Apie tai ji plačiau papasakojo laidoje „Labas vakaras, Lietuva“.
Pasak pašnekovės, žmonėms buvo aiškinama, kad mokykloje nėra vietos, tačiau vėliau paaiškėjo, jog erdvės ten buvo pakankamai.
„Tikriausiai pradėsiu nuo to, kad priėmė tik per didelius vargus. Kodėl nenorėjo priimti? Pirmiausia tiesiog sakė, kad nėra vietos. Tuo metu mokyklos direktorius dar nematė, kad esame su šuniuku. Tiesiog visiems ateinantiems žmonėms sakė, kad nėra vietos, eikite iš čia“, – pasakojo F. M. Leščiauskaitė.
Anot jos, į priedangą nebuvo įleidžiami ne tik žmonės su augintiniais, bet ir visi kiti.
„Tie kiti žmonės, dar kartą pakartosiu, buvo ir mamos su vaikais. Pavyzdžiui, viena mano skaitytoja rašė, kad buvo su 2 ir 6 metų vaikais ir buvo jiems užrakintos durys. Buvo žmonių ir be vaikų, jiems buvo užrakintos durys“, – teigė ji.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Žurnalistė pabrėžė, kad su šeima elgėsi pagal oficialias rekomendacijas ir į šią priedangą vyko todėl, kad tai buvo arčiausiai namų esanti vieta.
„Mes elgėmės pagal visus nurodymus. Ten yra parašyta, kad jeigu tu iš esmės neturi kur namie saugiai pasislėpti, o mes neturime rūsio ir iš visų pusių yra didžiuliai stikliniai langai“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, nors vonia galėtų būti viena saugesnių vietų namuose, ir ten buvo daug stiklo, todėl šeima nusprendė vykti į oficialią priedangą.
„Nurodymas yra eiti į artimiausią priedangą, nesiblaškyti po miestą ir nežiūrėti, kur labiau pritiksi pagal savo kompaniją, bet eiti ten, kur yra arčiausiai. Tai buvo mūsų artimiausia priedanga, perėjus tiesiog per gatvę“, – aiškino F. M. Leščiauskaitė.
Moteris teigė, kad argumentai apie vietos trūkumą jos neįtikino, nes rūsyje buvo daug laisvos erdvės.
„Mes buvome pakankamai erdviame kambaryje, kurių toje patalpoje buvo ne vienas, buvo keli didesni ir mažesni kambariai, sėdėjome vieni. Aš sėdėjau, mano vyras, mano vaikas, mano kaimynė, jos katė ir mano šuo. Mes galėjome atsigulti, atsitūpti, apsiversti, pašokti. Mes ten galėjome sukurti puikų vakarėlį. Vietos ten buvo“, – sakė ji.
Mes ten galėjome sukurti puikų vakarėlį.
Paklausta, kokia, jos nuomone, buvo tikroji nenoro įleisti priežastis, F. M. Leščiauskaitė teigė mananti, kad tai lėmė žmogiškumo trūkumas.
„Manau, kad argumentas yra negeraširdiškumas paprasčiausiai, nes galime surasti priežasčių, dėl ko neįsileisime žmonių tiesiog šiaip: plaukų spalva nepatinka, orientacija ne ta, su šunimi, per senas, su neįgaliojo vežimėliu“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto pašnekovė tikino nenorinti, kad situacija virstų asmeniniu puolimu prieš mokyklos vadovą.
„Aš nenoriu nei kad jį iš darbo atleistų, nenoriu nei kad jį muštų, nei kad iš jo šaipytųsi. Aš noriu, kad žmonės pavojaus akivaizdoje priimtų vienas kitą, nes mes tikrai galime pasispausti“, – sakė F. M. Leščiauskaitė.
Anot jos, krizės metu svarbiausia yra išlikti vieningiems ir padėti vieni kitiems, nepaisant tautybės, amžiaus ar to, kad žmogus atėjo su augintiniu.
„Jeigu yra tokia pavojinga situacija, kad iš tikrųjų pas mus dronai, bombos, dar kažkas, mes galime tikrai ir rankas suspausti, ir visaip elgtis, kad tik kuo daugiau gyvybių, nesvarbu – šunų, kačių, žmonių, vaikų, lietuvių, lenkų ar ukrainiečių, – kad kuo jų daugiau būtų apsaugota“, – pabrėžė ji.
Naujausi komentarai