Parduotuvės ir kirpyklos bei kitų individualių paslaugų teikėjai turės užtikrinti 20 kvadratinių metrų plotą. Jei plotas mažesnis, vienu metu galės būti aptarnaujamas tik vienas klientas.

„Šiandien mūsų uždavinys yra išjudėti nuo kažkokio taško ir pažiūrėti, kaip mums seksis“, – sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Šiandien mūsų uždavinys yra išjudėti nuo kažkokio taško ir pažiūrėti, kaip mums seksis.

Duris galės atverti tos parduotuvės, kurių prekybos plotas neviršija 300 kvadratinių metrų ir kurios turi „tiesioginį įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės klientai“.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad karantino lengvinimai priimti, siekiant užtikrinti lygias veiklos sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui bei pagerėjus epidemiologinei situacijai.

„Naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičius gruodžio viduryje vienu metu siekė beveik 1,5 tūkst., dabar esame ties 314, naujausias skaičius. Dega, bet vis dar teigiamų testų skaičius yra tikrai nemažas“, – sakė A. Dulkys.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad po šių pakeitimų į darbą nuo kitos savaitės galės sugrįžti „dešimtys tūkstančių žmonių“.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė prašė prekybos ploto ribą padidinti iki 500 kvadratinių metrų, bet Vyriausybė šį pasiūlymą atmetė.

„Noriu pasakyti, kad kai tuos 300 kv. metrų įdeda, tai kokios mažesnės parduotuvės, kur pačios prekės užima labai daug vietos, jos negalės atsidaryti. Labai čia susiaurinta, bent 500 kv. metrų padarykime. Neatsidarinės, čia yra labai, labai mažai“, – sakė R. Vainienė.

R. Vainienė tvirtino, kad prekybininkams taip pat kyla klausimų dėl „bendro prekybos ploto“ formuluotės. A. Dulkys aiškino, kad tai reiškia, jog iš skaičiuojamo ploto bus eliminuotas administracinių patalpų, sandėlių plotas.

„Rūta dabar pasakė teiginį, kad dabar niekas negalės atsidaryti. Tai nėra tiesa. Tie, kurie yra iki 300 kv. metrų prekybos ploto, tai yra neįskaičiuojant administracinių patalpų, sandėlių, pagalbinių patalpų, tie galės atsidaryti. Negalima sakyti, kad niekas negalės atsidaryti“, – jai atsakė A. Armonaitė.

Kilus neaiškumų, Vyriausybė nusprendė prekybos ploto apibrėžimą įtraukti į nutarimo tekstą.

Vyriausybė taip pat leido vykdyti ne maisto prekių prekybą lauko sąlygomis nuo laikinų prekybos įrenginių.

Judėjimo ir susibūrimų apribojimai Vyriausybės nutarimu nėra keičiami.

Kirpyklos, grožio salonai ir dauguma ne maisto prekių parduotuvių Lietuvoje uždarytos nuo gruodžio 16 dienos.

Ministrė pirmininkė I. Šimonytė patikslino, kad nuo pirmadienio galės būti teikiamos tos paslaugos, kurios reikalauja individualaus kontakto su klientu, – tarp jų ir masažo bei tatuiruočių darymo paslaugos.

„(Galės būti teikiamos – ELTA) tos paslaugos, kurios reikalauja individualaus kontakto su klientu, tai gali būti ir grožio, ir masažo, ir tatuiruočių paslaugos“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė I. Šimonytė.

„Principas, kad vienas paslaugos teikėjas teikia paslaugą vienam konkrečiam paslaugos gavėjui, tam galioja saugumo reikalavimai ir taip pat ploto vienam klientui reikalavimui, jeigu vienu metu didesnėje patalpoje aptarnaujama daugiau žmonių. Jei vienas žmogus kažkokioje patalpoje – tuo metu ploto reikalavimai yra netaikomi“, – pridūrė premjerė.

Griežtinant karantiną, Lietuvoje nuo trečiadienio bus uždaryta dauguma parduotuvių, išskyrus maisto prekių, apribojamas žmonių išvykimas iš namų be svarbios priežasties, tačiau šeimoms bus leidžiama palikti namus pasivaikščioti atvirose vietovėse savivaldybės ribose, nesusitinkant su kitais žmonėmis.

Tokį sprendimą sekmadienio vakarą priėmė į pirmąjį posėdį susirinkusi Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.

Be maisto parduotuvių, toliau dirbti galės vaistinės, veterinarijos, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių parduotuvės.

Švietimo įstaigos dirbs nuotoliniu būdu, tačiau darželiai turės priimti vaikus, jei jų tėvai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu.

Šios sąlygos galios iki sausio 31 dienos.

„Pritariame siekiui išplėsti sankcionuojamų asmenų sąrašus, ypač po R. Bandarenkos mirties ir pastarųjų dienų brutalaus susidorojimo su Baltarusijos žmonėmis“, – L. Linkevičiaus poziciją BNS perdavė jo atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

„Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ pirmadienį pranešė, kad ketvirtadienį  Europos Sąjunga gali pritarti naujoms sankcijoms Baltarusijai.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius savo ruožtu tviteryje pranešė, kad Baltijos šalys netrukus išplės sankcijas režimui.

Pastaruoju metu Baltarusijoje kilo didelis pasipiktinimas, kai būdamas sulaikyme nuo smegenų traumos mirė 31 metų buvęs karys R. Bandarenka. Opozicijos atstovai sako, kad dėl vyro mirties kaltos Aliaksandrui Lukašenkai lojalios saugumo pajėgos.

Pirminiais duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškovojo 50 mandatų ir kartu su koalicijos partneriais turės trapią daugumą Seime.

Trijų partijų pirmininkai po susitikimo Seime pirmadienio naktį paskelbė bendrą deklaraciją, kad yra pasiryžę formuoti Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę.

Kandidatė į premjerės pareigas sakė, kad pirmieji jos darbai būtų biudžeto peržiūra ir koronaviruso krizės modelio keitimas, siekiant labiau įsiklausyti į medicinos ekspertų nuomonę priimant sprendimus.

„Pirmiausia turbūt reikia keisti patį valdymo būdą. Mūsų vertinimu, ir tą ne kartą esame sakę, kad pirmiausia turėtų būti labai aišku, kas su kuo kalbasi, apie ką ir kaip yra priimami sprendimai“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Ingrida Šimonytė (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Politologų teigimu, balsavimo rezultatai atspindi pokyčių norą, tačiau neblogai kaimiškose vietovėse pasirodžiusių „valstiečių“ pralaimėjimas nebuvo triuškinamas.

„Rinkėjai ieško tam tikrų naujovių ir alternatyvų, ir dabar matome, kad tą alternatyvą surado“, – BNS sakė politologė Rima Urbonaitė.

Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija iškovojo atitinkamai 13 ir 11 mandatų. Tai reiškia, kad dešiniosios partijos turės 74 atstovus 141 vietų Seime.

Rinkėjai ieško tam tikrų naujovių ir alternatyvų, ir dabar matome, kad tą alternatyvą surado.

Pirminiais duomenimis, valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turės 32 narių frakciją Seime. Partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis rinkimų naktį pripažino pralaimėjimą ir pasveikino konservatorius.

Socialdemokratai Seime turės 13 atstovų, Darbo partija iškovojo dešimt mandatų. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų darbo partija turės po tris parlamentarus.

Partijų vadovai pirmadienį dalyvaus naujienų agentūros BNS organizuojamose spaudos konferencijose Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vėliau juos priims prezidentas Gitanas Nausėda.

Pagal Konstituciją, ministrą pirmininką Seimo pritarimu skiria prezidentas. Šalies vadovas taip pat paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį.

Šiuos Seimo rinkimus temdė koronaviruso pandemija. Nors Lietuvos epidemiologiniai rodikliai dar yra geresni nei Europos vidurkis, balsavimo dieną pranešta apie rekordinį susirgimų skaičių – per parą patvirtinti 603 nauji atvejai ir penkios mirtys.

Pakartotinis balsavimas buvo rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų–Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjai savo atstovus į naująjį Seimą išsirinko per pirmąjį turą.

Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.

Šiuose parlamento rinkimuose užsienyje esantys Lietuvos piliečiai pirmą kartą turėjo savo vienmandatę rinkimų apygardą.

Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Buvusi kandidatė Baltarusijos prezidento rinkimuose į susitikimą su Lietuvoje viešinčiu Prancūzijos vadovu atvyko apie pusę devynių ryto, iš įvykio vietos pranešė BNS korespondentas.

Kaip antradienį nurodė S. Cichanouskajos atstovė Ana Krasulina, susitikime su Prancūzijos vadovu bus aptarta pagrindinė tema – galimybė organizuoti derybas dėl naujų Baltarusijos prezidento rinkimų surengimo ir galimo kitų šalių tarpininkavimo, tarp jų – ir Prancūzijos.

„Labai svarbu, kad Europos šalys neliktų abejingos tam, kas vyksta Baltarusijoje. Prancūzija, kaip viena seniausių demokratijų puikiai mus supranta. Todėl rengiuosi priminti ponui Macronui apie mūsų pagrindinį tikslą – naujus laisvus ir skaidrius rinkimus, kurie turėtų įvykti dar šiais metais“, – pranešime cituojama S. Cichanouskaja.

Mūsų požiūris yra labai aiškus nuo pat pradžių – mes nepripažįstame Aliaksandro Lukašenkos Baltarusijos prezidentu.

Lietuvoje viešintis Prancūzijos prezidentas E. Macronas pirmadienį pareiškė sieksiantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos tarpininkavimo sprendžiant krizę Baltarusijoje.

„Mes pasiūlėme, kad ESBO įsipareigotų, taip pat ir Prancūzija darys viską, ką gali, kad šis tarpininkavimas įvyktų, ir kad mes galėtume judėti į priekį“, – sakė E. Macronas bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

Prancūzijos prezidentas sakė, kad tokiam tarpininkavimui neprieštarauja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, todėl „dabar reikia, kad su tuo sutiktų ir Aliaksandras Lukašenka“.

„Mūsų požiūris yra labai aiškus nuo pat pradžių – mes nepripažįstame Aliaksandro Lukašenkos Baltarusijos prezidentu“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas taip pat išsakė paramą, kad Europos Sąjunga įvestų sankcijas Baltarusijos režimo pareigūnams.

ES palaiko Baltarusijos pilietinę visuomenę

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad Prancūzijos prezidento susitikimas su Baltarusijos opozicijos lydere S. Cichanouskaja siunčia labai aiškią žinią – Europa palaiko Baltarusijos pilietinę visuomenę bei opoziciją.

„Pats susitikimo faktas siunčia labai aiškią žinią bei paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, paramą opozicijai. Macrono pareiškimas, kad Lukašenka turi trauktis – taip pat labai aiški žinia. Tai rodo labai aiškią poziciją, manau, kad ši tema bus gvildenama šiandien“, – LRT radijui sakė L. Linkevičius.

Anot jo, susitikimas buvo inicijuotas iš S. Cichanouskajos pusės, ir ji E. Macrono prašys tarpininko vaidmens.

„Lietuvos vaidmens nėra. Mes suteikiame saugumą. Opozicija ir Sviatlana Cichanouskaja veikia autonomiškai su savo patarėjais ir Koordinacinės tarybos nariais, kurių taip pat jau nėra Baltarusijoje. (...) Lietuvos vaidmens čia nėra. Susitikimas turėtų įvykti privačiai. S. Cichanouskaja Prancūzijos prašys tarpininkavimo“, – teigė ministras.

L. Linkevičiaus teigimu, šią savaitę sankcijas Baltarusijai turėtų paskelbti Kanada, JAV bei Didžioji Britanija.

„Aiški, tarptautinė pozicija yra labai svarbi. Šiomis dienomis turi būti paskelbtos sankcijos iš Kanados ir Jungtinės Karalystės, JAV. Taigi procesas juda ne tik Europoje, bet ir pasaulyje“, – teigė jis.

Prancūzijos prezidentas antradienį vizito Lietuvoje metu susitiks su Baltarusijos opozicijos lydere S. Cichanouskaja.

S. Cichanouskaja, į Lietuvą pasitraukusi po ginčijamų prezidento rinkimų, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad paprašė šio susitikimo ir paragino E. Macroną tarpininkauti sprendžiant Baltarusijoje kilusią politinę krizę.

Aiški, tarptautinė pozicija yra labai svarbi.

„Protestai nesustos“, – interviu sakė 38-erių opozicijos lyderė, pridurdama, kad Baltarusijai „labai reikia“ vyriausybės ir opozicijos dialogo, kad būtų galima užkirsti kelią kraujo praliejimui.

E. Macrono biuras patvirtino, kad prezidentas antradienį susitiks su S. Cichanouskaja jam pirmadienį atvykus dviejų dienų vizito į Lietuvą. Prancūzijos prezidentas bus aukščiausio lygio politikas, su kokiu S. Cichanouskajai yra tekę susitikti.

Interviu Baltarusijos opozicionierė taip pat sakė, kad E. Macronas galėtų paraginti į dialogą įsitraukti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, laikomą svarbiausiu tariamo Baltarusijos lyderio A. Lukašenkos sąjungininku.

Prieš atvykimą į Lietuvą E. Macronas sakė, kad yra akivaizdu, jog A. Lukašenka „turi pasitraukti“. Jis pridūrė esąs sužavėtas protestuotojų drąsa – jie sekmadienį jau 50 dieną iš eilės rengė prieš A. Lukašenką nukreiptas demonstracijas.

S. Cichanouskaja, kurios vyras vis dar yra kalėjime, pirmadienį taip pat paragino ES įvesti sankcijų verslams, remiantiems A. Lukašenkos valdžią. Tačiau ji pabrėžė, kad bendrų ekonominių sankcijų įvesti nereikėtų, nes jos paveiktų „paprastus žmones“.

Iš viso Europos „juodajame sąraše“, iš kur atvykstantiesiems privaloma izoliuotis, nuo pirmadienio bus trylika valstybių. Iš dešimties jų atvykti bus galima tik ten esantiems lietuviams, iš trijų – Prancūzijos, Austrijos ir Šveicarijos – dar leidžiama atkeliauti ir užsieniečiams.

Atvykti užsieniečiams nebus leidžiama iš Maltos, Ispanijos, Švedijos, Belgijos, Portugalijos, Rumunijos, Čekijos, Bulgarijos, Liuksemburgo, Kroatijos.

Atskirame Europos ekonominei erdvei nepriklausančių paveiktų šalių sąraše, iš kurių sugrįžus ar atvykus būtina dviejų savaičių izoliacija, yra per 80 valstybių. Be kita to, tarp jų vis dar yra Ukraina, Baltarusija, Rusija, Serbija bei kitos šalys.

Užsieniečių atvykimas į Lietuvą iš trečiųjų šalių yra draudžiamas, išskyrus Vyriausybės numatytas išimtis. Atvykusiems iš tų trečiųjų šalių, kurios įtrauktos į paveiktų šalių sąrašą, privaloma ne tik izoliacija, bet ir tyrimas dėl koronaviruso infekcijos.

Lietuvos oro uostų duomenimis, reguliariai iš Lietuvos į Prancūziją ir atgal skraidina oro bendrovės „Air Baltic“, „Wizz Air“ ir „Ryanair“.

„Air Baltic“ antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais skraidina į Paryžių ir atgal, „Wizz Air“ trečiadieniais ir sekmadieniais skraidina į Nicą, „Ryanair“ – antradieniais ir sekmadieniais į Paryžių, nurodoma oficialiose bendrovių internetinėse svetainėse.

Paveiktų šalių sąraše atsiduria tos šalys, kuriose sergamumo rodiklis yra 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias dvi savaites.

Vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad Lenkijoje sergamumo rodiklis siekia 15,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų, todėl tikėtina, kad kitą penktadienį į paveiktų šalių sąrašą bus įtraukta ir ji.

„Perspektyvoje girdime, kad pas juos sergančiųjų registruojama vis daugiau, reikia stebėti situaciją, bet rodiklis labai jau arti ribos“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo ji.

Epidemiologės teigimu, jei atvejų skaičius Lenkijoje augs sparčiai, ji į paveiktų šalių sąrašą gali būti įtraukta ir anksčiau.

„Jei labai ženkliai keistųsi, tai galbūt būtų svarstoma“, – aiškino L. Ašoklienė.

Anot jos, Latvijoje ir Estijoje sergamumo rodiklis yra vienodas – 2,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje jis siekia 5,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Moteris sako, kad dokumentų derinimo metu viskas vyko sklandžiai. Ji tikisi, kad Ministrų kabinetas pakeis savo poziciją.

„Toks sprendimas mane labai šokiravo. Tai buvo labai ilgas procesas – aš derinu dokumentus nuo kovo mėnesio ir bendradarbiavome su daug skirtingų institucijų, pateikėme daug ir įvairių dokumentų“, – BNS sakė rinkodaros direktorė Austėja Simanavičiūtė.

Jos teigimu, dokumentai vyro atvykimui buvo derinami dar nuo kovo mėnesio, prašymas sulaukė patvirtinimo įvairiose institucijose.

„Kelias buvo pakankamai ilgas ir jis kažkokiu rankos mostu buvo nubrauktas – tai buvo netikėta. Atrodė, kad pavaduojantis ministras buvo absoliučiai neįsigilinęs į situaciją“, – pridūrė ji.

„Tikiuosi, kad pavyks bent jau išsiaiškinti priežastis, nes tai absoliučiai nebuvo argumentuota – net nežinau, kaip dar galima jį užginčyti“, – teigė rinkodaros direktore dirbanti moteris.

Jos teigimu, svarbus ne tiek dalyvavimas pačiame gimdyme, bet ir procesas, einantis po to, todėl ji teigia, kad buvo pasiruošta ir privalomai dviejų savaičių izoliacijai.

Kelias buvo pakankamai ilgas ir jis kažkokiu rankos mostu buvo nubrauktas – tai buvo netikėta.

„Man tai žinoma ir mes esame tam pasiruošę. Prašydama, kad mano vyras atvyktų, aš galvojau apie formalumus, kuriuos sukelia vaiko gimimas – reikia gimimą, užregistruoti pripažinti tėvystę. Aš neprašau, kad atvyktų dalyvauti gimdyme kaip kažkokioje šventėje – padalyvauju ir važiuoju namo. Ne, ne taip – tai yra procesas, tai yra mažas vaikas, tai yra šeima“, – kalbėjo A. Simanavičiūtė.

„Gyvenime tai toks įvykis, kuris turėtų kelti džiaugsmą, norėtųsi jį ramiai išgyventi, o dabar teks išgyventi vienatvėje“, – pridūrė ji.

Hurgadoje gyvenantis moteris taip pat teigė į Lietuvą grįžusi vizitui pas gydytoją, tačiau negalėjusi grįžti atgal į Egiptą, nes buvo atšauktas skrydis, ji taip pat teigė, kad dėl koronaviruso pandemijos su vyru nesimatė jau pusmetį, neįvyko ir planuotos vestuvės.

Vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę pavaduojantis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Vyriausybės pasitarime trečiadienį paprieštaravo siūlymui leisti vyrui atvykti į Lietuvą. Šį projektą pristatė vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.

Jis savo opoziciją Vyriausybėje grindė tuo, kad atvykti užsieniečiams galima „tik labai išimtiniais atvejais“.

E. Jankevičius ketvirtadienį Žinių radijui sakė, kad prašymas buvo atmestas, nes „viceministras labai blankiai pristatė šį klausimą“, ir užsiminė, kad sprendimas gali būti peržiūrėtas.

„Į kiekvieną situaciją reikia įsigilinti, ir į šią ir į kitas, tai ir padarysime“, – teigė ministras.

Vyriausybė trečiadienį taip pat nepritarė ir penkių asmenų sirų šeimos atvykimui pagal Lietuvos įsipareigojimą Europos Sąjungai, tačiau nusprendė leisti atvykti užsieniečiams dirbti šalies įmonėse, o kelioms krepšinio komandoms iš Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano – rengti stovyklas Druskininkuose ir Prienuose.

Vyriausybei klausimą žadama teikti per kitą posėdį

Vidaus reikalų ministerija klausimą dėl besilaukiančios lietuvės vyro atvykimo iš Egipto Vyriausybei žada teikti per kitą Ministrų kabineto posėdį.

Apie tai BNS informavo vidaus reikalų ministrės R. Tamašunienės atstovė spaudai Božena Zaborovska-Zdanovič.

Jos teigimu, šiuo metu svarstoma ir galimybė pakartotinai teikti klausimą ir dėl sirų šeimos perkėlimo.

Vidaus reikalų viceministras T. Tamulevičius sako, kad tai – šeimos politikos klausimas, kuris turi būti prioritetinis.

„Vaiko gimimas – tai svarbus įvykis kiekvienos šeimos gyvenime ir mūsų užduotis užtikrinti, kad šioje sudėtingoje situacijoje mama ir vaikas jaustų kuo didesnę paramą iš artimiausių žmonių, visų pirma iš būsimo tėčio“, – BNS atsiųstame komentare teigė viceministras.

„Vaikas turi teisę turėti tėvą šalia nuo pat pirmos gyvenimo akimirkos, o tėvas turi pareigą rūpintis savo vaiku.Tai šeimos politikos klausimai ir jie turi būti prioritetiniai tiek žmogiškąja, tiek politine prasme“, – pridūrė jis.

Apie tai savo socialinių tinklų paskyrose pranešė muziejus.

Lietuvių dailės istorikas, muziejininkas O. Daugelis M. K. Čiurlionio dailės muziejui vadovavo nuo 1992-ųjų iki 2019-ųjų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį pareiškė užuojautą dėl dailės istoriko ir muziejininko O. Daugelio mirties, pabrėždamas jo vaidmenį pristatant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą pasauliui.

„Tai iškili asmenybė, kurios gyvenimo kelias pasižymėjo nuosekliu užsibrėžto tikslo siekiu. Šviesaus atminimo Osvaldo Daugelio gyvenimo misija reikėtų laikyti nenuilstamą ir nuoseklų siekį M.K. Čiurlionį be jo kūrybą pristatyti pasauliui, o kartu kryptingai ir nuolat užsienyje skleisti žinią apie Lietuvą ir jos dailės bei kultūros lobius“, – rašoma prezidento užuojautoje.

Užuojautą reiškia Kultūros komitetas

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis komiteto ir savo vardu pirmadienį taip pat pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl O. Daugelio netekties.

Bičiuliai ir bendražygiai gedi O. Daugelio

O. Daugelis buvo žinomas Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas. Nuo 1992 iki 2019 m. jis vadovavo Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, o pastaruoju šiame muziejuje dirbo muziejininku. O. Daugelis gimė 1955 m. Naujamiestyje. 1979 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1979 m. dirbo Čiurlionio dailės muziejuje, 1988 m. Tapybos skyriaus vedėjas, 1988–1992 m. direktoriaus pavaduotojas, 1992–2019 m. direktorius.

Pagrindinė O. Daugelio tyrinėjimų sritis buvo XIX ir XX a. Lietuvos dailės kolekcijų istorija. Dailės istorikas yra paskelbęs straipsnių apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, Lietuvos kultūros paveldą, užsienio dailę, parengė parodų, ekspozicijų, sudarė katalogų, albumų, buvo Visuotinės lietuvių enciklopedijos bendradarbis.

O. Daugelis buvo apdovanotas Norvegijos, Lenkijos, Belgijos, Nyderlandų valstybiniais apdovanojimais. 2015 m. jam įteiktas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas – Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk". Birželį jo kolegos ir bičiuliai socialiniuose tinkluose platino kvietimą melstis už O. Daugelio sveikatą – tuomet žinomas kaunietis jau buvo gydomas ligoninėje, reanimacijoje, pasak bičiulių, jo būklė buvo sunki. Už jo sveikatą buvo aukojamos šv. Mišios Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje.

„Šįryt mirė Osvaldas Daugelis, ilgametis Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus vadovas, tikras muziejininkystės Maestro, dailės ekspertas ir poliglotas, be kurio Lietuvos kultūros pasaulį bus be galo sunku įsivaizduoti. Ilsėkis ramybėje, Bičiuli, Bendražygi“, – feisbuko paskyroje vakar rašė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, anksčiau vadovavęs Kultūros ministerijai.

„Gera buvo pažinti, draugauti ir visada sulaukti kompetentingo patarimo... Ilsėkis ramybėje, mielas Direktoriau“, – feisbuke rašė Istorinės LR Prezidentūros Kaune darbuotojai. Istorinė Prezidentūra yra Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus padalinys.

„Nors kartais ir išsiskirdavo mūsų nuomonės, tačiau Osvaldas Daugelis buvo viena ryškiausių asmenybių Kaune, intelektualas, kultūrininkas iš pačios didžiausios raidės, kurį sutiksi tiek galerijoje, muziejuje, tiek kavinėje „Kultūra“. Visada kovojo už savo vertybes. Ilsėkitės ramybėje“, – socialiniame tinkle pasisakė Kauno mero patarėjas Simonas Kairys. O.Daugelio bendražygiai jo netektį pavadino skaudžiu praradimu Lietuvos ir Kauno kultūrai.

FNTT praeitą savaitę paskelbė, kad užfiksavo vieno savo pareigūno neblaivumą, o šis savo noru paliko tarnybą, tačiau konkrečių pareigų ir pavardės nenurodė.

FNTT atstovė žiniasklaidai Modesta Zdanauskaitė BNS patvirtino, kad V. Plečkaitis pasitraukė iš pareigų, tačiau atsisakė patvirtinti arba paneigti, kad būtent jam buvo nustatytas neblaivumas.

Pasak jos, pasitraukus V. Plečkaičiui, šiuo metu valdybai laikinai vadovauja Atitikties skyriaus vadovė Julita Jagla.

„Šiuo metu vadovauja J. Jagla, Atitikties viršininkė – nuo tos dienos, kai pasitraukė buvęs viršininkas V. Plečkaitis“, – sakė M. Zdanauskaitė.

„Liepos 7 buvo paskutinė darbo diena. Jis pasitraukė savo noru“, – pridūrė FNTT atstovė.

Pareigūnas nedelsiant buvo patikrintas ir, užfiksavus neblaivumą, tą pačią dieną nušalintas nuo einamų pareigų.

Neįvardydama konkretaus asmens, FNNT praeitą savaitę feisbuke pranešė, kad patikrinimas atliktas po Imuniteto skyriaus gautos informacijos.

„Iškart buvo imtasi visų reikiamų veiksmų – pareigūnas nedelsiant buvo patikrintas ir, užfiksavus neblaivumą, tą pačią dieną nušalintas nuo einamų pareigų. (...) pareigūnas savo noru paliko Tarnybą, pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuriam pasibaigus bus skiriama drausminė nuobauda“, – rašoma pranešime.

V. Plečkaitis FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybai vadovavo nuo 2018 metų rugpjūčio. Darbą FNTT jis pradėjo 2002 metais.