Angliška muzika yra OK | Diena.lt

ANGLIŠKA MUZIKA YRA OK

Norėčiau ir aš pasisakyti dėl per televizorių skambančios vadinamosios svetimos muzikos. Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta viešų bambėjimų, esą per televiziją, radiją ir kitas žiniasklaidos priemones pernelyg dažnai leidžiama užsienio muzika. Ypač dažnai užsipuolama popmuzika anglų kalba.

„Ką? Nejaugi neturime savos muzikos? Juk yra tiek daug gražių lietuviškų dainų, pvz., „Duokim garo“ šlageriai“, – pasakytų buvęs kokio nors pieno kombinato partinis sekretorius, per trisdešimt nepriklausomybės metų iš aistringo komunisto tapęs griežtu lietuvių nacionalinės skaistybės gynėju.

Tam tikru metu internete netgi buvo paplitęs idiotiškas posakis, kad mes anksčiau „rusenome“, o dabar „anglėjame“.

Mano nuomone, tai, kad užsienietiškos dainos skamba eteryje, ne tik nėra blogai, tai yra labai labai gerai, mat, mano giliu įsitikinimu, tik anglosaksiškomis, o ne lietuviškomis dainomis galima „dezinfekuoti“ Lietuvą nuo sovietinės ir rusiškosios minkštosios galios taršos, kuri per daugybę carizmo ir sovietijos dešimtmečių paveikė Lietuvos žmones.

Ar tokie reiškiniai kaip lietuviška popmuzika, kinas ir literatūra apskritai egzistuoja?

Lietuviška popkultūra ir minkštoji galia yra pernelyg skysta, kad atsvertų rusišką. Augdamas sovietmečiu niekada savo noru nesiklausydavau nei rusiškų, nei lietuviškų dainų (nebent aplinkybės priversdavo).

Dabar, kai yra internetas ir jo siūlomos galimybės, mane visada apima svetimos gėdos jausmas, kai perklausau kokią nors anglišką, amerikietišką, prancūzišką ar itališką į „YouTube“ įkeltą 1940–1970-ųjų dainą ir suprantu, kad ji labai „primena“ kokį nors lietuviškos estrados „šedevrą“ ar „legendinį“ hitą.

Tada man visada kyla šventvagiškas klausimas, už kurį mane nulinčiuotų tiek kairieji, tiek dešinieji.

„Ar tokie reiškiniai kaip lietuviška popmuzika, kinas ir literatūra apskritai egzistuoja?“ – štai koks tas klausimas.

Taip pat norėčiau paklausti patriotais tapusių partinių instruktorių ir sekretorių: kodėl gi turėčiau žiūrėti A. Puipos arba E. Vėlyvio filmus, jeigu galiu šiais laikais pasimėgauti kūryba tų „svetimų“ meistrų, kuriuos „mūsiškiai genijai“ paprasčiausiai aklai plagijuoja? Dėl lietuvybės? Išgraužkite.

Rašyti komentarą
Komentarai (6)

karpa

nu is sukakotas straipsnis ,autorius aiskus parsidavelis ,ne savo nuomone reiskia bet uz judo sidabrinius atidirbineja , ir kaip dar tokius nevalas zeme nesioja ??? varyk i ta anlija , i Londona kur emigrantu daugiau negu anglu,,,,

skiep

Lietuvoj rusiska muzika buvo nemegstama,todel ja per prievarta buvo liepta transliuot per radija ir TV.Maskva uzdraude leist vakaru muzika per tv ir radija,jokiu SWEET ar Maiklo Dzeksono neisgirsi,kartais ABBA,Dzo Dsena ir Mirej Matje paleisdavo ir tai retai,toks buvo prikazas,rusiska muzika turejo uzimt puse muzikinio eterio ,kitaip kulturos ministras ir radio bei tv vadovybe butu uzdaryti,geriausiu atveju isvyti is darbo.Tokia buvo realybe ir komjaunuoliai,tuo metu dar negime,nerasinekit pievu.

Nulis

Ne angliška o britiška. Gyvas įrodymas Australija Amerika Windows kad tai nedebilu ciauskejimas
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS