Šalies vadovas nurodė, kad įstatymas sudarytų prielaidas į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Tuo metu Konstitucijoje įtvirtintas draudimas masiniams naikinimo ginklams būti Lietuvoje neturi jokių išimčių, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra.
Prezidentas siūlo šią įstatymo dalį pakeisti ir nustatyti, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Klaipėdos uostą būtų draudžiama.
Prezidento teigimu, Lietuva pasitiki NATO kolektyviniu branduoliniu atgrasymu, yra aktyvi aljanso branduolinės politikos dalyvė. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jei būtų pokyčių šioje politikoje, vertėtų pradėti diskusijas, ar Lietuvos teisinės sistemos absoliutūs apribojimai visiškai atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus.
BNS rašė, kad Seimas praėjusią savaitę pritarė įstatymo pataisoms, atskiriant uosto valdymo funkcijas, leidžiant riboti ar stabdyti laivybą uoste, jei pasikeičia geopolitinė situacija arba kyla grėsmė valstybės saugumui.
Įstatyme taip pat įtvirtintas nacionalinio saugumo saugiklis – uostas išlieka atviras vidaus ir tarptautinei laivybai, tačiau tik tiek, kiek tai neprieštarauja valstybės saugumui.
Be kita ko, keičiama ir uosto valdysena – naikinama stebėtojų taryba, o įmonę valdytų valdyba – joje būtų trys nepriklausomi nariai ir du valstybės atstovai. Šiuo metu valdyboje dirba tik įmonės darbuotojai.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas yra sakęs, kad uostas galės augti greičiau, lanksčiau reaguoti į besikeičiančią ekonominę bei geopolitinę aplinką. Uosto vadovas Algis Latakas yra sakęs, kad pataisos padės uostui geriau konkuruoti su kitomis Baltijos jūros šalimis.
Naujausi komentarai