Neeilinis policijos laimikis
Kaip jau rašyta, ketvirtą dešimtį bebaigiantis E. B. buvo sulaikytas pernykštės sausio 20-osios vidurdienį su užtaisytu pistoletu „Makarov“ nutrintu identifikaciniu numeriu, kurio dėtuvėje buvo aštuoni 9 mm kalibro šoviniai, rankinėje. Šioje aptiktas ir maišelis su dar keturiolika tokių pačių šovinių.
E. B. tapo neeiliniu policijos patrulių laimikiu gana atsitiktinai – kilus įtarimui dėl keistoko jo elgesio galimai pamačius tarnybinį pareigūnų automobilį. Į akis krito ir iškalbinga apšepusi jo išvaizda.
E. B. buvo sulaikytas su minėtais įkalčiais A. Juozapavičiaus prospekto atkarpoje tarp prekybos centrų „Norfa“ ir „LIDL“, t.y. toje šios pagrindinės Žemųjų Šančių gatvės dalyje, kuri yra miesto centro prieigose. Arba maždaug už kilometro nuo šiame prospekte esančių savo namų, kuriuose po jo sulaikymo buvo aptiktas dar vienas 9 mm kalibro šovinys.
Iškalbingas šleifas
Ikiteisminis šio įvykio tyrimas buvo patikėtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybai kartu su Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriumi, t.y. Kauno teisėsaugos pajėgoms, kurių akiratyje – miesto gaujos bei jų tarpusavio vaidai.
Viena iš tokio sprendimo priežasčių buvo E. B. biografija. Prieš dešimt metų jis buvo teisiamas kaip nusikalstamo susivienijimo, vogusio Belgijoje, Vokietijoje ir Danijoje vilkikus bei jų priekabas ir puspriekabes su vertingais kroviniais, narys. Minėtas grobis pasiekdavo Lietuvą jau su suklastotais dokumentais, kuriems buvo naudojami šiai nusikalstamai grupuotei talkinusio tuomečio Kauno kelių policijos valdybos tyrėjo, turėjusio priėjimą prie policijos duomenų bazės, suteikti kitų panašių transporto priemonių registracijos bei techniniai duomenys. Pavogtos transporto priemonės su suklastotais dokumentais Lietuvoje buvo parduodamos asmenims, kurie perparduodavo jas verslininkams iš Rusijos ir Kazachstano.
Pavyko įrodyti apie keliasdešimt tokių vagysčių. Už šiuos 2010-2012 metais įvykdytus nusikaltimus 2015-aisiais prieš Kauno apygardos teismą stojo 21 asmuo, tarp kurių buvo ir minėtas nuo tarnybos nušalintas policijos pareigūnas. 2017-aisiais skelbiant šioje byloje nuosprendį, E. B. buvo skirtas šešerių metų įkalinimas.
Dar už poros metų – 2019-aisiais E. B. išgirdo nuosprendį ir už neteisėtą disponavimą kanapėmis be tikslo šias parduoti, t.y. savo reikmėms. Dėl ko po jo sulaikymo su užtaisytu pistoletu kilo įtarimas, kad minėto žalingo įpročio E. B. neatsikratė iki šiol.
Kaltintas sunkiu nusikaltimu
Buvo įtarimų po E. B. sulaikymo minėtomis aplinkybėmis ir dėl jo pakaltinamumo. Tačiau parodžius sulaikytąjį šios srities specialistei, buvo paneigti Anglijoje gyvenančios jo mamos, kuri galėjo neduoti pareigūnams parodymų, bet šiuos davė, apklaustos nuotoliniu būdu, teiginiai dėl sūnaus keistumo, kurie gali reikšti iš tėvo paveldėtą tam tikrą sveikatos sutrikimą. Tiesa, vėliau E. B. mama prisipažino apkalbėjusi sūnų, bandydama šiam padėti.
Už grotų teismo laukęs E. B. stojo prieš jį dėl kaltinimo, kad dar neišnykus teistumui už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, t.y. būdamas pripažintas padidinto pavojingumo asmeniu, jis sukėlė tą 2025-ųjų sausio 20-osios vidurdienį viešoje vietoje tokį grėsmės visuomenei lygį, kuris atitinka sunkias arba labai sunkias nusikalstamas veikas.
Pagal Baudžiamojo kodekso straipsnio, numatančio atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, dalį, kuri buvo nurodyta E. B. pareikštame kaltinime, jam grėsė laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų.
Kriminalinėse kronikose to nebuvo
Duodamas parodymus teisme, E. B. teigė, kad rado pistoletą, su kuriuo buvo sulaikytas, gal prieš penkerius metus miške netoli Rokų, kur tada mokėsi kaip naudotis metalo detektoriumi. Esą aptiko šį ginklą užkastą – suvyniotą į celofaną ir 90-ųjų metų laikraščius. Tame pačiame ryšulyje buvo ir šoviniai. Tiesa, jų buvo trims daugiau. Tačiau vieną rastą šovinį E. B. teigė iššovęs į orą, tikrindamas, ar pistoletas veikia, kitą netyčia iššovė namuose, o trečią išardė. E. B. tikino, kad rastas pistoletas jau buvo su nutrintu identifikacijos numeriu.
Jis teisinosi nusprendęs šį radinį pasilikti, nes panašiu laiku turėjo Vaišvydavos kelyje incidentą, kurį laiko pasikėsinimu į savo gyvybę maskuojantis eismo įvykiu. Anot E. B., ši istorija prasidėjo Panemunės tilto prieigose, kai tamsios spalvos BMW, kuriuo važiavo du asmenys, bandė prispausti jo automobilį prie bordiūro. Tada jam pavyko pasprukti, prieš tai išreiškus negatyvų nepasitenkinimą. Tačiau pakeliui į Vaišvydavą tas pats BMW jį pavijo. Ir iš jo iššoko asmuo su pistoletu rankoje. Laimė, tada juos lenkė kitas automobilis. Ir, anot E. B., jam vėl pavyko pasprukti. O grįžęs „ratais“ maždaug po valandos į namus, jis nusprendė į policiją nesikreipti, nes iš išgąsčio neįsidėmėjo BMW valstybinių numerių, o dėl tamsaus paros meto ir apakinimo šio automobilio šviesomis gerai nematė juo važiavusių asmenų veidų. Tačiau po šio įvykio radęs pistoletą su šoviniais, nusprendė pasilikti juos savigynai, nes, būdamas išlaikomas Anglijoje tarnaite dirbančios mamos, pinigų apsaugos samdymui neturėjo, o dėl teistumo negalėjo įsigyti ir laikyti ginklo legaliai. Taip ir vaikščiojo tuos beveik penkerius metus į parduotuvę su užtaisytu ginklu. O vėliau dar prasidėjo ir karas Ukrainoje, kurį lydėjo raginimas visiems ginkluotis.
Situacija pasikeitė po specialistės apklausos
Duodamas tada parodymus teismui, E. B. neslėpė ir, kad sulaikymo su užtaisytu pistoletu išvakarėse jis buvo vartojęs alkoholį. O ryte gavo pranešimą, kad jo laukiamas siuntinys su lituokliu – jau paštomate prie „LIDL“, todėl ir išėjo šio pasiimti, kaip įprasta, su užtaisytu pistoletu, pilna jo dėtuve ir atsarginiais šoviniais toje pačioje rankinėje.
Kodėl jis tada buvo sulaikytas policijos, E. B. teigė nežintis. Prasilenkus su pareigūnų automobiliu, šis staiga apsisuko ir sustojo jam už nugaros. O po to jau buvo komanda sustoti, ateiti pas juos ir pradėtos tikrinti kišenės, o vėliau ir rankinė.
Kaip ir priklauso, po E. B. parodymų teismui jame buvo apklausai ir teismo psichiatrė ekspertė, su kuria ikiteisminio tyrimo metu konsultavosi teisėsaugininkai ir po kurios išvados, kad E. B. skirti psichiatrinės ekspertizės nereikia, šis stojo prieš teismą. Ji pakartojo, kad pagrindo skirti teisiamajam psichiatrijos ekspertizę tada nebuvo. Tačiau, bylą nagrinėjančiam teisėjui Giedriui Endriukaičiui pasiteiravus minėtos specialistės, ar ji įsitikinusi, kad teisiamajam ir toliau nereikia skirti psichiatrinės ekspertizės, nes jam per šį teismo procesą abejonių dėl to kilo, teismo psichiatrė ekspertė pareiškė, kad atsakyti į šį klausimą šiuo metu negali, nes dabar situacija gali būti pasikeitusi.
Tai lėmė teisėjo G. Endriukaičio sprendimą skirti E. B. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Kauno teismo psichiatrijos skyriui.
Kitas Temidės ėjimas šokiravo
Turint galvoje, kuo baigėsi minėta G. Endriukačio nutartis, kitas kartu su šia paskelbtas jo sprendimas negali nešokiruoti. Turimas galvoje jo atsakas į prokuroro prašymą pratęsti E. B. suėmimą, kurio terminas baigis po mėnesio, kai teisėjas jau atostogaus.
G. Endriukaitis tada šį prokuroro prašymą atmetė ir paskelbė nutartį, kad pakeičia E. B., kuriam ką tik skyrė psichiatrijos ekspertizę, nes kilo abejonių dėl dabartinės jo psichikos būklės, suėmimą į intensyvią priežiūrą apykojės pagalba. T.y. paleidžia jį į laisvę nelaukiant, kol pasibaigs suėmimo terminas. Vietoj jo nuspręsta uždėti E. B. pusei metų apykoję ir įpareigoti nuo 20 iki 8 val. būti namų zonoje. O kitu paros metu – Kauno miesto ribose.
Šią savo nutartį G. Endriukaitis grindė tuo, kad paskyrus psichiatrijos ekspertizę, bylos nagrinėjimas užtruks, todėl teisiamojo laikymas už grotų, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažeistų proporcingumo principą. O intensyvi priežiūra apykojės pagalba šioje situacijoje yra viena efektyviausių priemonių.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, minėta G. Endriukaičio nutartis buvo įvykdyta nedelsiant – tos pačios dienos popietč E. B. jau buvo laisvėje.
Amerikietiški kalneliai
Minėtos pernykštės liepos viduryje E. B. paskirtos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės eilė atėjo tik spalio pabaigoje. Tačiau lapkričio viduryje gavus jos išvadą, kad ambulatorinės ekspertizės, bandant atsakyti į teismo klausimus, neužteko – reikia skirti E. B. stacionarinę ekspertizę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje, E. B. bylos posėdis, kuriame tai turėjo būti paskelbta viešai, paskirtas tik po mėnesio. O atėjus jo laikui, susidurta su problema prisikviesti E. B. į teismą. Galiausiai tai pavykus, paskutinėmis 2025-ųjų dienomis jam teismas skyrė jau stacionarinę psichiatrijos ekspertizę ir įpareigojo prisistatyti į ją atliksiančią įstaigą Utenoje. Tačiau šioje minėta ekspertizė E. B. buvo paskirta tik šiemet kovo viduryje.
Šios įstaigos specialistų išvada, kad E. B. – nepakaltinamas, t.y. negalėjo atsakyti už savo veiksmus nei tada, kai buvo sulaikytas Žemuosiuose Šančiuose su užtaisytu pistoletu, nei dabar, buvo gauta tik maždaug prieš mėnesį. Ir prieš savaitę įvykęs naujas E. B. bylos posėdis jau buvo uždaras ir jame E. B. nedalyvavo, nors, portalo kauno.diena.lt duomenimis, ir norėjo. Po minėtos bylą aukštyn kojomis apvertusios išvados jis iš Utenos buvo pervežtas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę gydymui. Nors teismas savo sprendimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių E. B. taikymo planuoja skelbti tik liepos pradžioje, t. y. praėjus beveik metams po šokirujančio jo paleidimo į laisvę, suabejojus jo psichikos būkle ir skyrus dėl to ekspertizę, tačiau nepratęsus jo suėmimo.
Naujausi komentarai