Kad reforma įsigaliotų, jai dar turės pritarti Seimas.
Pataisas parengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo dabar galiojantį Priešgaisrinės saugos įstatymą pervadinti į Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymą ir taip teisiškai įtvirtinti realią situaciją.
Nurodoma, kad nuo 2019 metų gelbėjimo darbai viršija gaisrų gesinimo darbus, o įstatyme nėra nuostatų dėl priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ne gaisro metu atliekamų gelbėjimo darbų.
Įstatymų pakeitimais taip pat būtų sudaromos sąlygos tobulinti ugniagesių komandų tinklą, jį grindžiant objektyviais rizikos vertinimo kriterijais.
Pažymima, kad sprendimus dėl padalinių skaičiaus ir išsidėstymo priimtų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius, konsultuodamasis su savivaldybėmis.
Taip pat numatoma, kad didėtų ir baudos už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, nes dabartinės yra „neadekvačiai mažos“.
Jei būtų pritarta pakeitimams, priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas asmenims užtrauktų nebe 30–50 eurų, o 60–260 eurų baudą, juridinių asmenų vadovams baudos didėtų iki 140–1,4 tūkst. eurų.
Nuobauda už saugos reikalavimų nesiėmimą pastebėjus durpynų gaisrą jų savininkams, naudotojams, valdytojams ar darbuotojams didėtų nuo 60–120 iki 300–600 eurų, už durpynų deginimą asmenys būtų baudžiami 500–800 eurų bauda, šiuo metu ji siekia 90–230 eurų, taip pat už šį nusižengimą numatyta bausti ir įmonių vadovus ir kitus atsakingus asmenis, jiems bauda siektų 600–2 tūkst. eurų.
Geležinkelių, vidaus vandenų, jūrų ir oro transporto priešgaisrinės apsaugos saugos taisyklių pažeidimas asmenims užtrauktų baudą nuo 70 iki 280 eurų (šiuo metu siekia 10–16 eurų), juridinių asmenų vadovams – 140–1 tūkst. eurų baudą (šiuo metu – 16–30 eurų).
Tuo metu priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio gali kilti arba kilo gaisras, sprogimas, užtrauktų baudą asmenims nuo 150–400 eurų baudą (dabar 20–70 eurų), įstaigų vadovams – 300–2 tūkst. eurų baudą (dabar 60–580 eurų).
Kartu su baudų didinimu, pareigūnams būtų suteikiama teisė patikrinimų metu naudoti vaizdo kameras.
Pakeitimais būtų tikslinami ir amžiaus bei nepriekaištingos reputacijos reikalavimai darbuotojams, priimamiems į priešgaisrinę tarnybą ir šias pareigas jau einantiems.
Pagal siūlymą, ugniagesiu gelbėtoju galės būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų asmuo.
Taip pat nustatoma apsauga teisėto veikimo atvejais – ugniagesiai nebus laikomi atsakingais už žalą, padarytą veikiant pagal įgaliojimus, pavyzdžiui, laužiant duris gaisro metu.
Kadangi įstatymo projekte nustatyta gyventojų pareiga tam tikrais atvejais leisti naudotis jiems priklausančiu turtu (pavyzdžiui, transporto priemonėmis, ryšio priemonėmis), siūloma numatyti ir kompensacijas už šį turtą.
VRM nurodo, kad įstatymai gali būti pradėti įgyvendinti su esamu finansavimu, tačiau atsiradus galimybei – reikėtų skirti finansavimą. Įstatymams įgyvendinti 2027–2029 metais papildomai reikėtų 11,82 mln. eurų.
Didžioji dalis lėšų – 7,2 mln. eurų – būtų skirta ugniagesių pajėgų stiprinimui, 3,8 mln. eurų – specialiai gelbėjimo įrangai įsigyti, o likusios lėšos – vaizdo kameroms, prevencijai savivaldybėse ir bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Siūloma, kad įstatymų pakeitimai įsigaliotų 2027 sausio 1 dieną, o specifiniai reikalavimai darbuotojams – 2027 liepos 1 dieną.
2025 metais Lietuvoje veikė 269 savivaldybių ir 93 valstybinės ugniagesių komandos.
Naujausi komentarai