Didydis projektų menas | Diena.lt

DIDYDIS PROJEKTŲ MENAS

Sulig galimybėmis gauti ES paramos į Lietuvą atėjusi projektų kultūra taip giliai įsišaknijo, kad sunku rasti gyvenimo sritį, kurioje negyvenama trumpalaikių planų nuotaika.

Kad išsimaitintų, projektą po projekto rašo mokslininkai ir menininkai, prieš tai gerai išstudijavę valstybiniu lygiu minimų jubiliejų ar kokį reiškinį akcentuojančių progų kalendoriuje. Vardan finansinės paramos net radikaliausi konceptualistai ima kontempliuoti Kristijono Donelaičio jubiliejaus tema, o pasikvietus asmeninį draugą iš užsienio vietinės reikšmės kūrėjams pramisti skirtas projektas sumaniai paverčiamas tarptautiniu. Žvelgiant kokio apskaitininko akimis, tarsi ir nieko blogo. Tik tiek, kad be kelių procentų tokiu priverstiniu būdu gimstančių šedevrų atsiranda marios išprievartautų kūrinių, mažai besiskiriančių nuo komercinio proginio meno, arba vargiai ką bendra turinčių su oficialiai deklaruojamu tikslu. Sykį šmėžtelėję donelaičiai sulig projekto pabaiga dingsta iš menininkų dirbtuvių užleisdami vietą kitam jubiliatui ar progai.

Kol sulauksime saliamoniškos sistemos, kaip nuosekliai kurti meną netapus jo "projektuotoju", palinkėsime vaizdo, garso ar žodžio meistrams toliau skandinti valstybės žynybas paraiškų dokumentuose, o kritišką žvilgsnį nukreipsime į trumpalaikių operacijų vykdytojais virstančius politikus. Jei dar neseniai čia gyventa rinkimų ciklais, sulig Rolando Pakso nusileidimu iš žydrosios padangės ėmė rastis begėdiškai trumpų vieno žmogaus projektų, išdidžiai pavadintų alternatyviomis partijomis, mada.

Tokių projektų autoriai vietoje oficialių progų atranda rinkėjams jautrią buitinę temą, jubiliejų mininčių patriarchų veidus pakeičia visuomenėje populiariais veikėjais. Trumpalaikius įsipareigojimus finansuojančiai žynybai atstoja tokie pat trumpalaikiai pažadai parūpinti postą ar žiniasklaidos dėmesį tariamiems bendražygiams. Politinio projekto vadovui nesvarbu nei pasaulėžiūra, nei atsakomybė dėl dar labiau susinamos daugiapartinės sistemos tradicijos. Todėl Seimo pirmininko ar ministro portfeliai jų rankose – viso labo įrankiai, kuriuos apkvailintiems projekto bendraautoriams įteikiami tik tam, kad vieną rytą būtų atimti ir paversti naujo projekto dalimi.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS