Didybės magija | Diena.lt

DIDYBĖS MAGIJA

Baltijos šalių sprendimas iš Rusijos nebeįsileisti ne tik turistų, bet ir bėgančiųjų nuo mobilizacijos, išprovokavo naują geraisiais rusais save vadinančių asmenų pasipiktinimo bangą. Šįkart negirdėti tradicinių lyginimų su fašistais, prie kurių per „rusiškos brolybės pamokas“ Lietuvos didmiesčių kiemuose pripratome dar vaikystėje. Radosi naujų. Analizuodami Europos reakciją į mobilizaciją Rusijoje, jie unisonu prabilo apie mūsų šalių nebrandą. Girdi, trejetas Baltijos valstybių – tai jaunosios demokratijos. Skirtingai nei senosios demokratijos, jos nesupranta rusų padėties, nes neturi gilių pagarbos žmogaus teisėms tradicijų.

Kas pirmasis pasiūlė tokį paaiškinimą, jau ne taip ir svarbu. Svarbiau tai, kad jis keliauja iš lūpų į lūpas ir kaukia it pavojaus sirena: imperinio mąstymo genas nėra būdingas vien Kremliaus šutvei, rašistams ar ukrainiečių spintose fašistų ieškantiems okupantams. Jis ne tik Rusijos generalinio štabo rankomis skiria tautinėms mažumoms pražūtingas kvotas į naujuosius fronto mėsmalės batalionus, bet ir šmėžuoja kitais klausimais progresyvių publicistų tekstų paraštėse, Vakaruose seniai įsikūrusių verslininkų pasisakymuose. Jis įsakmiu liberaliųjų publicistų balsu aiškina Ukrainai, kad sutarčių nepasirašiusių, Bučoje nežudžiusių mobilizuotųjų likimas – jos rankose. Esą, jei Kijyvas sudarysiantis sąlygas masiškai pasiduoti rusams, karas pasibaigsiantis greičiau.

Jis įsakmiu liberaliosios stovyklos aktyvistų balsu aiškina Ukrainai, kad sutarčių nepasirašiusių, Bučoje nežudžiusių mobilizuotųjų likimas – jos rankose.

Kas tai? Prigimtinė imperinė nekaltybė? Visa tauta apsėsta didybės manijos, užkrėsta didybės magijos? Kolektyvinėse smegenyse yra akloji zona, todėl sunku suvokti, kad tik 143 mln. Rusijos piliečių yra atsakingi už tai, kas vyksta jiems priklausančiame 17 mln. kv. km plote?

Perfrazuojant neseniai Indijos premjero Vladimirui Putinui pasakytus žodžius, šiandien – ne laikas ne tik karui, bet ir kolonializmo manijai. Užuot matavę kitų šalių brandos lygį ir rusofilijos laipsnį, demokratijos apskritai nepažinusios šalies atstovams vertėtų sėsti prie istorijos knygų. Jose labai aiškiai parašyta, kas atsitinka, kai per plačiai atveriame savo rytines sienas. Ir, beje, kad, skirtingai nei Rusijoje, Lietuvos žemėse demokratijos – kaip ir tolerancijos – tradicijos matuojamos šimtmečiais.

Gairės: Rusija, rusai, mobilizacija, karas Ukrainoje
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS