100:80:100

Mūsų dienų vizionierius Elonas Muskas praėjusią savaitę pribloškė savo gerbėjus valdiniams pateiktu ultimatumu. „Tesla“ vadybininkai galį rinktis: dirbti 40 valandų biure arba būti laisvo oro direktoriais.

Tokio kategoriškumo vien E.Musko charakterio ypatumais, jau net ir jo verslą pasivijusiu popandeminiu sindromu, kankinančiu globalią logistiką, vargiai tepaaiškinsi. Akivaizdu, kad kosminių odisėjų organizatorių iš kantrybės išvedė dinderį mušančių samdytų darbuotojų darbo rezultatai.

Kita vertus, E.Musko sprendimas – tik dar vienas ženklas, kad bręsta rimtos darbo organizavimo permainos. Gal net revoliucija, jei nebaugina šis labai jau dramatiškas žodis.

Daugiau nei dveji pandemijos metai, iš pradžių desperatiški, vėliau labiau apgalvoti lokdaunai, privalomos sanitarinės ceremonijos, galvosūkiai didinant atstumus tarp darbo vietų paliko daugiau padarinių, nei atrodė anksčiau. Jei dirbant iš namų sutaupomas laikas, nervai ir pinigai, kuriuos eikvoja, kol per spūstis nusigauna iki kontoros; jei net Londono sičio stileivos atrado gyvenimo ir darbo iš namų užmiestyje pranašumų, kodėl biurų planktonui Lietuvoje ar kur nors Austrijoje turi atrodyti kitaip? Ką kalbėti apie tokį pandemijos šalutinį poveikį, kai jau ne vien Z karta mąsto, kad gyvenimas yra labai gražus, o darbas beždžionę ne tam pavertė žmogumi, kad ji virstų arkliu.

Bandant suderinti darbuotojų prioritetus ir verslo poreikius pasaulyje vis atkakliau skverbiasi dar prieš pandemiją atsiradusi keturių darbo dienų savaitės idėja.

Bandant suderinti darbuotojų prioritetus ir verslo poreikius pasaulyje vis atkakliau skverbiasi dar prieš pandemiją atsiradusi keturių darbo dienų savaitės idėja. Nors Lietuvoje kol kas ji priimtina tik pavieniams entuziastams, svetur į tokį darbo modelį žvelgiama, be kita ko, ir kaip į galimybę susigrąžinti tuos, kas per pandemiją užsibuvo namuose.

Šiomis dienomis daugiau nei 3 300 britų įmonių darbuotojų pradėjo dalyvauti pusmetį truksiančiame didžiausiame šioje šalyje eksperimente – dirbs tik keturias dienas per savaitę. Bus laikomasi principo 100:80:100 – t.y. mokamas 100 proc. ankstesnio atlyginimo, kai per 80 proc. ankstesnio darbo laiko bus dirbama su 100 proc. produktyvumu. Bandomuosius stebintys Kembridžo ir Oksfordo universitetų, JAV Bostono koledžo ir analitinio centro „Autonomy“ mokslininkai aiškinsis, kaip ilgesnis poilsis veikia produktyvumą, sveikatą, kokie keturių darbo dienų savaitės padariniai aplinkosaugai, energetikai. Tačiau panašius eksperimentus Islandijoje, Japonijoje, Ispanijoje, Škotijoje vykdę ar vykdysiantys ekspertai neabejoja: 100:80:100 geriau nei 100:100:80.