BIUDŽETAS – ANT LĖKŠTUTĖS

Koronavirusas ir valdžios ribojimai atkakliai spraudžia Lietuvos sportą į kampą, tačiau kol kas kvėpuoti dar leidžia. Kol deguonies vamzdelis dar neužsuktas, reikia kvėpuoti visais plaučiais. Jau rytoj bus išdalytas vienas iš dviejų svarbiausių Lietuvos futbolo sezono trofėjų. Šalies taurės turnyro lemiamame mače Panevėžyje susigrums dvi finalo verčiausios komandos – Marijampolės "Sūduva" ir "Panevėžys".

Panevėžiečiams, atvirkščiai, šeštadienį iškris realus šansas po beveik dešimtmečio prasikirsti langą į Europą ir taip uždirbti savo metinį biudžetą, o 300 tūkst. eurų ant kelio tikrai nesimėto.

Tiesa, panevėžiečiai – vis dar šalies čempionato autsaideriai, o suvalkiečiai laikosi pačioje A lygos viršūnėje. Tačiau nei vienų, nei kitų pozicija A lygoje nėra galutinė ir neatspindi dabartinių galimybių. Pernai žlugusio Kauno "Stumbro" projekto į Lietuvą atviliotas Joao Martinsas per keletą mėnesių, kuriuos dirba Panevėžyje, atliko nedidelį perversmą. Iš beviltiškai pralaiminčių Aukštaitijos regiono futbolo bėdžių, portugalas juos pavertė kolektyvu, galinčiu įkąsti bet kuriam favoritui. Tuo beje, dar šį mėnesį įsitikino ir "Sūduva", A lygos mače išnešusi sveiką kailį iš panevėžiečių tvirtovės. Lyg tyčia, pastaruoju metu aukštaičiai žaidžia bene geriausią sezono atkarpą – jų pusfinalyje nušluoti Vilniaus "Riteriai" neleis meluoti. Šeimininkų pusėje bus ir motyvacija. Jiems laimėta LFF taurė taptų istoriniu pasiekimu, o "Sūduvai" tai būtų, nors ir smagus, bet jau įprastas laimėjimas.

Dar daugiau ant lėkštutės padėta europine prasme – marijampoliečiai bet kuriuo atveju jau turi bilietą į UEFA Europos lygą ir, žinoma, sieks teisės žaisti aukštesnėje pakopoje – Čempionų lygoje. Tačiau tai darys per A lygą, tiksliau, paskutinėje ir žūtbūtinėje akistatoje su Vilniaus "Žalgiriu". A lygos auksas suvalkiečiams, mokantiems skaičiuoti pinigus, kur kas svarbesnis, nes yra labiau prestižinis bei garantuotų kur kas didesnes pajamas iš UEFA. Panevėžiečiams, atvirkščiai, šeštadienį iškris realus šansas po beveik dešimtmečio prasikirsti langą į Europą ir taip uždirbti savo metinį biudžetą, o 300 tūkst. eurų ant kelio tikrai nesimėto.