Iš viso Lietuvoje yra 10 apskričių.
„Projekto tikslas yra įkurti tam tikras specializuotas daugiafunkcines pilietiškumo erdves savivaldybėse, kurios būtų skirtos gyventojų įsitraukimui į visuotinę gynybą“, – antradienį spaudos konferencijos metu kalbėjo krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Per metus viena tokia erdvė galėtų priimti 50 tūkst. lankytojų, jose vyktų pilietiškumo pamokos visuomenei, dronų valdymo treniruotės, varžybos, mokymai įvairaus šaudymo įgūdžiams ugdyti ir kitos veiklos.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) siekia, kad bent po vieną erdvę atsirastų kiekvienoje šalies apskrityje, T. Godliausko teigimu, susidomėjimą jau išreiškė Ukmergės, Biržų, Tauragės, Kėdainių rajonų, Marijampolės savivaldybės, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
„Tikimės, kad į projektą galės įsijungti ir daugiau savivaldybių, atsirado daugiau aiškumo, ką mes norime pasiekti, kaip tas finansavimas vykdomas, ir pati konceptualioji idėja, kas tose erdvėse turėtų būti atliekama“, – kalbėjo viceministras.
Pasak jo, kurti erdves paskatino ir šalyje augantis ginklų turinčių gyventojų skaičius.
„Matydami esančią situaciją su didėjančiu ginklų įsigijamų kiekiu ir tai, kad ginklų savininkai, medžiotojai, sportininkai, kariuomenė, šauliai iš tiesų stinga erdvių, kuriose jie galėtų atlikti efektyvų, tinkamą pasirengimą, vertindami visuminę valstybės šitos infrastruktūros bendrą situaciją, manėme, kad šitoje vietoje reikalinga irgi tam tikra paskata“, – dėstė T. Godliauskas.
Anot viceministro, šiuo metu iš 60 savivaldybių 18-oje išvis nėra jokių šaudyklų ar tirų.
„Yra tam tikras vakuumas“, – aiškino jis.
Yra tam tikras vakuumas.
T. Godliausko teigimu, kuriamos naujos erdvės būtų naudojamos ir Lietuvos šaulių sąjungos narių, krašto apsaugos savanorių, karo komendantininkų, karių poreikiams atliepti.
„Aišku, viena iš svarbiausių dalių – (...) piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui funkcija, kuriai reikalingos erdvės, reikalinga infrastruktūra ir reikalinga vieta, kur galėtume piliečius telkti“, – sakė jis.
Pusę erdvių įrengimui reikalingo finansavimo skirs KAM, pusę – savivaldybės, kurios po įrengimo ir taps erdvių savininkėmis ir administratorėmis.
T. Godliausko teigimu, erdvėms įrengti būtų naudojama tiek jau dabar esanti infrastruktūra, tiek įrengiama nauja infrastruktūra.
„Mano išvardytos savivaldybės, galima sakyti 80 proc. jų, svarsto tam tikras turimas erdves ir jose esamą infrastruktūrą, kuri galėtų atitikti projekto erdvių koncepciją, (...) yra pastatų, kurie gali būti būtent tai paskirčiai panaudoti, o kitose (savivaldybėse – BNS) galbūt bus statomi pagal plyno lauko investicijas“, – kalbėjo viceministras.
Šiemet savivaldybės kviečiamos teikti projektus įrengti ir gauti finansavimą, o iki 2029 metų tikimasi jau turėti įrengtas ir veikiančias pilietiškumo erdves.
„KAM įsteigta projekto darbo grupė, savivaldybės teiks pagal projekto aprašymą pačius projektus ir KAM vadovybė, Lietuvos kariuomenės vadovybė kartu su savivaldybėmis patvirtins tokių projektų startą ir jiems skiriamą finansavimą“, – dėstė T. Godliauskas.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis reiškė palaikymą šiai KAM iniciatyvai.
„Pilietiškumo erdvės yra tikrai labai svarbi dalis tam, kad padidintume procentą gyventojų, kurie iš tikrųjų galėtų tiesiogiai ginklu ginti savo valstybę. Nes būtent piliečių pasirengimas ginti savo valstybę yra vienas iš didžiausių aspektų gynybos prasme pačiai valstybei“, – sakė A. Klišonis.
„Matome, kad didėja šaulių skaičius, ypač – jaunųjų šaulių skaičius. Ir jiems taip pat reikalingos erdvės tam, kad jie galėtų turėti praktinius mokymus, praktinių įgūdžių ugdymą. Ir iš tikrųjų šitos erdvės gali tai gerokai gerokai padidinti“, – pridūrė jis.
Viceministro teigimu, vystant pilietiškumo erdvių projektą patirties semtasi iš Suomijos, Švedijos, Singapūro, Izraelio pavyzdžių.
Kaip rašė BNS, KAM su Švietimo ministerija taip pat vysto moksleiviams ir visiems gyventojams skirtą projektą, kuriuo iki 2028-ųjų tikisi 22,5 tūkst. gyventojų apmokyti konstruoti ir valdyti dronus.
Pernai rugsėjį buvo atidaryti pirmieji trys bepiločių orlaivių mokymų centrai, o iki 2028-ųjų visoje Lietuvoje tokių centrų veiks devyni.
Naujausi komentarai