FINANSINĖ DRAMA

Kaip kariuomenė po aršaus mūšio, taip Lietuvos sportas pamažu atsikvošėja po akistatos su pasaulį užgriuvusia pandemija. Klubų ir federacijų vadovai, tarsi skaudžiai nudegę generolai, skaičiuoja nuostolius, patirtus nelygioje kovoje su galingu priešu. Deja, patirtos žaizdos sugis toli gražu ne visiems.

Svarbiausia Lietuvoje sporto šaka – krepšinis pamažu atsitiesia su vasaros lygos projektais, planuojamomis rinktinių stovyklomis ir t.t. Tačiau tik vyrų. O moterų krepšinis skambina pavojaus varpais. Birželio viduryje Kaune įvyks neeilinis susirinkimas, kuriame turėtų dalyvauti ne tik moterų krepšinio lygos, Lietuvos krepšinio federacijos, bet ir aukščiausi šalies sporto vadovai iš ministerijų ir olimpinio komiteto. Jame bus sprendžiama, kaip gelbėti moterų krepšinį. Vargingai pastarąjį sezoną prastūmusioje moterų lygoje šiemet rungtyniavo vos penkios ekipos. Šiomis dienomis net dvi jų užsiminė apie išnykimo pavojų. Šiaulių klubas jau daugelį metų kvėpuoja tik dėl entuziazmo, o Kauno "Aistės-LSMU" -– vienas sėkmingiausių pastarųjų metų projektų. Miesto savivaldybei nusprendus gerokai sumažinti paramą ir dėl karantino laikinai įšaldyti netgi šias lėšas, Lietuvos ir Baltijos vicečempionės liko išvis be išteklių formuojant kito sezono sudėtį. Žinoma, valdininkai gali pamanyti, kad krepšinio atstovų kalbos apie bankrotą tėra tik skambūs pareiškimai, siekiant nugvelbti riebesnį kąsnį iš miesto biudžeto. Vis dėlto realybė yra kitokia. Antroji Lietuvos religija spindi tik vyriškąja jos atmaina, o moteriškosios vaizdas yra apgailėtinas. Kauno ir Šiaulių atveju kalbama apie atitinkamai 50 tūkst. ir 25–30 tūkst. eurų metinę paramą. Juokinga suma miestui – vieno padoraus "Žalgirio" žaidėjo mėnesio atlyginimas. Tačiau jei valdininkai jos nesukrapštys, labai realu, kad kitą sezoną moterų lygoje liks trys komandos – dvi Vilniaus ir Klaipėdos. Bet gal ir gerai – medalių užteks visiems, o ir juos dalyvės galės pasidalyti dar prieš startą.