Elektroninės cigaretės lenkia kontrolės mechanizmus?

Tabako kontrolės politika Lietuvoje formuojama daugiau kaip tris dešimtmečius, o pagrindinė jos priemonė yra Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas, priimtas dar 1995 m. Šis teisės aktas nuosekliai keičiamas ir pildomas siekiant mažinti rūkymo paplitimą, riboti tabako prieinamumą ir apsaugoti visuomenę nuo žalingo poveikio sveikatai.

Pataisos – kasmet

Kaip atrodė tabako kontrolės sistemos formavimo ištakos prieš 30 metų?

1995 m. buvo priimtas Tabako kontrolės įstatymas, kuris ir sukūrė pagrindinius reguliavimo pagrindus. Įstatyme buvo nustatyti reikalavimai tabako gaminių gamybai, prekybai, reklamai ir vartojimui. Viena iš svarbiausių šio laikotarpio nuostatų buvo reklamos ribojimas ir informavimo apie tabako žalą įvedimas.

Po penkerių metų buvo priimtos pataisos, kuriomis faktiškai įtvirtintas visiškas tabako reklamos draudimas. Taigi tabako gamintojai nebegalėjo viešai reklamuoti savo gaminių nei per televiziją, nei spaudoje ar kitose viešosiose erdvėse. Šių pataisų poveikis buvo itin reikšmingas.

„Reklamos ribojimas sumažino tabako vartojimo skatinimą, ypač tarp jaunimo. Tai laikoma viena efektyviausių tabako kontrolės priemonių, nes mažina naujų vartotojų atsiradimą“, – tikina Seimo narys, Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas profesorius dr. Saulius Čaplinskas.

Vėliau, 2003–2004 m., įstatymas buvo iš esmės atnaujintas. Šis laikotarpis siejamas su Lietuvos integracija į ES, todėl teisės aktas buvo suderintas su ES direktyvomis. Buvo nustatyti tikslūs tabako gaminių sudėties, nikotino, dervų ir kitų medžiagų ribojimai.

„Ypač svarbi 2007 m. pataisa įtvirtino draudimą rūkyti viešosiose ir darbo vietose. Iki tol egzistavo tik daliniai ribojimai, tačiau ši reforma iš esmės pakeitė visuomenės požiūrį į rūkymą. Šios pataisos poveikis buvo daugialypis. Pirmiausia sumažėjo pasyvaus rūkymo mastas, o tai turėjo tiesioginį teigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Antra, rūkymas tapo mažiau socialiai priimtinas, o tai ilgainiui prisidėjo prie vartojimo mažėjimo“, – pastebi parlamentaras.

2010–2016 m. tabako kontrolės politika išsiplėtė. Atsiradus naujiems produktams – elektroninėms cigaretėms, reikėjo naujo reguliavimo. Buvo įvesti nauji ženklinimo reikalavimai, įskaitant įspėjamuosius paveikslėlius ant pakuočių. Šios pataisos siekė ne tik riboti vartojimą, bet ir didinti visuomenės informuotumą. Grafiniai įspėjimai turi stiprų psichologinį poveikį ir skatina vartotojus mesti rūkyti. Pradėta skirti didesnį dėmesį nepilnamečių apsaugai.

2017–2020 m. politika tapo labiau orientuota į tikslines grupes, ypač jaunimą. Buvo griežtinamos prekybos taisyklės, stiprinamas licencijavimas, didinama atsakomybė verslui. 2020 m. pataisos dar labiau sustiprino kontrolę, patikslino ženklinimo reikalavimus ir išplėtė  naujų produktų kategorijų reguliavimą. Šių priemonių rezultatas – sudėtingesnis tabako gaminių prieinamumas ir didesnė kontrolė rinkoje.

2021 m. įsigaliojusios pataisos žymiai apribojo rinkodaros priemones. Draudžiamos nuolaidos, akcijos, dovanos, konkursai ir kitos priemonės, skatinančios vartojimą. Sugriežtinta elektroninių cigarečių ir jų pildyklių kontrolė. Naujausios pataisos orientuotos į skonių ribojimą ir reklamos draudimą.

„Lietuvos tabako kontrolės politika yra viena nuosekliausių viešosios politikos sričių. Per kelis dešimtmečius ji evoliucionavo nuo bazinio reguliavimo iki kompleksinės prevencinės sistemos.

Didžiausią poveikį turėjo reklamos draudimas, rūkymo draudimas viešosiose vietose, rinkodaros ribojimas. Tačiau būtina stiprinti kovą su naujais produktais ir šešėline rinka, tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais priežiūros sistemą, nustatant aiškias institucijų kompetencijų ir įgaliojimų ribas“, – priduria S. Čaplinskas.

Anot jo, Lietuvoje stebima ilgalaikė rūkymo paplitimo mažėjimo tendencija. Sumažėjo pasyvus rūkymas, pagerėjo visuomenės sveikatos rodikliai, padidėjo informuotumas apie tabako žalą.

Situacija: didžiausia problema kyla, kai teisinės normos susiduria su realiu elektroninių cigarečių prieinamumu ir patrauklumu nepilnamečiams Lietuvos rinkoje. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Elektroninė rykštė

Lietuva sukūrė vieną griežčiausių kontrolės mechanizmų, tačiau iššūkių yra ne vienas. Kaip pažymi S. Čaplinskas, didžiausia problema kyla, kai teisinės normos susiduria su realiu elektroninių cigarečių prieinamumu ir patrauklumu nepilnamečiams Lietuvos rinkoje, – ją lemia rinkos interpretacijos, neatskleista produktų sudėtis, sudėtingas sankcijų taikymas ir riboti kontrolės resursai.

Nors Lietuvoje draudžiama prekiauti elektroninėmis cigaretėmis su pridėtiniais skoniais ir kvapais (išskyrus tabako), draudžiama jų reklama, nuotolinė prekyba ir pardavimas nepilnamečiams, praktika atskleidžia visai kitokią situaciją.

„Lietuva akivaizdžiai susiduria su iššūkiu – nors teisinis pagrindas yra aiškus ir grindžiamas tiek Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencija, tiek nacionaliniais teisės aktais, praktiškai jų įgyvendinimas nepakankamai veiksmingas“, – sako prof. dr. S. Čaplinskas.

Nepaisant draudimų, rinkoje aptinkama saldiklių ir aromatinių junginių, formuojančių saldų skonį, ryškaus dizaino ir patrauklių pakuočių, produktų, kurių sudėtis aiškiai neatskleidžiama. Be to, vienkartinės elektroninės cigaretės išlieka itin patrauklios jaunimui dėl paprasto naudojimo ir kainos – neretai jos kainuoja vos 5–6 eurus, bet gali prilygti šimtams įprastų cigarečių.

Ekspertai įvardija pagrindines priežastis: sudėtingas pažeidimų įrodymas (reikalingi laboratoriniai tyrimai), ilgi teisiniai procesai, nepakankamai atgrasios sankcijos, neveiksminga licencijavimo sistema.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, net 96 proc. patikrintų elektroninių cigarečių modelių neatitiko teisės aktų reikalavimų, o beveik devyniuose iš dešimties tirtų bandinių buvo nustatyti pažeidimai. Tai rodo, kad draudžiami skoniai ir priedai realiai išlieka rinkoje, vartotojai dažnai nežino, ką vartoja, įstatymai tampa sunkiai įgyvendinami praktiškai.

Šiandien nebegalime apsimesti, kad nematome problemos – elektroninių cigarečių vartojimas tarp vaikų ir jaunimo tapo kasdienybe.

Amžius jaunėja

Statistikos duomeys rodo, kad situacija Lietuvoje yra viena blogiausių Europoje: daugiau kaip 50 proc. 15–16 metų moksleivių bent kartą gyvenime yra vartoję elektronines cigaretes, daugiau nei pusė (55,6 proc.) moksleivių nurodo galintys jų lengvai įsigyti, pirmąkart rūkyti pabandoma sulaukus vidutiniškai 12,9 metų, o kasdien vartoti pradedama jau nuo 13,5 metų. Dar daugiau nerimo kelia, kad kai kurie vaikai elektronines cigaretes pradeda vartoti dar jaunesniame amžiuje.

Elektroninių cigarečių vartojimas tarp jaunimo, PSO duomenimis, Europos regione yra didžiausias pasaulyje – tai paliečia apie 4,2 mln. 13–15 metų paauglių.

Elektroninės cigaretės kuriamos taip, kad būtų patrauklios jaunimui. Lietuvai ši žinutė – ypač aktuali.

„Šiandien nebegalime apsimesti, kad nematome problemos, – elektroninių cigarečių vartojimas tarp vaikų ir jaunimo tapo kasdienybe“, – pabrėžia prof. dr. S. Čaplinskas.

Tarptautinė praktika rodo, kad valstybės jau imasi griežtesnių sprendimų – Belgija ir Prancūzija uždraudė vienkartines elektronines cigaretes, o kitose šalyse svarstomos analogiškos priemonės.

Remiantis PSO analize, išskiriamos dvi dominuojančios kryptys, kurių šiuo metu imasi valstybės: visiškas elektroninių cigarečių draudimas – šiuo keliu jau eina dešimtys šalių, tačiau jis reikalauja itin griežtos kontrolės ir nelegalios prekybos prevencijos, ir labai griežtas reglamentavimas, kuris apima kvapų draudimą, reklamos ir skatinimo draudimą (įskaitant socialinius tinklus), amžiaus ribojimus ir prekybos kontrolę, apmokestinimą ir kainų didinimą, standartizuotas pakuotes ir aiškius sveikatos perspėjimus.

„Problema – ne tai, kad trūksta įstatymų. Problema – jie neveikia praktikoje. Jei norime apsaugoti jaunimą, turime užtikrinti realią kontrolę, veiksmingas sankcijas ir mažesnį šių produktų patrauklumą“, – teigia parlamentaras.

Jis inicijuoja Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekia įteisinti vienkartinių elektroninių cigarečių draudimą Lietuvoje.

„Atsižvelgiant į augančią grėsmę jaunimo sveikatai, tikiuosi, kad šis sprendimas sulauks plataus palaikymo ir bus remiamas skirtingų Seimo frakcijų atstovų. Raginu visus siekti bendro tikslo – efektyviau apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo priklausomybę sukeliančių produktų, nes šiandien kalbame ne tik apie pasirinkimą ar įprotį, bet apie ilgalaikę jų fizinės ir psichikos sveikatos žalą. Ankstyvas nikotino vartojimas daro tiesioginį poveikį besivystančioms smegenims, didina priklausomybės riziką visam gyvenimui, todėl valstybė turi imtis visų įmanomų priemonių užkirsti kelią šių produktų prieinamumui ir patrauklumui“, – įsitikinęs prof. dr. S. Čaplinskas.

ES – draudimai

Visapusė nerūkymo politika taikoma Graikijoje, Maltoje, Nyderlanduose ir Slovėnijoje. Elektroninių cigarečių standartinė pakuotė taikoma Danijoje, Nyderlanduose, Suomijoje. Kvapai draudžiami Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje, Suomijoje, Vengrijoje – šios šalys uždraudė visus kvapus, išskyrus tabako; Danija ir Estija leidžia specifinius kvapus, o Vokietija juos draudžia. Vienkartinių elektroninių cigarečių draudimas taikomas Belgijoje ir Prancūzijoje.