Laikinosios tyrimo komisijos sudarymą inicijavo opozicija, tačiau idėją parašais palaikė ir keli „Nemuno aušros“ parlamentarai, tą padarę dar iki socialdemokratų sprendimo šalinti „aušriečius“ iš koalicijos.
Tyrimo pradėjimui pritarė 49 parlamentarai, prieš buvo 12, o 44 susilaikė.
Komisijos sudarymą palaikė 24 konservatoriai, devyni liberalai bei aštuoni demokratai. Taip pat už balsavo du „aušriečiai“ bei šeši Mišrios Seimo narių grupės nariai.
„Iš tikrųjų trūko nedaug, iš esmės keturių balsų. „Nemuno aušra“ vis tiktai Remigijaus Žemaitaičio buvo perlaužta ir dalis, kurie ir pasirašė bei planavo balsuoti, nesubalsavo“, – paaiškėjus rezultatams žurnalistams teigė opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Komisijos veiklą dar iki balsavimo parašu buvo parėmęs ir Seimo pirmininkas, tačiau jis antradienį teigė, kad tai buvo „asmeninė klaida“ ir pabrėžė, jog reikėtų sulaukti teisėsaugos atliekamo tyrimo išvadų.
Didžioji dalis socialdemokratų balsuodami plenariniame posėdyje susilaikė.
Dar prieš Seimo posėdį L. Kasčiūnas teigė manantis, kad parlamentiniam tyrimui pradėti pritrūks kelių balsų.
Ieškotų politinės atsakomybės
Opozicija siekė parlamentiniu tyrimu atsakyti į 19 klausimų, šie labiausiai orientuoti į politinės atsakomybės paiešką RC duomenų vagystės istorijoje.
Ji taip pat būtų turėjusi išsiaiškinti, ar nėra požymių dėl atsakingų asmenų aplaidumo, ar institucijų reakcija „nėra susijusi su atsakingų asmenų neveikimu ar galimu bendradarbiavimu su pažeidimą įvykdžiusiais asmenimis“.
Be kita ko, norėta sužinoti, ar buvo tinkamai įvertintos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui dėl galimo duomenų perdavimo ar panaudojimo užsienio valstybių, jų žvalgybos, kitų tarnybų interesais.
Po balsavimo konservatorius Audrius Petrošius teigė, kad atsisakymu pradėti tyrimą „slepiamasi po lapais“.
Man atrodo, gėdingas sprendimas.
„Man atrodo, gėdingas sprendimas. Visuomenė laukia atsakymų, mes turėtumėme žinoti atsakymus ir tai nėra nutaikyta į kažkokius atskirus asmenis. Mes, kaip parlamentas, turime išsiaiškinti, kodėl įvyksta tokie dalykai, kaip įvyksta tokie dalykai“, – sakė parlamentaras.
Ketina tobulinti
Tiesa, pasiūlymas grąžintas iniciatoriams. L. Kasčiūno teigimu, tikėtina, kad jis bus tobulinamas.
„Apimsim didesnį laikotarpį, galim paimti daugiau 2024 metų akcentų, tikrai galim tą padaryti, nes bręsta Seime ta iniciatyva“, – sakė konservatorių lyderis.
Susilaikęs valdančiosios koalicijos partnerių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parlamentaras Dainius Gaižauskas teigė, jog komisijai ketinta pavesti atsakyti į „labai siaurą gabaliuką informacijos“.
Politikas kelis kartus akcentavo, jog Seimas turėtų išsiaiškinti dar 2024-aisiais jo Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) perduotą informaciją apie galimai nutekintų duomenų bazę. Pasak parlamentaro, tuomet buvo nutekinta 3,6 mln. sveikatos failų.
„Žinau, kad privatūs kibernetinio saugumo specialistai 2024 metais NKSC perdavė (...) 3,6 mln. sveikatos išrašų privačių žmonių, ten gali būti ne tik asmens kodas, o ligos, vaistai ir panašiai“, – tikino jis.
„Pirmiausia reikia daryti plačią specialią komisiją“, – sakė D. Gaižauskas.
Anot L. Kasčiūno, šis siūlymas kelia problemų, nes kolega parlamentaras nepateikia konkrečių pasiūlymų, kuriuos galima būtų įtraukti į komisijos tyrimo lauką.
Aiškinasi teisėsauga
Kaip rašė BNS, Generalinė prokuratūra gegužę pranešė tirianti galimus neteisėtus prisijungimus ir daugiau nei 600 tūkst. Nekilnojamojo turto registro įrašų, įskaitant žmonių asmens kodus, pasisavinimą iš Registrų centro.
Teisėsaugos teigimu, prisijungimai vykdyti per iš užsienio pasisavintas Migracijos departamento darbuotojų paskyras.
Pirmieji neteisėti prisijungimai ir duomenų nutekinimas siekia dar šių metų pradžią, RC apie tai tapo žinoma balandžio pradžioje, visuomenei apie incidentą pranešta gegužės pabaigoje.
Naujausi komentarai