Lietuvių valdžia, kaip visada, pirmiausia prisidirba, paskui jau kovoja su padariniais ir vėliau tai pateikia kaip strateginį laimėjimą. Na, dar su visa savo pritariančiųjų kohorta arogantiškai auklėja tuos, kurie neakli ir mato visas jų nesąmones.

Iš pradžių neatskyrėme Taivano nuo Tailando, o gal Talibano, paskui niekaip nesugebėjome atskirti trąšų nuo tranzito. Dabar, panašu, neatskyrusi patikros nuo draudimo, šita chebra visą šalį pakišo po tanku, ir vėl nulis atsakomybės. Niekas nieko nežino, sako – tai ne mes, tai ES. Čabanai atsibels mūsų vaikų žudyti – niekas nekaltas.

Sakykite, kodėl sprendimą uždrausti kai kurių prekių tranzitą į Kaliningradą rusams ant stalo tėškė ne URM, ne Vyriausybė, o geležinkelio depas? Ir šioje situacijoje jau nepakanka atsainaus premjerės numojimo ranka į klausimą, ar čia nėra lietuviškos saviveiklos. Kas ir kodėl realiai pas mus priėmė sprendimą stabdyti dalį tranzito?

Visa bėda, kad valdantieji priima sprendimus, vadovaudamiesi savo pačių prielaidomis, o ne realiais faktais.

Apie tai užklausus URM, atskriejo atsakymas, kad Lietuva „įgyvendina ES vieningai priimtas ribojamas priemones, įskaitant 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamentą Nr. 833/2014“. „Lietuva jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų šiam tranzitui neįvedė.“

Į klausimą, kas atsakys, jei Rusijos Federacija pradės karinius veiksmus prieš Lietuvą, URM apskritai neatsakė. Žodžiu, nėra atsakingųjų, nes niekas už nieką Lietuvoje jau seniai neatsako. Neveikia ir Baudžiamojo kodekso straipsniai nei už karo kurstymą, nei už kenkimą valstybei.

P.S. Visa bėda, kad valdantieji priima sprendimus, vadovaudamiesi savo pačių prielaidomis, o ne realiais faktais. O faktai šiandien tokie: Kaliningrade įsakyta parengti slėptuvių, virš Lietuvos beveik nebelaigo NATO lėktuvai; į Baltarusiją gabenamas atominis ginklas, Vokietija savo piliečiams nerekomenduoja vykti į Lietuvą, mūsų šalis paskelbta pavojingiausia vieta Europoje.

P.S.P.S. Ar jums tikrai neatrodo, kad per ilgai taikstomasi su šita valdžia, lyg pagal užsakymą tempiančia mus tiesiai į pražūtį, apie kurią prakalbo Estijos premjerė K.Kallas? Gal laikas būtų kai kam katapultuotis. O gal ir Estijos premjerei mūsų politikos luošiai užlipdys vatnikės etiketę?