidų karinėms reikmėms. Todėl pagrindinis balansavimas vyksta tarptautinės pagalbos, tarptautinio skolinimosi sąskaita“, – sakė ministras.

Ministro žodžiais, pagrindinės Ukrainos finansuotojos – JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) neseniai patikino, kad Europos Sąjunga padės atkurti Ukrainos ekonomiką ir įgyvendinti būtinas reformas Rusijos sukelto karo nuniokotoje šalyje.

Savo ruožtu Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad Ukrainai atstatyti po karo prireiks „šimtų milijardų eurų“.

Ukrainos vyriausybė balandį skelbė, kad šalies atstatymo po karo išlaidos sieks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių (565 mlrd. eurų).

Scanpix nuotr.

JAV paskelbė naują sankcijų Rusijai paketą

Sekmadienį Baltųjų rūmai paskelbė naują sankcijų Rusijai paketą, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama Rusijos valstybinei žiniasklaidai, šios šalies įmonių bei turtingų asmenų prieigai prie pasaulyje pirmaujančių JAV apskaitos ir konsultavimo paslaugų.

JAV taikys sankcijas transliuotojoms „Channel One Russia“ ir „NTV Broadcasting Company“, televizijai „Russia-1“. Bet kuriai JAV kompanijai uždraudžiama jas finansuoti per reklamą arba parduoti joms įrangą.

„JAV verslas neturėtų užsiimti Rusijos propagandos finansavimu“, – teigė anonimiškumo pageidavęs aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas, pabrėždamas, kad šias žiniasklaidos priemones tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Kremlius.

Kita Vašingtono puolimo kryptis – uždrausti teikti „įmonių steigimo, administravimo pagal įgaliojimą, apskaitos bei valdymo konsultavimo paslaugas bet kuriam asmeniui Rusijos Federacijoje“, pranešė Baltieji rūmai.

Šios paslaugos naudojamos tarptautiniu mastu veikiančioms įmonėms valdyti, taip pat galimai siekiant apeiti sankcijas arba nuslėpti neteisėtai įgytą turtą, sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Vašingtonas taip pat paskelbė naujus draudimus  amerikietiškos produkcijos eksportui į Rusiją, sankcijas išplečiant į įvairias gamybos priemones – nuo buldozerių iki vėdinimo sistemų ar katilų.

Sekmadienį Jungtinės Valstijos taip pat pranešė, kad įves vizų ribojimus 2,6 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos pareigūnų, taip pat sankcijas „Sberbank“ ir „Gazprombank“ pareigūnams.

Baltieji Rūmai: G-7 įsipareigoja nutraukti rusiškos naftos importą

Visas Didžiojo septyneto (G-7) valstybių klubas „įsipareigojo palaipsniui nutraukti arba uždrausti rusiškos naftos importą“, sekmadienį paskelbė Baltieji rūmai, didindami spaudimą prezidentui Vladimirui Putinui dėl karo Ukrainoje.

„Tai stipriai smogs pagrindinei Putino ekonomikos arterijai ir atims iš jo pajamas, kurių jam reikia karui finansuoti“, – teigiama prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos pareiškime, tiksliai nenurodant, kokius įsipareigojimus prisiėmė G-7 narės – Prancūzija, Vokietija, Kanada, Italija, Japonija, Didžioji Britanija ir JAV.

Vakarai iki šiol demonstravo koordinuotumą skelbdami sankcijas Rusijai, tačiau nesiėmė tokių pat veiksmų, kai tai liesdavo Rusijos naftą ir gamtines dujas.

Jungtinės Valstijos, kurios nebuvo svari Rusijos angliavandenilių vartotoja, jau uždraudė jų importą.

Tačiau Europa yra daug labiau priklausoma nuo rusiškos naftos. Europos Sąjunga jau pareiškė, kad šiais metais siekia dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, nors Vokietija pasipriešino raginimams visiškai jas boikotuoti, o valstybės narės sekmadienį tęsė intensyvias derybas embargo rusiškai naftai.

Sekmadienį per vaizdo konferenciją įvyko trečiasis šiais metais G-7 lyderių susitikimas, į kurį taip pat buvo pakviestas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ši data pasirinkta labai simboliškai: gegužės 8-ąją europiečiai mini Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą.

Šis susitikimas organizuotas taip pat išvakarėse Rusijoje gegužės 9-ąją tradiciškai vyksiančio karinio parado, skirto Sovietų Sąjungos pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti.

G-7: V. Putino veiksmai Ukrainoje daro gėdą Rusijai

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sukeltas karas Ukrainoje užtraukė „gėdą Rusijai ir istorinėms jos žmonių aukoms“, teigiama Didžiojo septyneto (G-7) valstybių grupės sekmadienį išplatintame pareiškime.

Šis turtingųjų valstybių klubas vienija Kanadą, Prancūziją, Italiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Jungtines Valstijas ir Vokietiją.

„Rusija pažeidė tarptautinę taisyklėmis grindžiamą tvarką, ypač Jungtinių Tautų chartiją, pasiektą po Antrojo pasaulinio karo, kad išgelbėtų ateinančias kartas nuo karo rykštės“, – sakoma pareiškime, paskelbtame G-7 lyderiams susitikus vaizdo konferencijos būdu, minint Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą.

„Mes ir toliau esame vieningai pasiryžę, kad prezidentas Putinas neturi laimėti savo karo prieš Ukrainą“, – pažymima  jame.

Lenkų premjeras: „Gazprom“ sprendimas – puolimas prieš Lenkiją

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) trečiadienį sakė, kad Rusijos sprendimas sustabdyti dujų tiekimą yra „tiesioginis puolimas“ prieš Lenkiją, bet pridūrė, kad jo šalis nepasiduos „šiam šantažui“.

M. Morawieckis kalbėjo Lenkijos valstybinei dujų įmonei PGNiG patvirtinus, kad Rusijos milžinė „Gazprom“ „visiškai sustabdė“ dujų tiekimą Lenkijai vamzdynu Jamalas–Europa.

„Rusija įvykdė ne tik brutalų, žudikišką Ukrainos užpuolimą... bet ir atakavo visos Europos energetinį bei maisto saugumą“, – įstatymų leidėjams sakė M. Morawieckis.

„Tai tiesioginis puolimas prieš Lenkiją... Mes užsiimsime šiuo šantažu, šiuo į galvą įremtu pistoletu taip, kad lenkai nepajustų poveikio“, – sakė premjeras.

„Dėl mūsų pastangų Lenkijai nuo rudens išvis nereikės rusiškų dujų“, – pareiškė jis.

Bulgarija: tai – šiurkštus sutarties pažeidimas ir šantažas

Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas trečiadienį šantažu pavadino Rusijos sprendimą sustabdyti gamtinių dujų tiekimą šiai Europos Sąjungos narei.

Šis Rusijos energetikos milžino „Gazprom“ žingsnis „yra šiurkštus sutarties pažeidimas ir šantažas... Mes nepasiduosime tokiam reketui“, – po vyriausybės posėdžio surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje sakė premjeras ir pridūrė: „Tai nepriimtina“.

K. Petkovas taip pat pranešė, kad Bulgarija peržiūrės visas sutartis su „Gazprom“, įskaitant dėl tranzito.

Jis paragino visus Bulgarijos piliečius būti ramius ir patikino, kad vyriausybė jokiu būdu nesumažins dujų tiekimo vartotojams.

„Bulgarijos vyriausybė yra pasirengusi tokiam scenarijui. Energetikos ministerija turi aiškų tiekimo planą, įskaitant paruoštą alternatyvių šaltinių planą“, – pabrėžė premjeras.

Reaguodama į tai Europos Sąjunga trečiadienį pranešė, jog yra pasirengusi rusiškų dujų tiekimo 27 valstybių blokui sustabdymui, ir planuoja „koordinuotą“ atsaką.

„Gazprom“ sprendimas – tai dar vienas Rusijos bandymas šantažuoti mus dujomis. Esame pasirengę tokiam scenarijui. Planuojame koordinuotą ES atsaką“, – pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

U. von der Leyen: Lenkija ir Bulgarija gauna dujas iš kaimyninių ES šalių

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad po to, kai Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ užsuko dujų čiaupus, Lenkija ir Bulgarija dabar gauna dujas iš savo kaimynių Europos Sąjungoje.

„Užtikrinsime, kad „Gazprom“ sprendimas turėtų kuo mažesnį poveikį Europos vartotojams, – sakė U. von der Leyen. – Šiandien Kremliui dar kartą nepavyko pasėti nesantaikos tarp valstybių narių. Rusijos iškastinio kuro era Europoje baigiasi“.

Rusija grasina užsukti dujas ir kitoms šalims

Sustabdžiusi dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, Rusija tokiu pat žingsniu pagrasino ir kitoms šalims, jei valstybinis koncernas „Gazprom“ mokėjimų negaus rubliais. Įgyvendinamas atitinkamas prezidento V. Putino dekretas, trečiadienį pareiškė Kremliaus atstovas D. Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

V. Putinas kovą nurodė, kad „nedraugiškos valstybės“, įskaitant visas ES šalis, už rusiškas dujas turi mokėti tik rubliais. D. Peskovas atmetė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kaltinimus, kad tai „šantažo instrumentas“.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos tęsia specialiąją karinę operaciją“, – Rusijos gynybos ministerijos atstovą Igorį Konašenkovą cituoja naujienų agentūra „Interfax“. Pasak jo, nuo pirmadienio per Rusijos antskrydžius esą sunaikinti 68 ukrainiečiams priklausę kariniai objektai, tarp jų – priešlėktuvinės gynybos sistemos, du amunicijos ir trys degalų sandėliai bei trys dronai.

Šios informacijos nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Rusijos gynybos ministerija kartu patvirtino, kad vėlų pirmadienį raketomis buvo smogta degalų saugyklai Rivnės srityje. Ministerijos teigimu, ten laikyti degalai buvo skirti Ukrainos karinei technikai Kyjivo priemiesčiuose.

Rusija „atideda“ karinę tarnybą IT specialistams

Rusija antradienį laikinai atleido jaunus IT darbuotojus nuo karinės tarnybos, kai Maskvai pradėjus karinę operaciją Ukrainoje iš šalies išvyko daug programuotojų.

Karinė tarnyba Rusijoje privaloma vyrams nuo 18 iki 27 metų. Daugelis bando išvengti tarnybos naudodamiesi medicininėmis ar švietimo išimtimis, o kai kurie tiesiog ignoruoja šaukimą.

27 metų ir jaunesni vyrai, dirbantys IT įmonėse, gali gauti karinės tarnybos „atidėjimą“, teigiama viename vyriausybės portale paskelbtame potvarkyje. Jie taip pat turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir bent vienerius metus būti išdirbę IT įmonėje.

Dekrete sakoma, kad įmonės, siekiančios atidėti karinę tarnybą savo darbuotojams, iki gegužės 1 d. turi išsiųsti jų sąrašą atitinkamoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad studentai, turintys daugiau nei 60 dalykų universitetinį išsilavinimą, gali prašyti tos pačios išimties. Tai liečia, be kitų, matematikos, taikomosios informatikos ir radijo inžinerijos studijas.

„Svarbu, kad IT sektoriaus plėtros tempai mūsų šalyje nelėtėtų net ir taikant sankcijas“, – sakoma Rusijos ministro pirmininko Michailo Mišustino pranešime.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 17,2 tūkst. kareivių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. jau neteko apie 17,2 tūkst. žmonių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 597 tankų, 1 710 šarvuotųjų kovos mašinų, 303 artilerijos sistemų, 96 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 54 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 127 lėktuvų, 129 sraigtasparnių, 1 178 automobilių, 7 laivų, 71 drono.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukrainos premjeras: šalies ekonomika dėl karo susitraukė daugiau nei trečdaliu

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis antradienį pareiškė, jog šalies ekonomika dėl Rusijos invazijos susitraukė mažiausiai 35 procentais.

„Matome, kad dabar, vykstant kariniams veiksmams, be to, pirmasis šokas nuo karo pradžios dar nepraėjo, mūsų vertinimais bendrojo vidaus produkto kritimas pasideda nuo 35 proc.“, – sakė jis.

Premjeras konstatavo, kad kariniai susirėmimai vyksta 10 šalies sričių, kuriose įsikūrusios įmonės, sukuriančios apie 50 proc. BVP.

„Toliau viskas priklausys nuo to, kaip atsigaus ekonomika ir verslas, nuo eksporto sektorių, kurių produkcijos tiekimą į Europą perorientuojame iš jūros į geležinkelių transportą. Visa tai taip pat turės įtakos BVP“, – pabrėžė D. Šmyhalis.

Praėjusią savaitę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji direktorė Kristalina Georgieva pareiškė, kad Ukrainos ekonomika dėl karo gali sunykti trečdaliu, palyginti su lygiu, buvusiu prieš Rusijos invazijos pradžią.

Anot TVF, duomenys apie BVP kritimą karo metu (Irake, Libane, Sirijoje, Jemene) rodo, kad metinis nuosmukis gali siekti 25-35 procentus.

Ukrainos nacionalinės statistikos tarnybos negalutiniais duomenimis, 2021-aisiais BVP padidėjo 3,4 procento.

V. Zelenskis: atsakymas okupantams rusams bus vienas – neapykanta ir panieka

„Okupantams rusams mūsų žemėje nepadės mūsų televizijos išjungimas, lapeliai su propaganda ar rublių dalijimas“, – tai savo naujausiame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša UNIAN.

„Okupantams nepadės niekas, ką jie daro. Mūsų televizijos išjungimas ir Maskvos vedėjų panaudojimas, lapeliai su propaganda, rublių dalijimas. Rublių, kurie netrukus Rusijoje bus priimami už svorį ar pagal svorį, o ne pagal nominalą. Nepadės ir marginalų papirkinėjimas, jų okupantai ieško visuose šiukšlynuose, kad pavaizduotų juos kaip prorusišką valdžią“, – sakė prezidentas.

Jis pabrėžė, kad atsakymas okupantams rusams bus tik vienas – neapykanta ir panieka.

Kaip informuoja UNIAN, okupantai užgrobtose Ukrainos teritorijose mėgina paleisti į apyvartą Rusijos rublius, kurie prasidėjus Rusijos agresijai sparčiai nuvertėja.

Lvive sulaikyti vyrai, įtariami dirbantys Rusijai

Kaip rašė naujienų portalas Zerkalo.io, savaitgalį Ukrainoje sulaikyti du vyrai, galimai šnipinėję Rusijai.

Vieno iš sulaikytųjų telefone – nuotraukos, kuriose matyti Luhansko registracijos pasų nuotraukos, kontaktai su rusiškais telefono numeriais, matyti ir Ukrainos karių pervežimas.

Kitas sulaikytasis sučiuptas netoli vietos, iš kurios paleistas raketos. Jis filmavo raketos skrydį. Sulaikytojo kompiuteryje – visų regiono kontrolės punktų nuotraukos ir rusų kontaktai.

Ukrainos vicepremjerė: okupantai galėjo prievarta išvežti į Rusiją apie 40 tūkst. ukrainiečių.

Scanpix nuotr.

Ukrainos vicepremjerė: okupantai galėjo prievarta išvežti į Rusiją apie 40 tūkst. ukrainiečių

Okupantai galėjo prievarta išvežti į Rusiją apie 40 tūkst. ukrainiečių. Tai pareiškė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.

„Okupantai ciniškai tūkstančiais grobia žmones iš karo veiksmų zonos arba iš laikinai okupuotų teritorijų, išveža juos nežinoma kryptimi tariamais humanitariniais koridoriais, kuriuos patys atidaro be Ukrainos sutikimo“, – sakė ji.

Anot vicepremjerės, Rusija kuria alternatyvią „humanitarinę realybę“ ir mėgina nutiesti Mariupolio gyventojams savo „evakavimo maršrutus“ į Rusijos teritoriją.

„Dauguma mariupoliečių nenori „gelbėtis“ agresorės teritorijoje. Taigi Rusijos kariuomenė prievartą išveža taikius piliečius į okupuotų Ukrainos teritorijų gilumą ar pačią Rusiją“, – teigė I. Vereščuk.

Pasak jos, pagal panašią schemą okupantai veikia ir laikinai okupuotoje Kijevo regiono dalyje, iš kur mėginama prievarta vežti žmones į Baltarusiją.

Moldovos policija blokuoja šaukiamojo amžiaus vyrų gabenimo iš Ukrainos kanalus

Moldovos policija blokuoja vyrų gabenimo iš Ukrainos kanalus

Moldovos pasienio policija pranešė užblokavusi kelis kanalus, kuriais šaukiamojo amžiaus vyrai neteisėtai buvo gabenami iš Ukrainos.

„Įtariamieji suorganizavo vyrams perėjimą per Moldovos ir Ukrainos sieną, aplenkdami kontrolės punktus“, – informavo žinyba šeštadienį apie dar vieną žmonių kontrabandos atvejį. Tarp sulaikytųjų yra Ukrainos ir Moldovos piliečių.

Į tokių kanalų paieškas įsijungė Moldovos informacijos ir saugumo tarnyba. Jos duomenimis, su žmonių kontrabanda susiję ir Moldovos valstybinių institucijų darbuotojai. Už vieno žmogaus pergabenimą per sieną prašoma nuo 3 500 iki 10  000 dolerių.

Kaip pranešė Moldovos VRM, nuo vasario 24 d. į šalį atvyko daugiau kaip 379 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Jiems įvairiuose šalies rajonuose atidaryta dešimtys pabėgėlių priėmimo punktų. Ukrainiečiams suteikiamas laikinas būstas, parūpinama maisto ir higienos priemonių. Po trumpo atokvėpio dauguma žmonių traukia į Rumuniją ir kitas ES šalis. Dabar Moldovoje yra per 95 tūkst. pabėgėlių, tarp jų – 48 tūkst. vaikų.

Scanpix nuotr.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

L. Truss: sankcijų Rusijai galėtų nelikti jai įsipareigojus nutraukti ugnį, išvedus karius

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) šeštadienį pareiškė, kad JK sankcijos Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą galėtų būti atšauktos, jei Maskva įsipareigotų visiškai nutraukti ugnį ir išvestų savo karius.

Plačiame interviu laikraščiui „The Sunday Telegraph“ L. Truss teigė, kad Kremlius taip pat turi sutikti „nebetęsti agresijos“ prieš Ukrainą, kad būtų sušvelnintos JK sankcijos, įvestos šimtams asmenų ir subjektų.

Bendradarbiaudamas su Vakarų sąjungininkais, Londonas pastarosiomis savaitėmis paskelbė sankcijas daugiau kaip 1 000 Rusijos ir Baltarusijos fizinių ir juridinių asmenų, o naujausias sankcijų paketas paskelbtas anksčiau šią savaitę.

„Sankcijos turėtų būti panaikintos tik visiškai nutraukus ugnį ir išvedus [karius], taip pat įsipareigojus, kad daugiau nebus jokios agresijos“, – laikraščiui „The Sunday Telegraph“ sakė L. Truss.

„Be to, yra galimybė grąžinti sankcijas, jei ateityje agresija tęstųsi“, – pridūrė ji.

Britų diplomatijos vadovė pažymėjo, kad Rusija pasirašė daugybę susitarimų, kurių vėliau nesilaikė, todėl „reikia griežtų svertų“.

„Žinoma, sankcijos yra sunkus svertas. Tai tikras svertas, kurį, manau, galima panaudoti“, – pridūrė ji.

Šie jos komentarai antrina neseniai JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) išsakytai pozicijai, kad plataus masto sankcijos Rusijai „nėra nuolatinės“ ir galėtų būti panaikintos, jei Maskva pakeis savo elgesį.

Tačiau jie paskelbti vis augant diplomatinei įtampai su Kremliumi dėl jau mėnesį besitęsiančio karo Ukrainoje.

Ukrainos pareigūnas: Rusijos armijoje prasidėjo kadrų valymas

Okupantai rusai dar turi išteklių, pergrupuoja pajėgas ir vėl mėgins užimti svarbiausius rajonus. Kaip praneša sekmadienį naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denysenka.

Scanpix nuotr.

„Jie išveda dalį pajėgų ir jau pradėjo kadrų valymą. Atleistas vienos tankų armijos vadas, kuris buvo atsakingas už Charkivo paėmimą, keičiami dalinių vadai. Be to, koviniai daliniai rotuojami. Nereikėtų kalbėti apie „užmėtymą kepurėmis“ – deja, jie dar turi žmonių išteklių ir pakankamai technikos“, – pažymėjo V. Denysenka.

Pasak jo, tai patvirtina priešo gyvosios jėgos telkimas Baltarusijoje, Gomelio rajone, taip pat Charkivo ir Chersono srityse, Krymo teritorijoje.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Rusija pradėjo telkti naujus karius prie Ukrainos sienos

BBC Russian sekmadienį ryte paskelbė, kad Rusija ėmė naikinti naftos ir maisto atsargas Ukrainoje.

Pasak naujienų portalo, Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Vadimas Denisenka aiškino, kad Rusija jau telkia naujus karius palei Ukrainos sieną. Anot jo, gali būti, jog Rusijos kariuomenė bandys žengti gilyn į Ukrainą.

Bando padalyti Ukrainą į dvi dalis?

Ukraina sekmadienį pareiškė, kad Rusija, kurios pajėgos iš lėto juda sostinės Kyjivo link, gali siekti padalyti šalį į dvi dalis – kaip Korėją.

Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną imtis tokios strategijos galėjo priversti nesugebėjimas „užimti Kyjivą ir nušalinti Ukrainos vyriausybę“.

„Yra pagrindo manyti, kad jis gali bandyti įvesti skiriamąją liniją tarp okupuotų ir neokupuotų mūsų šalies regionų. Tiesą sakant, tai bus bandymas įkurti Pietų ir Šiaurės Korėjas Ukrainoje“, – sakoma socialiniuose tiksluose paskelbtame jo pareiškime. 

Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja formaliai tebekariauja, nes 1950–1953 metų Korėjos karas buvo užbaigtas tik paliaubomis, o ne taikos sutartimi.

Jas skirianti keturių kilometrų pločio ir 248 kilometrų ilgio teritorija yra vadinama demilitarizuota zona.

Rusijai per mėnesį trukusius mūšius ir išpuolius prieš civilius gyventojus nepavykus palaužti ukrainiečių pasipriešinimo, šią savaitę Maskva davė suprasti, kad gali sumažinti savo karinius tikslus ir sutelkti dėmesį į Rytų Ukrainą

Pasak K. Budanovo, „okupantai bandys įkurti kokią nors kvazivalstybę kaip alternatyvą nepriklausomai Ukrainai“.

„Galime matyti bandymų okupuotose teritorijose įsteigti „lygiagrečias“ vietos valdžios institucijas ir priversti žmones atsisakyti Ukrainos valiutos“, – pridūrė jis.

Žvalgybos vadovo manymu, Rusija gali bandyti panaudoti okupuotos teritorijos statusą kaip kozirį derybose.

Separatistų lyderis: Luhanskas gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos

Separatistinio Luhansko regiono lyderis sekmadienį paskelbė, kad srityje gali būti surengtas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Manau, kad artimiausiu metu respublikos teritorijoje bus surengtas referendumas, kuriame žmonės [...] pareikš savo nuomonę dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos“, – žurnalistams sakė „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) lyderis Leonidas Pasečnikas. Ji citavo Rusijos naujienų agentūros. 

„Dėl tam tikrų priežasčių esu įsitikinęs, kad taip ir bus“, – pridūrė jis.

Rusijos advokatas: žuvę kareiviai nelaidojami, lavonai tiesiog deginami

Ukrainoje žuvusių Rusijos būtinosios tarnybos kareivių artimiesiems kompensacijos nemokamos, o jų palaikai tiesiog deginami, ir ne tik krematoriumuose. Tai sekmadienį paskelbtame interviu portalui „Obozrevatel“ papasakojo Rusijos advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Markas Feiginas.

Pasak jo, Rusija tikrai įsigijo mobiliųjų krematoriumų, bet jie ne visada gerai veikia.

„Daugiausia naudojami vokiški krematoriumai, labai brangūs. O Rusijoje tinkami krematoriumai negaminami. Todėl, kiek girdėjau, palaikai Rostove prie Dono deginami vos ne lydymo krosnyse. Mat pasienio miestuose nėra krematoriumų“, – teigė advokatas.

Pasak M. Feigino, Rusijoje tiesiog atsikratoma lavonų neatliekant jokių ekspertizių.

Černobylyje – miškų gaisrai

Aukščiausiosios Rados narė Liudmila Denisova savo feisbuko profilyje paskelbė, kad Černobylyje kilo 31 miškų gaisras, liepsnoja virš 10 tūkst. hektarų plotas.

Politikė patikino, kad dėl stipraus vėjo gaisrai greičiausiai plėsis, o tai kelia radiacijos grėsmę.

Scanpix nuotr.

JK gynybos sekretorius: sudėtingos technikos tiekimas Ukrainai būtų ne toks efektyvus

Sudėtingos Vakaruose pagamintos karinės technikos tiekimas Ukrainai būtų ne toks efektyvus dėl jos įvaldymo ir įgulų parengimo sunkumų. Tai sekmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Mail on Sunday“ pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

„Vienas didžiausių keblumų yra tas, kad kuo sudėtingesnės ginkluotės sistemos, tuo daugiau laiko reikia pasirengimui jas naudoti. Todėl mes turime sutelkti pastangas, kad padėtume Ukrainai suremontuoti arba rasti tokios rusiškos ar sovietinės karinės technikos, kurią ji jau naudojo. Jeigu mes jiems nusiųstume britiškų tankų, tai neduotų reikiamų rezultatų“, – teigė B. Wallace'as.

Jis taip pat informavo, kad nešiojamieji zenitinių raketų kompleksai „Starstreak“, kuriuos Londonas žadėjo perduoti Kijevui, jau parengti naudoti Ukrainoje.

Numatytas kitas derybų su Ukraina ratas

Rusijos ir Ukrainos delegacijos nusprendė surengti kitą akivaizdinį derybų ratą kovo 29–30 d. d. Tai sekmadienį savo „Telegram“ kanale pranešė Rusijos delegacijos vadovas, prezidento padėjėjas Vladimiras Medinskis.

„Šiandien įvyko eilinis derybų su Ukraina ratas vaizdo konferencijos ryšiu. Jame priimtas sprendimas susitikti akivaizdiniu formatu kovo 29–30 d.“, – parašė jis.

Ukraina sekmadienį, praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo Rusijos invazijos į šią šalį pradžios, pranešė, kad antrasis Kijevo ir Maskvos derybų ratas pirmadienį prasidės Turkijoje.

„Šiandien per dar vieną derybų vaizdo ryšiu ratą buvo nuspręsta kitą tiesioginį dviejų delegacijų susitikimą surengti Turkijoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos derybininkas ir politikas Davidas Arachamija.

Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą keliose srityse

Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą Charkivo ir Sumų srityse, tai tęsia Kyjivo ir Chersono srityse, pranešė Ukrainos prezidentūros patarėjas Oleksijus Arestovyčius, sekmadienį apžvelgdamas naujausius karo įvykius.

„Priešas dabar turi dvi pagrindines užduotis – apsupti mūsų karius OOS zonoje, užbaigti Mariupolio puolimą ir išlaikyti gynybą Chersono rajone pietuose... Jei priešo gynyba pietuose žlugs, jo pozicijos aplink Mariupolį pablogės“, – sakė O.  Arestovyčius.

Kartu jis įspėjo, kad kita savaitė ar dvi bus „netolygios“:

„Bus pranešimų ir apie tai, kad mes laimime ir kontratakuojame, ir apie tai, kad kai kur pradėjome kontrpuolimą... Antra, bus informacijos, kad kai kuriose fronto dalyse, ypač rytuose, padėtis toli gražu nėra paprasta. Ir mes turime būti tam emociškai, organizaciniu požiūriu ir sąmoningai pasirengę“, – kalbėjo Ukrainos prezidento patarėjas.

Scanpix nuotr.

Anksčiau sekmadienį Ukrainos karinių pajėgų generalinis štabas išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog Rusijos kariuomenė perkelia naujus dalinius į Baltarusiją, kad pakeistų prieš Ukrainą kovojančias okupacines pajėgas.

„Rusijos kariuomenės daliniai perkeliami į Baltarusijos teritoriją, siekiant pakeisti didelius nuostolius patyrusius dalinius, sustiprinti esamas grupes, papildyti maisto, degalų ir šaudmenų atsargas, organizuoti sužeistų ir sergančių karių evakuaciją“, – teigiama pranešime.

Atrėmė atakas prieš Mariupolį

Ukrainos generalinis štabas sekmadienį vakare paskelbė, kad Rusijos kariuomenės atakos Mariupolį buvo atremtos – nukauta 150 rusų karių, du tankai septynios pėstininkų kovos mašinos ir viena transporto mašina. 

Šiuo metu sprogimai girdimi Lucke, Kyjivo apskrityje, Charkive, pranešė Ukrainos žiniasklaida.

Anksti sekmadienį paskelbtoje ataskaitoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigė, kad Rusija planuoja užgrobti Kanivo hidroelektrinės, esančios maždaug už 150 kilometrų į pietus nuo Kyjivo ant Dniepro upės, užtvanką.

Per invaziją Rusijos pajėgos sunaikino, užpuolė arba užėmė keletą energetikos infrastruktūros objektų, įskaitant didžiausią Europoje atominę elektrinę Zaporižėje. Rusijos daliniai visomis išgalėmis stengiasi prasiskverbti į pietvakarinį sostinės Kyjivo pakraštį, rašoma pranešime. Šeštadienio naktį mieste kelis kartus suveikė oro antskrydžių sirenos.

Pasak pranešimo, Rusijos kariai taip pat bandė priartėti prie greitkelio netoli Kyjivo tarptautinio oro uosto. Kozeleco, kuris yra maždaug už 70 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kyjivo, kryptimi buvo stebimas 100 vienetų ginkluotės ir kitos karinės technikos judėjimas, įskaitant raketų paleidimo įrenginius.

Pagrindinis Rusijos kariuomenės tikslas ir toliau yra Kyjivo, Charkivo rytuose ir Mykolajivo pietuose apsupimas. Ukrainos naujienų agentūra UNIAN šeštadienį pranešė, kad nuo karo pradžios vasario 24 d. Charkivo srityje žuvo 194 žmonės, tarp jų 126 civiliai. Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

V. Zelenskis prašo J. Bideno daugiau paramos Ukrainai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad kalbėjosi telefonu su savo kolega iš JAV Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir aptarė finansinę paramą ir sankcijas Rusijai, Ukrainai patiriant vis intensyvesnį Maskvos puolimą.

„Vykstant nuolatiniam dialogui, turėjau dar vieną pokalbį su @POTUS, – tviteryje parašė V. Zelenskis, turėdamas galvoje JAV prezidentą. – Į darbotvarkę buvo įtraukti saugumo, finansinės paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai tęsimo klausimai“.

Baltųjų rūmų pranešime apie pusvalandį trukusį pokalbį sakoma, kad J. Bidenas pabrėžė veiksmus, kurių ėmėsi jo administracija ir sąjungininkai, kad „padidintų Rusijos išlaidas už jos agresiją Ukrainoje“.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į privačių bendrovių, tokių kaip mokėjimo kortelių milžinės „Visa“ ir „MasterCard“, sprendimus stabdyti veiklą Rusijoje, atsiriboti nuo Maskvos dėl jos vasario 24 dieną pradėtos invazijos į Ukrainą.

Keliomis valandomis anksčiau Ukrainos vadovas vaizdo ryšiu kreipėsi į JAV įstatymų leidėjus, prašydamas toliau teikti pagalbą jo apgultai šaliai ir įtraukti Rusijos naftos importą į juodąjį sąrašą.

Amerikiečių įstatymų leidėjai pažadėjo papildomą 10 mlrd. dolerių (9,1 mlrd. eurų) pagalbos paketą, tačiau Baltieji rūmai kol kas atmetė galimybę įtraukti į sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektorių, baimindamiesi, kad tai padidintų kainas ir pakenktų JAV vartotojams, kuriuos ir taip slegia rekordinė infliacija.

Vakarų sąjungininkės  į Ukrainą siunčia ginklus, šaudmenis ir lėšas; taip pat jos įvedė plataus masto sankcijas Maskvai.

Praėjusią savaitę Vašingtonas nusprendė Kijevui skirti 350 mln. dolerių (320 mln. eurų) vertės papildomos karinės pagalbos – tai didžiausias toks paketas JAV istorijoje.

Savaitgalį lankydamas Ukrainos pabėgėlius Lenkijos pasienyje, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad Vašingtonas siekia suteikti 2,75 mlrd. dolerių (2,5 mlrd. eurų) humanitarinei krizei spręsti, iš Ukrainos pabėgus beveik 1,4 mln. civilių gyventojų.

Paragino ukrainiečius pradėti puolimą

V. Zelenskis sakė ukrainiečiams, kad jie „atlaikė Rusijos invazijos smūgį“, ir paragino piliečius tęsti kovą, pranešė BBC. Aistringoje kalboje, pasakytoje iš Kijevo šeštadienio vakarą, V. Zelenskis sakė šaliai, kad atėjo laikas jiems pradėti kontrpuolimą. „Turite išeiti ir išvyti šį blogį iš mūsų miestų“, – sakė jis.

Šis šauksmas nuskambėjo kartu su prašymu JAV prezidentui Joe Bidenui duoti daugiau kovinių lėktuvų Ukrainai. Manoma, kad JAV pareigūnai diskutuoja su Lenkijos politiniais lyderiais dėl galimybės, kad Varšuva aprūpintų Ukrainą naikintuvais MiG.

Lenkija pamažu atsisako šių sovietinių naikintuvų, manoma, kad pareigūnai svarsto, ar suteikti juos Ukrainai, kurios pilotai nėra apmokyti skraidyti vakarietiškais lėktuvais. Iš kai kurių ataskaitų galima suprasti, kad juos ketinama pakeisti naujais JAV remiamais pakaitalais.

Antras bandymas evakuoti civilius iš Mariupolio žlugo

Vienas Ukrainos pareigūnas sekmadienį pranešė, kad antrasis bandymas evakuoti civilius gyventojus iš apgulto Mariupolio miesto nepavyko dėl Rusijos apšaudymo.

Ukrainos Mariupolio uostamiestis anksčiau sekmadienį pranešė, kad pradės evakuoti civilius gyventojus po to, kai ankstesnes pastangas sužlugdė paliaubų pažeidimai.

„Nuo 12 val. (vietos ir Lietuvos laiku) pradedama civilių gyventojų evakuacija“, – sakoma miesto pareigūnų pareiškime, kuriame teigiama, kad su miestą apsupusiomis Rusijos pajėgomis susitarta dėl paliaubų.

Tačiau Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka pranešė, kad planuota evakuacijos operacija buvo nutraukta dėl besitęsiančio puolimo.

„Negali būti jokių „žaliųjų koridorių“, nes tik liguisti rusų protai sprendžia, kada ir ką apšaudyti“, – sakė jis platformoje „Telegram“.

Ankstesnis bandymas šeštadienį leisti civiliams išvykti autobusais ir asmeniniais automobiliais keliu į šiaurės vakarus Zaporižios link žlugo, abiem pusėms apkaltinus viena kitą apšaudymu.

Pagalbos grupės „Gydytojai be sienų“ (MSF) teigimu, humanitarinė padėtis Mariupolyje, pagrindiniame Rusijos invazijos pajėgų taikinyje, yra „katastrofiška“ – namuose nėra elektros ir vandens.

„Būtina, kad šis humanitarinis koridorius, kuris galėjo būti sukurtas šiandien, bet kuris iš tikrųjų nebuvo sukurtas dėl paliaubų nesilaikymo, būtų sukurtas labai greitai, kad civiliai gyventojai, moterys ir vaikai, galėtų išvykti iš šio miesto“, – naujienų agentūrai AFP sakė MSF skubios pagalbos koordinatorius Ukrainoje Laurent'as Ligozatas (Loranas Ligozatas).

Ukrainos pareigūnai kaltina rusus apšaudymu net tada, kai civiliai gyventojai rinkosi formuoti pabėgimo kolonos, tačiau Rusijos gynybos ministerija kaltina miesto gynėjus naudojantis „gyvuoju skydu“.

Be to, sekmadienį Kijevo kontroliuojamos Luhansko srities administracijos vadovas pareiškė, kad bus organizuojamas traukinys, kuriuo iš Lysyčansko bus evakuojamos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.

Lysyčanskas yra netoli fronto linijos tarp Rytų Ukrainos separatistų ir vyriausybinių pajėgų.

„Jums reikia savarankiškai pasiekti Lysyčansko stotį. Pirmiausia įlips moterys su vaikais, paskui moterys iki 40 metų, moterys, pagyvenę žmonės“, – platformoje „Telegram“ rašė Serhijus Haidajus.

Evakuacija laikoma įžanga į galutinį puolimą. Jeigu jis būtų sėkmingas, Rusijos kariuomenė, besiveržianti iš aneksuoto Krymo, susijungtų su pajėgomis, puolančiomis iš rytų ir perimtų visos Azovo jūros kontrolę.

Žmonės apšaudyti iš granatsvaidžio

Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Geraščenko pranešė, kad iš Irpino miesto besievakuojantys gyventojai apšaudyti iš granatsvaidžio. Aukų skaičius tikslinamas.

JAV ir Lenkija svarsto susitarimą dėl lėktuvų tiekimo Ukrainai

Vašingtonas rengia susitarimą su Lenkija dėl sovietinių laikų karo lėktuvų tiekimo Ukrainai, kad sustiprintų Kijevo gynybą nuo Rusijos invazijos, praneša JAV žiniasklaida.

Kelios naujienų agentūros šeštadienį teigė, kad JAV pareigūnai joms pranešė apie galimą susitarimą, pagal kurį Lenkija atsiųs sovietmečio lėktuvus į Ukrainą mainais už amerikiečių naikintuvus F-16.

Nuo tada, kai Rusija prieš 10 dienų įsiveržė į Ukrainą, ekonominiai ir humanitariniai karo praradimai sparčiai didėja, pranešama apie šimtus žuvusių civilių. Vakarų sąjungininkės siunčia į Ukrainą ginklus, amuniciją ir lėšas.

„Šiuo klausimu dirbame su lenkais ir konsultuojamės su kitomis mūsų NATO sąjungininkėmis“, – cituoja Baltųjų rūmų pareigūną  „The Wall Street Journal“ ir NBC.

Kyjivas paragino Vakarus sustiprinti karinę pagalbą apgultai šaliai, įskaitant karo lėktuvus, o prezidentas Volodymyras Zelenskis maldavo Rytų Europos kaimynes aprūpinti jo šalį Rusijoje pagamintais lėktuvais, kuriuos Ukrainos pilotai moka valdyti.

Ukrainos lyderis šeštadienį vaizdo skambučiu kreipėsi į JAV įstatymų leidėjus, prašydamas tolesnio finansavimo ir Rusijos naftos importo embargo. „The Wall Street Journal“ citavo du asmenis, teigusius, kad V. Zelenskis paprašė naikintuvų, kai Senato mažumos lyderis Mitchas McConnell paklausė Ukrainos prezidento, ko jam labiausiai reikia.

„Būtinybė Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms skubiai paremti Ukrainos žmonių laisvę niekada nebuvo didesnė“, – sakė senatorius Robas Portmanas, kai kartu su Senato daugumos atstovu Whipu Dicku Durbinu pasikalbėjo su V. Zelenskiu. "Privalome pašalinti visas kliūtis teikti visas paramos Ukrainai priemones, įskaitant rasti būdą, kaip Jungtinės Valstijos atlygintų mūsų Rytų Europos partnerėms, norinčioms suteikti Ukrainai savo sovietinio tipo lėktuvus", – sakė R. Portmanas.

JAV įstatymų leidėjai pažadėjo papildomą 10 milijardų dolerių pagalbos paketą, tačiau Baltieji rūmai kol kas atmeta galimybę blokuoti Rusijos naftos importą, baimindamiesi, kad tai padidins kainas ir pakenks Amerikos vartotojams, kuriuos jau ir taip kankina rekordinė infliacija.

„The Wall Street Journal“ teigė, kad JAV pareigūnai minėjo daugybę sudėtingų praktinių klausimų, įskaitant lėktuvų nugabenimą į Ukrainą, ir sakė, kad susitarimui reikės Baltųjų rūmų pritarimo ir Kongreso veiksmų. Praėjusią savaitę Vašingtonas patvirtino 350 mln. JAV dolerių vertės karinę įrangą Kijevui – tai didžiausias toks paketas JAV istorijoje.

A. Blinkenas: JAV aktyviai dirba siekiant susitarimo tiekti Ukrainai naikintuvus

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „aktyviai dirba“ dėl susitarimo su Lenkija, kad Ukrainai būtų tiekiami naikintuvai.

„Negaliu kalbėti apie terminus, bet galiu tik pasakyti, kad labai, labai aktyviai tai svarstome“, – žurnalistams sakė Moldovoje viešintis JAV diplomatijos vadovas.

A. Blinkenas sakė, kad JAV „labai aktyviai bendrauja su Ukrainos pareigūnais, kad gautų naujausią jų poreikių įvertinimą“.

„Gaudami šį įvertinimą, dirbame ties tuo, ką mes, sąjungininkai ir partneriai, galime padaryti“, kad sustiprintume Kyjivo gynybą nuo Rusijos invazijos, sakė jis.

„Šiuo metu aktyviai svarstome lėktuvų, kuriuos Lenkija gali tiekti Ukrainai, klausimą ir ieškome būdų, kaip galėtume papildyti lėktuvų atsargas, jei Lenkija nuspręstų juos tiekti“, – pridūrė A. Blinkenas.

Tuo metu JAV žiniasklaida skelbia, kad Vašingtonas dirba dėl susitarimo su Lenkija tiekti Ukrainai sovietinius karo lėktuvus ir taip pastiprinti Kyjivo gynybą Rusijai tęsiant invaziją šioje šalyje.

Daug žiniasklaidos priemonių šeštadienį pranešė, kad JAV pareigūnai kalbėjo apie galimą tokį susitarimą. Pagal jį Lenkija nusiųstų sovietinių karo lėktuvų Ukrainai, o mainais gautų amerikietiškų naikintuvų F-16.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš 10 dienų ekonominiai ir humanitariniai šio karo nuostoliai smarkiai išaugo; pareigūnai praneša, kad jau žuvo šimtai civilių.

Sąjungininkės Vakaruose siunčia Ukrainai ginklų, amunicijos ir lėšų.

„Dirbame su lenkais šiuo klausimu ir konsultuojamės su kitomis savo sąjungininkėmis NATO“, – sakė vienas laikraščio „The Wall Street Journal“ ir televizijos NBC cituojamas Baltųjų rūmų pareigūnas.

Kyjivas ragina Vakarus didinti karinę pagalbą apgultai Ukrainai, įskaitant karo lėktuvus. Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė buvusių Varšuvos pakto šalių duoti Ukrainai rusų gamybos karo lėktuvų, kuriuos ukrainiečių pilotai mokėsi valdyti.

Šeštadienį V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į JAV įstatymų leidėjus, prašydamas toliau teikti pagalbą jo šaliai ir įtraukti Rusijos naftos importą į juodąjį sąrašą.

„The Wall Street Journal“ citavo du žmones, sakiusius, kad V. Zelenskis karo lėktuvų paprašė Senato mažumos lyderiui Mitchui McConnellui (Mičui Makonelui) paklausus Ukrainos vadovo, ko jam reikia labiausiai.

„JAV ir jų sąjungininkių noras skubiai paremti Ukrainos žmonių laisvę niekad nebuvo toks didelis“, – sakė senatorius Robas Portmanas po savo ir Senato daugumos lyderio pavaduotojo Dicko Durbino (Diko Derbino) pokalbio su V. Zelenskiu.

„Privalome pašalinti visas kliūtis, kad visos paramos Ukrainai priemonės apimtų... būdą Jungtinėms Valstijoms kompensuoti mūsų partnerėms Rytų Europoje, norinčioms atiduoti savo sovietinius lėktuvus Ukrainai. Negalime gaišti“, – sakoma R. Portmano pareiškime.

JAV įstatymo leidėjai pažadėjo papildomą 10 mlrd. dolerių (9,15 mlrd. eurų) vertės pagalbą, tačiau Baltieji rūmai kol kas atmetė galimybę įtraukti į sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektorių, baimindamiesi, kad tai padidintų kainas ir pakenktų JAV vartotojams, kuriuos ir taip slegia rekordinė infliacija.

„The Wall Street Journal“ rašė, kad JAV pareigūnai minėjo virtinę sunkių praktinių klausimų, įskaitant lėktuvų pristatymą į Ukrainą, ir kad susitarimui reiktų Baltųjų rūmų pritarimo bei Kongreso veiksmų.

Praėjusią savaitę Vašingtonas nusprendė Kijevui skirti 350 mln. dolerių (320 mln. eurų) vertės papildomos karinės pagalbos – tai didžiausias toks paketas JAV istorijoje.

Rusija įspėjo Ukrainos kaimynes nepriimti Kyjivo karinių orlaivių

Rusija sekmadienį perspėjo Ukrainos kaimynes, įskaitant NATO narę Rumuniją, nepriimti Kyjivo karinių lėktuvų, sakydama, kad dėl to jos gali būti įtrauktos į ginkluotą konfliktą.

„Tikrai žinome, kad Ukrainos koviniai lėktuvai skrido į Rumuniją ir kitas kaimynines šali,“ – vaizdo pranešime pareiškė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

„Šių šalių aerodromų tinklo panaudojimas Ukrainos karinei aviacijai priimti ir vėlesnis jėgos panaudojimas prieš Rusijos armiją gali būti vertinamas kaip šių valstybių įsitraukimas į ginkluotą konfliktą,“ – pridūrė jis.

I. Konašenkovas taip pat tvirtino, kad „praktiškai visi“ Ukrainos kovai tinkami orlaiviai buvo sunaikinti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą reikalavo, kad Vakarai nustatytų neskraidymo zoną virš Ukrainos ir taip užkirstų kelią tolesnėms Rusijos atakoms.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad Maskva bet kurią šalį, nustatančią neskraidymo zoną virš Ukrainos, laikys įsitraukusia į karinį konfliktą.

A. Blinkenas: yra „labai patikimų“ pranešimų apie Rusijos karo nusikaltimus

Vašingtonas matė  „labai patikimų pranešimų“, kad Rusija per savo invaziją Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimų, ypač atakuodama civilius, sekmadienį sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

„Matėme labai patikimų pranešimų apie tyčines atakas prieš civilius, o tai būtų karo nusikaltimas“, – JAV televizijos CNN pokalbių laidoje „State of the Union“ sakė prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vyriausiasis diplomatas.

Ukrainiečių derybininkas: Rusija suvokia tikrąją karo kainą

Vienas Ukrainos derybininkas šeštadienį pareiškė, kad derybos su Rusija dėl Maskvos invazijos užbaigimo pradeda būti „konstruktyvios“, ir apibūdino, jo nuomone, akivaizdžiai pasikeitusį Maskvos požiūrį į ukrainiečių pasipriešinimą ir skaudžias tarptautines sankcijas.

Ukrainos prezidento V. Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas sakė pastebėjęs, jog Rusijos požiūris pasikeitė, nes ji suprato „tikrąją karo kainą“.

„Pačioje karo pradžioje jie reikalavo visiško dominavimo. Jie nesitikėjo, kad Ukraina taip smarkiai pasipriešins“, – interviu Kanados dienraščiui „The Globe and Mail“ vakariniame Ukrainos Lvivo mieste sakė M. Podoliakas.

„Jie tik dabar pradeda suvokti tikrąją karo kainą. Ir dabar prasideda konstruktyvios derybos“, – pridūrė pareigūnas, dalyvavęs pirmuosiuose dviejuose Rusijos ir Ukrainos derybų raunduose, vykusiuose Baltarusijos pasienyje.

Ukrainos delegacijos teigimu, trečiasis derybų ratas numatytas pirmadienį.

Rusai „prarado didžiulį kiekį įrangos ir žmonių. Sankcijos, kokių dar niekada anksčiau nebuvo, žlugdo jų ekonomiką. Jų šalis tarptautinėje arenoje tapo atstumtąja, o jų propaganda visiškai neveikia“, kalbėjo M. Podoliakas.

Jis pakartojo prezidento prašymą NATO įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos, kurį Vakarų aljansas penktadienį atmetė.

V. Zelenskis neslėpė kartėlio dėl šio NATO sprendimo sakydamas, kad Aljansas „uždegė žalią šviesą tolesniam Ukrainos miestų ir kaimų bombardavimui“.

Pabrėždamas, kad abi derybų šalys susitarė neaptarinėti derybų detalių, M. Podoliakas sakė, kad Ukrainos tikslai tebėra neatidėliotinos paliaubos, saugumo garantijos, kad šalis daugiau nebus užpulta, ir didelė kompensacija už žuvusiuosius ir Ukrainos miestams padarytą žalą.

Ukraina perspėja, kad Rusija rengiasi apšaudyti Odesos uostamiestį

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sekmadienį perspėjo, kad Rusijos pajėgos ruošiasi apšaudyti Odesą – istorinį uostamiestį Juodosios jūros pakrantėje.

„Tai bus karinis nusikaltimas. Tai bus istorinis nusikaltimas“, – pareiškė jis.

Tęsiantis vasario 24 dieną prasidėjusiai invazijai Rusijos pajėgos užėmė pietinį Chersono miestą ir apsupo Mariupolio uostamiestį.

Rusijos raketos sunaikino Vinycios oro uostą

Rusijos raketų ugnis sekmadienį sunaikino Vinycios oro uostą centrinėje Ukrainoje, pranešė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.

„Ką tik buvau informuotas apie raketų smūgį Vinycioje. Aštuonios raketos... Oro uostas visiškai sunaikintas“, – sakė jis.

Virtinėje Ukrainos miestų vėl kaukia oro pavojaus sirenos

Virtinėje Ukrainos didžiųjų miestų sekmadienį vakare vėl sukaukė oro pavojaus sirenos, raginančios jų gyventojus slėptis dėl galimo Rusijos okupantų raketų smūgio.

Pasak ukrainiečių naujienų agentūros „Unian“, oro pavojaus sirenos sukaukė Lubnuose, Svitlovodske, Kameneco-Podolske, Umane, Starokonstantinovkoje, Chmelnickyje, Žytomyre, Korostenėje, Vasilkove, Biloje Cerkvoje, Kirovogrado srityje, Voznesenske, Voluinės srityje, taip pat Sumų ir Rivnės regionuose, Hostomelyje ir Vinicoje.

Sprogimai girdisi ir Kyjive, todėl sostinės gyventojams taip pat patariama būti slėptuvėse.

Kyjivas: Rusijos pajėgos intensyvina apšaudymą

Rusijos pajėgos vėlų sekmadienį suintensyvino Ukrainos miestų šalies centre, šiaurėje ir pietuose apšaudymą, pareiškė prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Vėliausia raketų smūgių banga prasidėjo sutemus“, – sakė jis per Ukrainos televiziją.

Jis teigė, kad smarkiai apšaudomos Kyjivo apylinkės, Černihivas šiaurėje, Mykolajivas pietuose ir antras pagal dydį šalies miestas Charkivas.

Charkivo pareigūnai sakė, kad apšaudymas apgadino televizijos bokštą, o sunkioji artilerija smogė gyvenamiesiems rajonams.

Černihivo pareigūnai teigė, kad raketomis atakuojami visi miesto rajonai.

O. Arestovyčius kalbėjo apie „katastrofišką“ padėtį Kijevo priemiesčiuose Bučoje, Hostomelyje ir Irpinėje, kur sekmadienį nepavyko evakuoti gyventojų. Jis sakė, kad vyriausybė daro viską, ką gali, kad evakuacija būtų atnaujinta.

Dėl apšaudymo taip pat nepavyko evakuoti civilių gyventojų iš Mariupolio pietuose ir Volnovachos rytuose.

Izraelio premjeras žada tolesnes derybas dėl Ukrainos, nors perspektyvos „nėra didelės“

Izraelio premjeras Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) sekmadienį po diplomatinių kelionių, įskaitant apsilankymą Kremliuje, sakė, kad jo šalis turi „moralinę pareigą“ padėti sustabdyti kovas Ukrainoje, net jei sėkmės šansai „nėra dideli“.

N. Bennettas šeštadienį Kremliuje tris valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o paskui nuskrido į Berlyną susitikti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu).

Izraelio premjeras, kurio Kyjivas po Rusijos invazijos paprašė pradėti dialogą su Maskva, taip pat surengė tris telefoninius pokalbius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per 24 valandas.

Prieš Izraelio vyriausybės savaitinį posėdį N. Bennettas sakė „negalintis daugiau plėstis“ apie savo derybas, bet nurodė, kad šalis „pagal poreikį“ tęs savo diplomatines pastangas.

„Net jei šansai nėra dideli – kol yra bent menkiausia galimybė, o mes galime kreiptis į visas šalis ir veikti – manau, kad mūsų moralinė pareiga dėti visas pastangas“, – sakė jis.

N. Bennettas kol kas laikosi atsargios pozicijos dėl karo Ukrainoje ir siekia išlaikyti bendradarbiavimą saugumo srityje su Rusija, turinčia daug karių Izraelio šiaurinėje kaimynėje Sirijoje.

N. Bennettas iki šiol neprisidėjo prie užsienio lyderių, pasmerkusių Rusijos invaziją Ukrainoje – jis pabrėžė tvirtus Izraelio ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu.

Jo susitikimas su V. Putinu yra pirmasis atvejis, kai Rusijos prezidentas aptarė Ukrainos konfliktą tiesiogiai susitikęs su užsienio lyderiu.

N. Bennettas ir V. Putinas taip pat aptarė Vienoje vykstančias derybas siekiant atgaivinti 2015 metų daugiašalį susitarimą, pagal kurį Iranas sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą, sakė vienas izraeliečių pareigūnas. Izraelis griežtai priešinasi šiam susitarimui, oficialiai vadinamam Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).

Susitarimas buvo ties žlugimo riba nuo 2018 metų, kai tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) vienašališkai išvedė iš jos Vašingtoną.

Šeštadienį Iranas ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) susitarė laikytis „pragmatiško požiūrio“ sprendžiant visus išliekančius nesutarimus, pareiškė šios Jungtinių Tautų agentūros vadovas.

TATENA kelerius metus spaudžia Iraną pasiaiškinti dėl ankstesnio branduolinių medžiagų laikymo keturiuose nedeklaruotuose objektuose.

Prieš pasirodant naujienoms apie N. Bennetto apsilankymą Maskvoje, Rusija paskelbė, kad sieks JAV garantijų prieš pritardama atnaujintam daugiašaliam susitarimui dėl Irano branduolinės programos. Tai galėtų sudaužyti viltis, kad susitarimas netrukus bus pasiektas.

Izraelis nieko nekomentavo dėl N. Bennetto vėliausios diplomatijos galimų sąsajų su žydų valstybės pastangomis priešintis naujam susitarimui su Iranu.

Sekmadienį N. Bennettas gyrė TATENA vadovą Rafaelį Grossi (Rafaelį Grosį), nesutikusį pamiršti neatsakytų klausimų dėl Irano ankstesnės branduolinės veiklos, kaip reikalavo Teheranas.

„Susitarimo trūkumai smarkiai nusveria jo privalumus“, – sakė N. Bennettas.

„Visa“ ir „Mastercard“ įšaldo operacijas Rusijoje

Mokėjimo kortelių milžinės „Visa“ ir „Mastercard“ šeštadienį paskelbė stabdančios veiklą Rusijoje, prisidėdamos prie daugelio stambių JAV bendrovių, atsiribojusių nuo Maskvos dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Mastercard“ nurodė, kad „atsižvelgdama į dabartinio konflikto beprecedentį pobūdį ir neaiškią ekonominę aplinką“ nusprendė „sustabdyti mūsų tinklo paslaugas Rusijoje“.

„Visa“ savo ruožtu pranešė, kad „nedelsdama“ pradės „dirbti su klientais ir partneriais Rusijoje, kad sustabdytų visas „Visa“ operacijas artimiausiomis dienomis“.

„Visa“ ir „Mastercard“ bankai atsigręžia į Kiniją

Rusijos bankai sekmadienį paskelbė planuojantys išduoti Kinijos sistemos „UnionPay“ korteles, kompanijoms „Visa“ ir „Mastercard“ stabdant veiklą Rusijoje dėl jos invazijos į Ukrainą.

Rusijos bankų „Visa“ ir „Mastercard“ kortelės nebegalios užsienyje, o užsienyje išduotos kortelės nebeveiks Rusijoje, šeštadienį paskelbė šios mokėjimo kortelių milžinės.

Rusų bankai „Sberbank“ ir „Alfa Bank“ paskelbė, kad rengiasi įdiegti „UnionPay“ korteles.

„Sberbank“ dirba dėl galimybės išduoti bendro ženklo korteles „Mir-UnionPay“. Vėliau informuosime jus apie šio reikalo grafikus“, – sakoma didžiausio Rusijos banko „Sberbank“ pranešime.

Didžiausias privatus šalies bankas „Alfa Bank“ nurodė, kad „jau dirba dėl Kinijos nacionalinės mokėjimų sistemos „UnionPay“ kortelių įdiegimo“.

„Rosbank“, „Tinkoff Bank“ ir „Moskovskij kreditnyj bank“ (MKB) taip pat rengiasi išduoti „UnionPay“ korteles, pranešė rusų naujienų agentūros.

Rusijos ekonomika, ypač – jos finansų sektorius, patiria beprecedentes sankcijas, Maskvai pasiuntus į Ukrainą dešimtis tūkstančių savo karių.

Rusijos centrinis bankas pranešė, kad nacionalinių bankų jau išduotos „Visa“ ir „Mastercard“ kortelės toliau veiks Rusijoje iki savo galiojimo pabaigos, nes visi mokėjimai Rusijoje daromi per nacionalinę sistemą.

Tačiau centrinis bankas įspėjo, kad į užsienį vykstantiems rusams reikės turėti kitų mokėjimo priemonių.

Singapūras prisijungė prie tarptautinių sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą

Singapūro valdžia paskelbė finansines ir eksporto sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Šiomis sankcijomis siekiama apriboti Rusijos galimybes kariauti prieš Ukrainą ir pakenkti jos suverenitetui“, – teigiama saloje Pietryčių Azijoje įsikūrusios, tarptautinės ekonomikos mastu svarbios miesto-valstybės užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Anot pranešimo, visų pirma, sankcijos taikomos dvejopos paskirties prekių eksportui į Rusiją, taip pat elektronikos, kompiuterinės technikos, telekomunikacijų ir informacinio saugumo kategorijų produkcijos eksportui.

Be to, Singapūro bankams ir kitoms finansinėms institucijoms uždrausta sudaryti sandorius su keturiais Rusijos bankais – VTB, VEB, „Promsvyazbank“ ir „Rossija“.

„Finansų institucijos privalo įšaldyti bet kokį šių keturių bankų turtą ir lėšas“, – nurodė Singapūro URM.

Padėkojo E. Muskui už pagalbą ir palydovinę paramą

V. Zelenskis padėkojo technologijų milijardieriui Elonui Muskui už paramą Ukrainai teikiant palydovinio interneto paslaugą „Starlink“.

„Kitą savaitę gausime dar vieną „Starlink“ sistemų, skirtų sunaikintiems miestams, partiją“, – tviteryje parašė V. Zelenskis, dėkodamas E. Muskui už „Ukrainos palaikymą žodžiais ir darbais“. Ukrainos lyderis sakė, kad per pokalbį su E. Musku jiedu taip pat „aptarė galimus kosmoso projektus“. „Bet apie tai kalbėsimės po karo“, – pridūrė V. Zelenskis.

„SpaceX“ įmonės sukurta „Starlink“ padės ukrainiečiams gauti prieigą prie interneto, jei telekomunikacijų tinklai sugestų arba būtų sunaikinti dėl karo veiksmų. Palydovinė interneto paslauga apima interneto duomenų perdavimą į kosmosą radijo signalais. Antžeminės stotys planetoje transliuoja signalus į orbitoje esančius palydovus, kurie siunčia duomenis atgal naudotojams Žemėje. „Starlink“ valdo daugiau nei 2 tūkst. palydovų ir visame pasaulyje turi antžemines stotis, vadinamas vartais, kurios tiekia internetą.

E. Macronas dar kartą kalbėjosi telefonu su V. Putinu

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį surengė naujas telefonines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pranešė Eliziejaus rūmai.

Pokalbis, pasak prezidentūros pareigūno, truko 1 val. 45 min. ir buvo surengtas E. Macrono prašymu. Tai buvo ketvirtas kartas nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną, kai jiedu kalbėjosi.

Pokalbis įvyko po įtempto kovo 3 dienos skambučio, po kurio Eliziejaus rūmai pareiškė, kad E. Macronui atrodo, jog „blogiausia Ukrainoje dar tik laukia“, nes V. Putinas ketina užgrobti „visą“ šalį.

Su V. Putinu pasikalbėjęs R. T. Erdoganas ragina skelbti „skubias visuotines paliaubas“

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) sekmadienį kalbėdamas telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, paragino skubiai paskelbti visuotines paliaubas Ukrainoje, pranešė turkų lyderio biuras.

Po sekmadienį įvykusio valandos trukmės pokalbio Turkijos prezidentūra pareiškime nurodė, jog R. T. Erdoganas paragino nutraukti kovas, kad būtų „sprendžiamos humanitarinės problemos“ ir „ieškoma politinio konflikto sprendimo“.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje tęsiasi jau 11-ą dieną.

R. T. Erdoganas paragino atidaryti humanitarinius koridorius ir sudaryti taikos susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos.

Jo biuras nurodė, kad jis pasakė V. Putinui, jog yra „pasirengęs visokeriopai prisidėti“ prie sprendimo paieškų.

Turkija palaiko glaudžius ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina ir siekia tapti tarpininke. Ji pakvietė abi šalis į kitą savaitę pietiniame Antalijos mieste vyksiantį diplomatinį forumą.

Kovo 11–13 dienomis rengiamame diplomatiniame forume turi dalyvauti Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Rusijoje iš eterio pašalinta televizija „BBC World News“

Britų transliuotojas BBC sekmadienį paskelbė, kad jo televizijos kanalas „World News“ buvo pašalintas iš eterio Rusijoje, Maskvai karo Ukrainoje metu tęsiant savo kampaniją prieš užsienio žiniasklaidą.

„BBC World News“ laidų vedėja Victoria Derbyshire (Viktorija Derbišir) pirmoji paskelbė, kad ši televizija Rusijoje buvo pašalinta iš eterio.

BBC atstovas sakė, kad „BBC World News“ Rusijoje nematoma nuo šeštadienio.

„Apgailestaujame, kad iš mūsų žiūrovų Rusijoje atimta galimybė gauti patikimas ir nešališkas naujienas tokiu metu, kai jiems jų reikia labiausiai“, – sakė atstovas.

Anksčiau virtinė tarptautinių transliuotojų, tarp jų BBC ir CNN, paskelbė, kad liaujasi rengti reportažus Rusijoje, nes šioje šalyje priimtas įstatymas, numatantis įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie jos invaziją į Ukrainą.

„Netflix“ stabdo paslaugų teikimą Rusijoje

Srautinio transliavimo platforma „Netflix“ sekmadienį pranešė, kad stabdo savo paslaugų teikimą Rusijoje.

JAV įsikūrusi platforma jau anksčiau šią savaitę sustabdė įsigijimus Rusijoje ir originalių programų gamybą.

JAV žurnalo „Variety“ cituojamame bendrovės atstovo pareiškime nurodomos „susiklosčiusios aplinkybės“, dėl kurių ji priėmė šį sprendimą, tačiau daugiau informacijos jame nepateikiama.

„Netflix“ kol kas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti.

„Netflix“ yra pasaulyje pirmaujanti srautinio duomenų perdavimo platforma. 2021 metų pabaigoje ji turėjo 221,8 mln. prenumeratorių.

Tačiau „The Wall Street Journal“ duomenimis, Rusijoje, kur „Netflix“ turi mažiau nei milijoną prenumeratorių, ji nėra stambi žaidėja.

„Netflix“ prisijungė prie daugybės užsienio bendrovių, kurios nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pradėjo puolimą Ukrainoje, paskelbė apie veiklos sustabdymą arba visišką pasitraukimą iš Rusijos.

Anksčiau sekmadienį socialinis tinklas „TikTok“ paskelbė, kad apriboja veiklą Rusijoje dėl joje priimto įstatymo, numatančio įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

JAV mokėjimų kortelių milžinė „American Express“ taip pat sekmadienį paskelbė, kad sustabdys veiklą Rusijoje ir jos sąjungininkėje Baltarusijoje.

Pirmadienį „Netflix“ pareiškė interneto svetainei „Vulture“, kad neketina laikytis Rusijos įstatymo, pagal kurį nuo kovo pradžios transliacijos platformos privalo siūlyti kelis nemokamus kanalus, iš kurių dalis laikomi vyriausybės propagandos kanalais.

„TikTok“ apriboja veiklą Rusijoje

Socialinis tinklas „TikTok“ apriboja veiklą Rusijoje dėl joje priimto įstatymo, numatančio įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

Apie tai „TikTok“ sekmadienį pranešė savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

„Atsižvelgdami į naująjį Rusijos „melagienų“ įstatymą neturime kito pasirinkimo, kaip tik stabdyti tiesiogines transliacijas ir naują turinį savo vaizdo įrašų paslaugoje Rusijoje, kol peržiūrėsime šio įstatymo pasekmes saugumui. Mūsų programėlėje teikiamai žinučių siuntimo paslaugai tai įtakos neturės“, – teigiama pranešime.

„TikTok“ atstovė spaudai Hilary McQuaide (Hilari Makvaid) sakė, kad „TikTok“ programėlė Rusijoje dabar veiks tik peržiūros režimu ir neleis žmonėms skelbti ar matyti naujų vaizdo įrašų ar gyvų transliacijų.

Ji sakė, kad vartotojai Rusijoje vis dar galės matyti senesnius vaizdo įrašus, bet ne tuos, kurie buvo paskelbti už šalies ribų.

„TikTok“ pažymėjo, kad jos darbuotojų ir vartotojų saugumas yra didžiausias prioritetas.

Pasak H. McQuaide, socialinis tinklas nenori, kad jo darbuotojams ar vartotojams iš Rusijos grėstų griežtos baudžiamosios sankcijos.

„Mes ir toliau vertinsime Rusijoje besivystančias aplinkybes, siekdami nustatyti, kada galėsime visiškai atkurti savo paslaugas šioje šalyje, o svarbiausias prioritetas bus saugumas“, – nurodė „TikTok“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, numatantį įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie rusų kariuomenę, Maskvai tęsiant Ukrainos puolimą.

Įstatymas netrukus sulaukė kritikų pasipiktinimo, tačiau savaitgalį Kremlius gynė naująjį teisės aktą, teigdamas, kad šalis susiduria su „informaciniu karu“, dėl kurio reikia imtis atsakomųjų veiksmų.

„TikTok“, kuris, kaip spėjama, priklauso Kinijoje įsikūrusiai kompanijai „ByteDance“ ir kuris turi apie milijardą vartotojų visame pasaulyje, padėjo iš esmės pakeisti socialinę žiniasklaidą ir kūrėjų atradimo būdą.

Savo „Twitter“ žinutėse „TikTok“ save apibūdino kaip „kūrybiškumo ir pramogų šaltinį, galintį suteikti palengvėjimą ir žmogiškąjį ryšį karo metu, kai žmonės susiduria su didžiule tragedija ir izoliacija“.

Savo interneto svetainėje paskelbtame ilgesniame pareiškime bendrovė aptarė „niokojantį“ karą Ukrainoje, kuris ne tik sukėlė dideles kančias visoje šalyje, bet ir „sukėlė skausmą mūsų bendruomenei ir mūsų žmonėms“.

„Šis karas mums, kaip platformai, tapo iššūkiu susidurti su sudėtinga ir sparčiai besikeičiančia aplinka, nes mes norime būti drobė, langas ir tiltas viso pasaulio žmonėms“, – nurodoma pareiškime.

„TikTok“ pridūrė, kad supranta „padidėjusią klaidinančios informacijos riziką ir poveikį krizės metu“, ir teigė, kad stengiasi sustiprinti savo saugumo priemones.

Rusija dėl pranešimų apie karą blokavo naujienų svetainę „Mediazona“

Viena paskutinių dar likusių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių Rusijoje, naujienų svetainė „Mediazona“, sekmadienį paskelbė, kad valdžia ją blokavo dėl pranešimų apie Maskvos invaziją į Ukrainą.

Rusijos žiniasklaidos reguliuotoja „Roskomnadzor“ pradėjo blokuoti „Mediazona“, sakoma svetainės pareiškime.

„Todėl, kad mes sąžiningai informuojame apie tai, kas vyksta Ukrainoje ir vadiname invaziją invazija, o karą – karu“, – nurodė „Mediazona“.

Pareiškime priduriama, kad Rusija pastarosiomis dienomis įvedė „karinę cenzūrą ir šalyje beveik nebeliko jokios nepriklausomos žiniasklaidos“.

Prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24-ąją įsakius savo pajėgoms įsiveržti į provakarietišką Ukrainą, Rusijos valdžia suintensyvino ir taip beprecedentį susidorojimą su žiniasklaida.

Anksčiau šią savaitę radijas „Echo Moskvy“ ir televizija „Dožd“ – dvi svarbios liberalios rusų žiniasklaidos priemonės – buvo arba likviduotos, arba sustabdė darbą.

Dešimtis žiniasklaidos darbuotojų ir nepriklausomų žiniasklaidos priemonių valdžia jau buvo paskelbusi „užsienio agentais“; daug reporterių ir redaktorių buvo priversti pasitraukti iš šalies.

Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“, kurio vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas pernai gavo Nobelio taikos premiją, paskelbė ištrinsiantis savo turinį apie Ukrainą, parlamentui priėmus įstatymą, numatantį įkalinimą ir baudas už „melagienas“ apie Rusijos kariuomenės veiksmus.

„Mediazona“ specializacija yra teisminės bylos ir kalinių teisių pažeidimai.

Šį interneto leidinį 2014 metais įsteigė protestų grupės „Pussy Riot“ narės Nadežda Tolokonikova ir Marija Aliochina, atlikusios įkalinimo bausmę už V. Putino pašiepimą cerkvėje.

Prancūzija siunčia Ukrainai vaistų, įskaitant jodo tabletes

Prancūzija siunčia Ukrainai medicininę pagalbą, įskaitant jodo tabletes, kurios padeda apsisaugoti nuo radiacijos poveikio, sekmadienį pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas).

„Taip, išsiuntėme įvairių medicinos produktų“, – sakė J.-Y. Le Drianas televizijai „France 2“, atsakydamas į klausimą apie jodo tabletes.

Anksčiau sekmadienį Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje Etienne'as de Poncins'as (Etjenas de Ponsenas) pareiškė, kad artimiausiomis dienomis šių vaistų į Ukrainą bus išsiųsta 2,5 mln. dozių.

J.-Y. Le Drianas sakė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) anksčiau sekmadienį susisiekė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir iškėlė branduolinės saugos klausimą.

Penktadienį Rusijai užpuolus Zaporižios atominę elektrinę, E. Macronas išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl branduolinių objektų saugumo.

V. Putinas pareiškė esąs pasirengęs laikytis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) normų dėl elektrinių apsaugos ir sutiko pradėti derybas su agentūra, žiniasklaidai pranešė Prancūzijos prezidentūra.

E. Macrono ir TATENA nuomone, Rusija, siekdama užtikrinti ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumą, turi pripažinti Ukrainos suverenitetą savo elektrinių atžvilgiu, sakė J.-Y. Le Drianas.

Pirmadienį Vienoje vyks TATENA vadovų ketvirčio susitikimas, o agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) ankstyvą popietę turėtų kalbėti su žiniasklaida.

JK skiria dar 100 mln. dolerių pagalbos Ukrainai

Jungtinė Karalystė skiria dar 100 mln. dolerių (91,5 mln. eurų) pagalbai Rusijos užpultai Ukrainai, sekmadienį paskelbė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ir pažadėjo dėti daugiau pastangų sutelkti tarptautinę bendriją.

Ši suma, kuri bus skirta per Pasaulio banką, papildys 220 mln. svarų sterlingų (266,4 mln. eurų) paramą Ukrainai, sakoma Dauningo gatvės pareiškime.

Jame priduriama, kad naujas finansavimas bus skirtas pagrindinėms valstybės funkcijoms išlaikyti.

„Nors tik (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas gali iki galo nutraukti kančias Ukrainoje, šiandien gautas naujas finansavimas padės tiems, kurie susiduria su prastėjančia humanitarine padėtimi“, – sakė B. Johnsonas.

Pirmadienį Britanijos vadovas priims Kanados ir Nyderlandų ministrus pirmininkus Justiną Trudeau (Džastiną Triudo) ir Marką Rutte (Marką Riutę); prieš surengdami bendrą spaudos konferenciją jie apsilankys Karališkųjų oro pajėgų bazėje.

Antradienį B. Johnsonas susitiks su keturių Vyšegrado šalių – Vengrijos, Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos – vadovais.

Šią savaitę vyksiantys susitikimai yra šeštadienį B. Johnsono biuro pristatyto šešių punktų plano, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Rusijos invazija į Ukrainą žlugtų, dalis.

JT: Ukrainą per pastarąsias 10 dienų paliko per 1,5 mln. pabėgėlių

Iš Rusijos pajėgų užpultos Ukrainos bėgančių žmonių skaičius viršijo 1,5 mln., ir tai yra „sparčiausiai auganti pabėgėlių krizė“ Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, sekmadienį pranešė Jungtinės Tautos.

„Per 10 dienų daugiau kaip 1,5 mln. pabėgėlių iš Ukrainos pasitraukė į kaimynines šalis – tai sparčiausiai auganti pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakoma „Twitter“ paskelbtame JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) pareiškime.

Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad išpuolių prieš sveikatos priežiūros centrus Ukrainoje daugėja, o tai, pasak jos, yra medicinos neutralumo ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas.

„PSO patvirtino keletą išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas Ukrainoje, per kuriuos žuvo ir buvo sužeista daug žmonių. Tiriami papildomi pranešimai“, – tviteryje parašė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).

„Išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas ar darbuotojus pažeidžia medicinos neutralumą ir yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“, – sakė jis.

Sekmadienį PSO pranešė, kad į Moldovą, Lenkiją ir Rumuniją atsiuntė savo darbuotojus, kad „padidintų savo biurų šiose šalyse reagavimo pajėgumus, įskaitant operacijas, bendradarbiavimą su partneriais ir paramą (Ukrainos) vyriausybei sveikatos apsaugos srityje“.

Organizacija teigė, kad ji taip pat sutelkė logistikos pajėgas siekiant kaimyninėje Lenkijoje įkurti operatyvinį centrą ir padėti užtikrinti sausumos koridorius, kad „paveiktiems gyventojams būtų galima greitai pristatyti atsargas“.

PSO pridūrė, kad po pirmosios siuntos, kuri buvo išsiųsta ketvirtadienį, į Lenkiją iškeliavo antroji sveikatos priežiūros priemonių siunta.

Šeštadienį UNHCR skelbė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainą paliko beveik 1,37 mln. žmonių.

JT pareigūnai prognozuoja, kad pabėgėlių srautas toliau didės, Rusijai tęsiant puolimą Ukrainoje ir tebevykstant įnirtingiems mūšiams aplink sostinę Kyjivą.  

Nuo vasario 24-osios iš Ukrainos į Lenkiją iš viso pabėgo 922 400 žmonių, sekmadienį pranešė Lenkijos pasieniečiai.

Ukrainiečių pabėgėliai taip pat atvyksta į Vengriją, Moldovą, Rumuniją ir Slovakiją.

Planai skubiai rengiami daugiau kaip 650 tūkst. žmonių jau pasitraukus iš Ukrainos į rytines ES nares Lenkiją, Slovakiją, Vengriją ir Rumuniją.

Tikimasi, kad pabėgėlių bus daug daugiau, Kremliaus pajėgoms įnirtingai bombarduojant didžiuosius Ukrainos miestus.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) antradienį paskelbė, kad dėl Rusijos invazijos dabar yra maždaug milijonas persikėlusių žmonių Ukrainos teritorijoje, neskaitant šimtų tūkstančių į užsienį jau pabėgusių žmonių.

Europa remia tuos, kam reikia apsaugos. Visi nuo Putino bombų bėgantys žmonės laukiami Europoje.

„Europa remia tuos, kam reikia apsaugos. Visi nuo Putino bombų bėgantys žmonės laukiami Europoje“, – sakoma Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) pareiškime.

„Suteiksime apsaugą tiems, kas siekia priebėgos, ir padėsime tiems, kas ieško saugaus kelio namo“, – pridūrė ji.

Pagal EK pasiūlymus pabėgėliams iš Ukrainos ir jų šeimų nariams pradiniams dvejiems metams būtų išduodami leidimai gyventi ir suteikiama teisė dirbti bei mokytis.

Komisija nurodė, kad bet kuriuo metu galės paprašyti šalių narių pratęsti šią apsaugą dar vieniems metams arba ją nutraukti, jei situacija Ukrainoje stabilizuotųsi.

Planui, kuris turi būti pateiktas ES vidaus reikalų ministrų ketvirtadienio susitikimui, turi pritarti dauguma šalių narių – mažiausiai 15.

Daug Europos sostinių jau išreiškė paramą tokiam žingsniui.

Jei planas bus patvirtintas, jis žymės pirmą kartą, kai blokas aktyvuoja savo 2001 metų laikinosios apsaugos direktyvą.

Ši direktyva buvo parengta pabėgėliams iš konflikto zonų buvusioje Jugoslavijoje ir numato migrantų paskirstymą po ES šalis, bet iki šiol ja nebuvo pasinaudota.

ES nurodė, kad pasiūlymas taip pat apima „ne Ukrainos piliečius ir pilietybės neturinčius žmones, teisėtai gyvenančius Ukrainoje“, pavyzdžiui, prieglobsčio prašytojus.

EK siūlo laikinai sušvelninti kontrolę prie sienų, kad žmonės iš Ukrainos galėtų patekti į ES, net jei neturi galiojančio paso ar vizos.

Pagal dabartines taisyklas ukrainiečiams su biometriniais pasais leidžiama patekti į ES be vizos ir būti bloko teritorijoje iki trijų mėnesių.

JT: beveik 836 tūkst. pabėgėlių paliko Ukrainą dėl konflikto

Beveik 836 000 pabėgėlių jau pasitraukė iš Ukrainos, kurią užpuolė Rusija, ieškodami prieglobsčio kaimyninėse šalyse, rodo trečiadienį skelbiami Jungtinių Tautų duomenys.

Remiantis informacija JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) interneto svetainėje, iš viso šalį jau paliko 835 928 žmonės.

Tai didžiulis šuolis nuo antradienio popietės, kai JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi (Filipas Grandis) skelbė apie 677 000 pabėgėlių. Daugiau nei pusė jų patraukė į Lenkiją.

UNHCR duomenys rodo, kad į Lenkiją pabėgo 454 tūkst. žmonių, į Vengriją – 116 tūkst., į Slovakiją – 67 tūkst., į Moldovą – 65 tūkst., į Rusiją – 43 tūkst., į Rumuniją – 38 tūkst., į Baltarusiją – 350.

52 tūkst. pabėgėlių pasiekė toliau esančias Europos šalis.

Dar 96 tūkst. žmonių nuo vasario 18-osios iki 23-iosios į Rusiją pateko iš Ukrainos separatistinių Donecko ir Luhansko regionų, nurodė UNHCR.

Rusijos pajėgos paskelbė trečiadienį užėmusios Ukrainos Chersono uostą, rusų ir ukrainiečių kariams kovojant antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo gatvėse. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Maskva nori „ištrinti“ jo šalį.

„Karinis puolimas Ukrainoje naikina civilinę infrastruktūrą ir reikalauja civilių aukų, privertė daug tūkstančių žmonių palikti namus ir ieškoti saugios vietos, apsaugos ir pagalbos, – nurodė UNHCR. – Yra aiškių požymių, kad juda dar daugiau žmonių. Jiems reikia apsaugos ir paramos.“

UNHCR prognozuoja, kad galiausiai apsaugos ir paramos gali reikėti daugiau kaip keturiems milijonams ukrainiečių pabėgėlių kaimyninėse šalyse.

JT antradienį paragino skirti 1,7 mlrd. JAV dolerių (1,53 mlrd. eurų) skubiai pagalbai, kurios, kaip pranešama, prireiks maždaug 12 mln. žmonių Ukrainoje ir už jos ribų.

F. Grandi sakė, kad 550,6 mln. dolerių reikės pabėgėliams regione – apgyvendinimui, būtiniausiems daiktams, finansinei, psichologinei ir socialinei pagalbai.

„Matome tai, kas gali tapti didžiausia Europos pabėgėlių krize šiame amžiuje“, – sakė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras.

Pasak jo, pirmoji iš Ukrainos bėgančių žmonių banga tikriausiai bus žmonės su automobiliais, ištekliais ir tam tikrais ryšiais kitose Europos šalyse.

Tačiau jei Rusijos karinis puolimas tęsis ir apims daugiau miestų, gali pradėti bėgti „visais atžvilgiais pažeidžiamesni“ žmonės, sakė jis reporteriams.

„Wizz Air“ Ukrainos pabėgėliams skyrė 100 tūkst. nemokamų bilietų

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ Ukrainos karo pabėgėliams skyrė 100 tūkst. nemokamų bilietų, pranešė ukrainiečių naujienų agentūra "Unian".

„Siekiame padėti Ukrainos pabėgėliams pasiekti savo kelionės tikslą, kad ir kur jis būtų. Suteikiame 100 tūkst. nemokamų bilietų trumpojo nuotolio skrydžiams, kurie kovo mėnesį bus atliekami iš Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos“, – per „Twitter“ socialinį tinklą paskelbė „Wizz Air“.

Taivano vadovai perves savo algas

Taivano vyriausybė trečiadienį atidarė specialią banko sąskaitą, į kurią bus renkamos lėšos, skirtos Lenkijoje esantiems pabėgėliams iš Ukrainos. Tai pranešė salos žiniasklaida.

Planuojama, kad fondas veiks mėnesį. Aukoti ukrainiečiams galima per bankomatus ir internetu.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen, jos pavaduotojas Williamas Lai`us ir premjeras Su Tseng-changas pareiškė norą pervesti pabėgėliams savo mėnesio algas. Jų pavyzdžiu ketina pasekti ir kiti šalies politikai.

Anksčiau Taivanas griežtai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir pareiškė ketinąs prisijungti prie tarptautinių ekonominių sankcijų prieš Maskvą. Jis taip pat išsiuntė Ukrainai 27 tonas humanitarinės pagalbos.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) skelbdama šias priemones taip pat sakė, kad ES imasi beprecedenčio žingsnio finansuodama Ukrainos ginkluotės įsigijimus.

„Įvesime apribojimų patiems svarbiausiems sektoriams – tai sustabdys jų [Rusijos] prekių eksportą, pradedant iškastiniu kuru, baigiant tabaku, mediena, cementu, geležimi ir plienu“, – žurnalistams Briuselyje sakė U. von der Leyen.

„Uždarome ES oro erdvę rusams: siūlome draudimą [įskristi] visiems Rusijai priklausantiems, įregistruotiems ir jos kontroliuojamiems lėktuvams. Šie lėktuvai nebegalės nusileisti, kilti arba kirsti ES teritoriją“, – nurodė ji.

EK vadovė pabrėžė, kad šis draudimas bus taikomas visiems lėktuvams.

„Mūsų oro erdvė bus uždaryta visiems rusų lėktuvams, įskaitant privačius oligarchų orlaivius“, – sakė ji.

Be to, bus įvesta suvaržymų Rusijos sąjungininkei Baltarusijai, padėjusiai Kremliui surengti invaziją į Ukrainą.

„Taip pat išplėsime suvaržymus Baltarusijos dvejopos paskirties prekių eksportui, kuriuos anksčiau įvedėme Rusijai“, – pridūrė U. von der Leyen.

EK vadovė pažymėjo, kad sankcijos taip pat bus taikomos Baltarusijos piliečiams, kurie, ES duomenimis, padeda Rusijai organizuoti Ukrainos puolimą.

Prisijungė ir Italija

Prie Europos šalių, griežtinančių dėl invazijos į Ukrainą Maskvai paskelbtas sankcijas, prisijungė ir Italija, sekmadienį paskelbusi, jog uždaro savo oro erdvę Rusijos orlaiviams.

„Italija uždaro savo oro erdvę Rusijai“, – trumpame pranešime nurodė vyriausybės atstovas spaudai.

Uždarys trims mėnesiams

Vokietija sekmadienį nuo 14 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos laiku) trims mėnesiams uždarys savo oro erdvę Rusijos oro bendrovių lėktuvams, pranešė šalies Susisiekimo ministerija.

Šis sprendimas priimtas dėl Maskvos vykdomos agresijos Ukrainoje.

„Susisiekimo ministerija informuoja, kad Rusijos orlaiviams ir lėktuvų operatoriams įvedamas draudimas vykdyti skrydžius Vokietijos oro erdvėje“, – nurodė ministerija.

Ji pridūrė, kad draudimas galios tris mėnesius ir nebus taikomas tik humanitariniams skrydžiams.

Bausmė už brutalią agresiją

Belgija uždaro savo oro erdvę Rusijos oro bendrovių orlaiviams, sekmadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas.

„Belgija nusprendė uždaryti savo oro erdvę visoms Rusijos oro bendrovėms“, – tviteryje parašė ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro).

„Mūsų Europos dangus yra atviras dangus. Jis yra atviras tiems, kas sujungia žmones, o ne tiems, kas siekia vykdyti brutalią agresiją“

Kada įsigalios, nenurodė

Suomija ir Danija taip pat prisijungs prie kitų Europos šalių, kurios griežtina dėl įsiveržimo į Ukrainą Maskvai paskelbtas sankcijas, ir uždarys savo oro erdvę Rusijos orlaiviams, sekmadienį paskelbė šalių vyriausybės.

Suomija, kuri turi 1,3 tūkst. kilometrų sieną su Rusija, „rengiasi uždaryti savo oro erdvę Rusijos orlaiviams“, tviteryje parašė susisiekimo ministras Timo Harakka (Timas Haraka).

Kada ši priemonė įsigalios, jis nenurodė.

Tuo tarpu Danijos užsienio reikalų Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas) tviteryje parašė, kad jo šalis taip pat „uždarys savo oro erdvę Rusijos orlaiviams“.

„Šiandien rengiamame Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime sieksime uždraudimo visoje ES“, – pridūrė jis.

Savo oro erdvę Rusijos skrydžiams jau uždarė nemažai kitų šalių, tarp jų Baltijos šalys, Vokietija ir Lenkija. Dėl to į Vakarus skrendantiems rusų orlaiviams tenka skristi gerokai ilgesniu maršrutu aplenkiant šias šalis.

Maskva savo ruožtu taip pat uždraudė šių šalių lėktuvams skristi per jos teritoriją.

Suomijos nacionalinės oro vežėjos „Finnair“ specializacija – skrydžiai tarp Europos ir Azijos, kuriuos atliekant skrendama per Rusijos teritoriją, tačiau dėl apribojimų, kurie atvykstantiesiems Azijoje keliami dėl koronaviruso pandemijos, bendrovė šiuo metu vykdo nedaug skrydžių.

Suomija taip pat planuoja artimiausiu metu pritarti neperšaunamų liemenių ir šalmų siuntos bei mobilios ligoninės siuntimui į Ukrainą.

Helsinkis jau yra pritaręs maždaug 40 artilerijos pabūklų siuntimui į šią šalį.

Laikosi bendradarbiavimo gairių

Ispanija sekmadienį paskelbė taip pat uždaranti savo oro erdvę Rusijos avialinijoms.

„Ispanija uždarys savo oro erdvę Rusijos avialinijoms“, – tviteryje pranešė šalies Transporto ministerija ir pridūrė, kad sprendimas priimtas laikantis „Europos Sąjungos parengtų bendradarbiavimo gairių“.

Kanada ir Portugalija taip pat uždaro savo oro erdves Rusijos aviakompanijų lėktuvams

Kanada ir Portugalija sekmadienį taip pat uždarė savo oro erdves Rusijos aviakompanijų lėktuvams, prisijungdamos prie virtinės Europos valstybių įvedamos tokios blokados.

„Nuo šiol Kanados oro erdvė uždaryta visiems Rusijos orlaivių valdytojams“, – tviteryje parašė Kanados transporto ministras Omaras Alghabra (Omaras Algabra).

„Portugalija priėmė sprendimą uždaryti oro erdvę Rusijos lėktuvams“, – teigiama Portugalijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.