Naujasis išvykimo terminalas atidarytas kiek daugiau nei prieš metus. Džiaugiamasi įvairiausiais naujojo terminalo privalumais – ir nauju interjeru, ir vandens stotelėmis, ir rekordiniais keleivių skaičiais bei naujomis kryptimis.
Tačiau, kaip pamatėme trečiadienį, oro pavojaus atveju gyventojai neturėtų kur slėptis, nes priedangų čia tiesiog nėra“, – kalbama reportaže.
Primename, kad naujasis išvykimo terminalas kainavo apie 50 milijonų eurų. O Vilniaus oro uostas apskritai priskiriamas prie strateginės reikšmės objektų.
„Įdomu. Atrodo, kad tokioje vietoje tikrai turėtų būti“, – stebėjosi keleivė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kaip taip išėjo, kad terminalas naujas, statytas jau po rusų pradėto karo Ukrainoje, o apie saugumą nepagalvota?
„Tam tikrų patalpų, kaip bagažo skirstymo, bagažo priėmimo patalpos, kurios galėtų būti laikomos tam tikram laikui saugiomis ir į kurias galėtų būti nuvesti keleiviai, tai irgi nebuvo padaryta šį kartą“, – teigė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Trečiadienį, paskelbus oro pavojų, valandai uždaryta oro erdvė, du skrydžiai nukreipti į Rygą.
Po raginimo nedelsiant slėptis maždaug pusantro tūkstančio žmonių, buvusių Vilniaus oro uoste, palikti likimo valiai. Darbuotojai nė nepajudėjo, o keliautojai nežinojo, kur eiti.
Anot architektų, visuose pastatuose galima rasti saugų kampą.
„Ar už lifto šachtos, ar kažkokioje monolitinėje laiptinėje, kur nėra langų. Jeigu yra rūsys, tai iš viso yra idealu“, – aiškino architektas Algimantas Pliučas.
Tad paprašėme įvertinti, kur pavojaus atveju tokioje salėje slėptis.
„Saugiau užlįsti už eskalatorių, bet, aišku, toks kiekis žmonių neužlįs. Tai čia, jei savarankiškai ieškant“, – komentavo A. Pliučas.
Nors ir ši vieta turi trūkumų, pavyzdžiui, stiklinį liftą.
„Tikiu, kad jie nedužtų, nes greičiausiai tai šiuolaikinis pastatas, jie laminuoti, jie visi sutrūkinėtų ir ant plėvelės liktų. Bet bendruoju atveju ten, kur daug stiklo, geriau nestovėti, nes tos šukės gali sužeisti“, – perspėjo A. Pliučas.
Anot architekto, apskritai saugiausia būtų bėgti į šalia esantį sovietinį atvykimo terminalą.
„Ten yra ir nišų, ir kapitalinių sienų, arkų“, – sakė A. Pliučas.
Vilniaus oro uostas priekaištų sulaukė ir dėl to, kad neperspėjo keleivių apie oro pavojų. Jokio garsinio pranešimo, jokių žinučių.
Oro uosto paaiškinimas, kad komunikavome feisbuke, yra nerimtas, atsižvelgiant į tai, kad oro uoste buvo labai daug žmonių.
„Oro uosto paaiškinimas, kad komunikavome feisbuke, yra nerimtas, atsižvelgiant į tai, kad oro uoste buvo labai daug žmonių“, – teigė Valstybės kontrolės atstovas Mindaugas Šalčius.
„Paruošti žinutes keleiviams užtruko tiek, kiek vyko, tęsėsi raudonas įspėjimas dėl oro atakos“, – komentavo J. Taminskas.
Beje, priedangų nėra nei Kauno, nei Palangos oro uostuose.
„Patalpos, kurios atitiktų reikalavimus kaip priedanga, tam reikia laiko ir finansų“, – aiškino J. Taminskas.
Vilniuje planuojama statyti ir naują atvykimo terminalą. Ten, anot ministro, priedanga jau numatyta.
„Tačiau kiekis žmonių, kuris bus talpinamas, ministerijos netenkina“, – sakė J. Taminskas.
Anot Valstybės kontrolės, auditą popieriuje dabar galima įvertinti praktiškai. Kiek anksčiau perspėta, kad priedangų Lietuvoje nepakaktų 400 tūkstančių žmonių – maždaug Kaunui ir Klaipėdai kartu sudėjus.
„Čia tuo atveju, jeigu nepaprastoji padėtis, jei grėsmė iš oro būtų paskelbta vienu metu visoje Lietuvoje“, – pažymėjo M. Šalčius.
Taigi daliai gali tekti suktis patiems.
„Geriau išeiti į koridorių iš kambario. Koridorius dažniausiai būna tarp dviejų kambarių“, – patarė A. Pliučas.
Tam atvejui Architektų rūmai yra paruošę rekomendacijas. Jas rasti galima jų internetiniame puslapyje.
Naujausi komentarai