Ministrų kabinetas šią savaitę pritarė Teisingumo ministerijos parengtai išvadai, Seimo nario Lauryno Šedvydžio siūlomai Baudžiamojo proceso kodekso pataisai.
Pataisų aiškinamąjame rašte teigiama, kad praktikoje susiduriama su iššūkiais, kai tarnyba negauna informacijos apie įsiteisėjusius nuosprendžius baudžiamosiose bylose, kuriose nustatyti vaiko atstovų pagal įstatymą seksualinio ar kito pobūdžio nusikaltimai prieš savo vaikus.
Tokiais atvejais, kai tarnyba nebuvo pripažinta nukentėjusio vaiko atstovu pagal įstatymą, ji neturi galimybės savarankiškai identifikuoti vaikų, kurių saugumui ar jų teisių tinkamam užtikrinimui gali kilti grėsmė, ir atitinkamai inicijuoti situacijos vertinimo ar apsaugos priemonių taikymo procesų po priimto apkaltinamojo nuosprendžio.
Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, teismai būtų įpareigoti perduoti teismo nuosprendžius tarnybai dėl nusikalstamų veikų, padarytų vaiko atžvilgiu, dabar galiojančiame teisiniame reguliavime tai nenustatyta.
Vis tik Teisingumo ministerija pažymi, kad projektą siūloma tobulinti nustatant, jog tarnybai būtų siunčiami ne tik apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiai, bet ir nutartys, o kasacinės instancijos teismo – tik nutartys.
Siuloma, kad būtų pateikti visi teismo priimti nuosprendžiai ar nutartys, nepriklausomai nuo to, ar vaikas byloje dalyvauja kaip nukentėjusysis, liudytojas ar kitaip susijęs asmuo ir neatsižvelgiant į tai, ar jie yra įsiteisėję.
Anot Teisingumo ministerijos, taip būtų sukurtas teisinis pagrindas, kuris leistų tarnybai gauti informaciją apie teismo nuosprendžius bylose, susijusiose su nusikaltimais prieš vaikus nepriklausomai nuo to, ar tarnyba buvo pripažinta vaiko atstovu pagal įstatymą procese.
Taip pat siūloma tikslinti siūlomą teisinį reguliavimą, kokiais atvejais teismai tarnybai turėtų pateikti galutinius sprendimus.
Įstatymo projekte vietoje „vaiko atstovo pagal įstatymą“ sąvokos konkrečiai siūloma nurodyti tėvus, įtėvius, globėjus bei rūpintojus.
Šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekso 310 straipsnis numato, kad nuosprendžio nuorašai teikiami išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta.
Tuo metu 385 straipsnyje teigiama, kad kasacinės instancijos teismo nutarties nuorašai teikiami kasatoriui, taip pat išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, su kurių interesais susijusi kasacinės instancijos teismo nutartis.
Siūloma, kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo birželio 1 dienos.
Naujausi komentarai