Stebint eilinį Lietuvos užsienio politikos formuotojų sukeltą tarptautinį skandalą, tik šiuo atveju ne Ramiojo vandenyno platybėse, o šalia, mūsų Baltijos jūroje, tiesiog norisi užduoti mūsų Prezidentui ir Užsienio ministerijos vadovams aiškų ir atvirą klausimą, ar tikrai mūsų užsienio politikos tikslas išbandyti 5 NATO straipsnį praktikoje ir dar Lietuvos teritorijoje? Norėtųsi išgirsti atvirą ir aiškų atsakymą.

Ir, priklausomai nuo atsakymo turinio, taptų aišku, ką ir kaip reikia daryti, kas teisus, o kas kaltas dėl eilinio feisbuko lygio kaubojiško nesusikalbėjimo, kurio rezultatas – Lietuvos vardas visoje pasaulio žiniasklaidoje minimas „kaip pavojingiausia vieta žemėje‘‘ ir visi susidomėję laukia, tai koks gi bus „ne diplomatinis“, o „praktinis‘‘ Putino atsakymas. Matyt, nereikia daug aiškinti, kokią žalą tokie komentarai daro Lietuvos ekonomikai, investicijoms, turizmui ir pačių piliečių nuotaikoms. Atrodo, kad patys nuoširdžiai stengiamės, kad Kremliaus propagandos fabrikas turėtų faktus, o ne išgalvotas aplinkybes savo veiklai tiek Rusijos viduje, tiek pasaulyje.

Eilinį kartą, kai tik iškyla problema Lietuvos politikai visą atsakomybę permeta Europos Komisijai, kad ši paaiškintų, ką ir kaip daryti. O kai kas dar papildomai sugeba skambiais pareiškimais paaiškinti, kad dauguma ES valstybių vadovų ir pati EK tiesiog per daug myli Rusiją ir Putiną... Nors tiesa paprasta – EK vertybinė pozicija pagrįsta pasirašytų sutarčių vykdymu, o ne interpretacijomis pagal poreikį. Tuo ir skiriamės nuo Rusijos ar panašių režimų. Aišku, čia Lietuvos „vertybininkai“ pasiklydę tarp postsovietinio ir vakarietiško mąstymo ir tradicijų. Todėl savo klaidas bando atsverti tik nuoga ir pigia propaganda.

Kol sulauksime EK oficialaus atsakymo, noriu tik priminti, kad visi žinotume: NATO kolektyvinės gynybos 5 straipsnis, pagal kurį NATO turėtų ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą, įsigalioja tik VIENBALSIAI sutarus visiems 30 -čiai Aljanso narių, tarp kurių yra ir tokios šalys kaip Turkija, Vengrija. Taip pat šalys, kurių adresu feisbuke mėgstame laidyti ne pačias diplomatiškiausias replikas, kaip pvz. Prancūzija ir Vokietija. Praėjusią savaitę Estijos Ministrė Pirmininkė interviu „Financial times“ priminė, kad aktyvuoti 5 straipsnį ir apginti Baltijos šalis reikės daug laiko, o gynybai duota net 180 dienų. Dabartiniai sutarti gynybos planai leistų nušluoti ne tik Estiją, bet ir Lietuvą nuo žemėlapio. Aš neabejoju, kad NATO aljanso nariai per 180 dienų mus išvaduotų nuo Putino ir Rusijos armijos. Tiesiog NATO aljansas ženkliai stipresnis nei Rusijos armija.

Tačiau, vėl noriu paklausti Prezidento ir Užsienio reikalų ministro: kaip atrodys Lietuva ir, kiek paaukosime savo žmonių ir NATO aljanso karių gyvybių? Jei neužtenka fantazijos, tai pažiūrėkite, kaip atrodo Mariupolis Ukrainoje. Ir čia ne feisbukas, ne kompiuterinis žaidimas, kurį galima perkrauti vieno klavišo paspaudomu, ir viskas prasideda iš naujo, kur visi turime naujas „gyvybes“.

Žodis IŠPROVOKUOTAS ar NE tampa esminiu NATO šalių vadovams apsisprendžiant siųsti savo karius ar ne ginti Aljanso šalies teritoriją.

Norint įtikinti visus 30 NATO aljanso narių ginti kiekvieną Lietuvos „centimetrą“ bus keliamas klausimas, ar tai ne IŠPROVOKUOTAS konfliktas? Žodis IŠPROVOKUOTAS ar NE tampa esminiu NATO šalių vadovams apsisprendžiant siųsti savo karius ar ne ginti Aljanso šalies teritoriją. Kas žiūri užsienio žiniasklaidos pranešimus, turėjo pastebėti nuolat vartojamą sąvoką: „Rusija pradėjo NEIŠPROVOKUOTĄ karą prieš Ukrainą. EK reglamente 2022/427, kuriuo įvestos sankcijos Rusijai (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:L:2022:087I:FULL&from=EN), 4 straipsnyje yra taip pat pakartota aiški formuluotė, cituoju: „Europos Vadovų Taryba kuo griežčiausiai pasmerkė neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą.“

Kodėl žodis NEIŠPROVOKUOTAS yra toks svarbus? Tam, kad NATO aljanso šalys vykdytų atsakingą užsienio politiką ir darytų viską, kad nereikėtų aktyvuoti 5 straipsnio. Visiems suprantama, kad bloga taika yra geriau nei geras karas. Ir šiame kontekste Lietuvos Užsienio politikos veiksmai seniai tiek NATO, tiek EK pareigūnų tarpe yra vertintini kaip provokuojantys arba bent jau neatsakingi.

Kilęs konfliktas dėl Rusijos tranzito į Kaliningrado sritį yra būtent tokios užsienio politikos pavyzdys.

Nereikia būti tarptautinės teisės genijumi, kad skaitydamas EK sankcijų reglamentus nematytum formuluočių, kurios kalba apie prekių/įrangos ir t.t. eksportą/importą iš ES į Rusiją ir atvirkščiai. Reglamente dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, pasisakyta dėl daugelio ribojimų, taip pat aiškiai nurodyta, kad į ES teritoriją draudžiama importuoti Rusiškos kilmės produktus (geležis, plienas ir kt.).

Šiuo atveju Rusija veža savo prekes į savo teritoriją Kaliningrado sritį (Karaliaučiuje, tačiau ne į ES teritoriją), todėl sankcijų reikalavimai čia netūrėtų būti taikomi.. Papildoma kontrolė – taip, ji būtina. Lietuvos ir Rusijos sutartyje dėl tranzito į Kaliningrado sritį taip pat viskas pakankamai aiškiai išdėstyta. Pagaliau, Lietuvos užsienio ministerijos atstovai šį klausimą privalėjo iškelti ir išsiaiškinti dar 2022 kovo mėnesį, kuomet buvo ruošiamos ES sankcijų paketas Rusijai. Ką ir pakomentavo EK pareigūnai, paaiškinę, kad čia Lietuvos pareigūnų atsakomybė atkreipti kitų šalių narių dėmesį į tokias aplinkybes, kurios geriausiai žinomos ir suvokiamos būtent mums. Dabar Lietuvoje plečiamai aiškinamos sankcijos iš esmės reiškia tranzito į Kaliningrado sritį blokadą. Ir jei tai planas, tai Lietuva turėjo užsitikrinti aiškų EK sprendimą ir jis turėjo būti viešai paskelbtas. Pagaliau tai mūsų gyvybinis interesas. Pažiūrėsime, ar EK ras būdą, kaip pridengti mūsų užsienio politikos klaidas.

Faktinės aplinkybės taip pat turi būti suvokiamos ir žinomos mūsų Užsienio politikos formuotojams. Rusijai tranzitas traukiniais iš Rusijos į Kaliningradą seniai prarado aktualumą, nes energetiniais resursais apsirūpina iš Baltijos jūros, taip pat nauja laivų – keltų infrastruktūra leidžia viską atsivežti iš Ust -Luga uostų į Kaliningrado srities jūrų uostus. Kremlius pučia šį konfliktą ne dėl 1 ar kelių procentų apribotų prekių tranzito, o dėl to, kad parodytų savo piliečiams ir kartu dar mąstantiems ES lyderiams, kad būtent ES narės, šiuo atveju Lietuva, pažeidinėja tarptautinius susitarimus. Visa tai vyksta svarbių tarptautinių įvykių fone – Europos Vadovų Tarybos ir NATO viršūnių susitikimo išvakarėse. Ir aišku Putinas grasina, kad gins Rusijos interesus. Kaip? Dar nežinome. Nenustebčiau, jei už tokius liapsusus Gabrielius Landsbergis gautų Rusijos užsienio ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos asmeninę padėką, bent feisbuke.

Ir pabaigai. Lietuvos užsienio politikai užmiršta, kad šiandien vyksta karas Ukrainoje. Karas vyksta Ukrainos žemėje, ne feisbuke. Lietuva elgiasi per daug savanaudiškai keldama politinius reikalavimas ir reikšdama priekaištus NATO ar Vokietijai, taip bandydama atimti dalį dėmesio ir labai svarbių karinių resursų iš Ukrainos. Ypač žinant, kad mes net techniškai nesame pasiruošę priimti Vokietijos brigadą Lietuvos teritorijoje. Prioritetas yra Ukraina ir karas kartu su mumis turi būti laimėtas Ukrainoje!

P.S. Norėtųsi, kad užsienio politikos vyrai nestovėtų krūtinėmis už Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės pečių. Ne ji turėtų atsakinėti į Seimo narių klausimus, o Prezidentas ir Užsienio reikalų ministras, prisimindami, kas parašyta Lietuvos Konstitucijos 135 straipsnyje: „Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę...“. Propaganda užkniso juodai!