Apsiginti nuo savo valstybės | Diena.lt

APSIGINTI NUO SAVO VALSTYBĖS

Vėl rugsėjis. Vėl su siaubu prisimenamas 2013-ųjų rugsėjis. Prieš šešerius metus ankstyvą rudenį sukrėtė Dembavos (Panevėžio r.) tragedija. Du apkvaitę žmogystos išniekino septyniolikmetę merginą, užtrenkė bagažinėje ir sudegino gyvą. Šie du ypatos stojo prieš teismą, sėdo iki gyvos galvos.

Atrodė, kad jau seniai visos ietys sulaužytos Dembavos tema. Tačiau iki šiol mūsų teismai nesiryžo iki galo pripažinti, kad dėl tragedijos kalta mūsų valstybė.

Pagrobta ir uždaryta automobilio bagažinėje mergina 10 kartų skambino Bendrajam pagalbos centrui prašydama gelbėti, tačiau įranga nerodė nukentėjusiosios mobiliojo telefono numerio. Be jo nebuvo galima nustatyti skambinančiosios tikslios buvimo vietos. Valstybės įstaigos darbuotojai girdėjo ugnyje žūvančios aukos klyksmą. Ir niekuo nepadėjo. Telefono 112 operatoriai. Ne privataus numerio, valstybinio.

Bendrojo pagalbos centro steigimas visuomenei kainavo nesuskaičiuojamus milijonus, nesuskaičiuojamus nesusipratimus ir vieną kitą tragediją. Bet ne valstybei.

Bet ginasi toli gražu ne visi. Ne visi turi jėgų, ne visi žino, kaip. Daugybė tragedijų tyliai nugula ant valstybės sąžinės.

Mūsų teismams buvo neaišku, ar tikrai valstybė turi užtikrinti galimybę nustatyti pagalbos numeriu 112 skambinančio asmens buvimo vietą ir tuo atveju, kai skambinama iš mobiliojo telefono be SIM kortelės. Gal buvo aišku, bet baisu prisiimti atsakomybę, todėl atiduota spręsti Europos Sąjungos teismui. Šis rugsėjo pradžioje paaiškino, kad valstybė net ne turi, o privalo užtikrinti tokią galimybę.

Žinoma, per tuos šešerius metus nuo 2013-ųjų rugsėjo technologijos nužingsniavo neatsigręždamos toli į priekį, pagalbos besišaukiančiojo vieta nustatoma ir be kortelės. Daugiau Dembavos tragedijų dėl telefonų nebus. O ne dėl ryšio priemonių? Mūsų valstybės požiūris į mūsų pilietį nesikeičia. Ir nuo savo valstybės tenka gintis įvairiausiuose Europos teismuose.

Bet ginasi toli gražu ne visi. Ne visi turi jėgų, ne visi žino, kaip. Daugybė tragedijų tyliai nugula ant valstybės sąžinės. Bet gal ši jos ir neturi, žinant, kiek teisėjų ir prokurorų murkdosi korupcijos bylose?

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

Nė velnio

Ne piliečiai deleguoja sukčius, melagius, apsimetėlius, neišmanėlius, o užsiropštę į valdžią sukčiai nustato tokias taisykles, kad rinkti būtų įmanoma tik juos. Ir kad nebūtų įmanoma atsiprašant išrinktųjų atšaukti.

Tik

Piliečių sąžinių suma sudaro Lietuvos valstybės sąžinės stuburą. Manau, kad jis nepagydomai išnarintas. Todėl, kad į valstybės reikalų tvarkymą piliečiai deleguoja sukčius, melagius, apsimetėlius, neišmanėlius, o atsakomybės už jų korupcinius reikalus - kratosi. Valstybė tiesiog išduodama kiekvieną dieną, kiekvieną žingsnį, ją - stiprią ir už Tiesą žūtbūtinai stovinčią - pamažu prarandame savo konformizmu. Visuotinis ištižimas pradeda ir laimi.

jo

Svarbu tankus ir gaubicus popigiau prisipirkti
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS