Garsai tunelio tamsoje | Diena.lt

GARSAI TUNELIO TAMSOJE

Tamsioje metro tunelio prieblandoje tvyrojo deginamų padangų kvapas. Žymus vietinės reikšmės intelektualas ir filantropas dėdė Vania savo išpuoselėtais pirštais užgavo balalaikos stygas ir per bekraštę tamsą, lyg per hipopotamo tiesiąją žarną, nusirito instrumento paleista garso banga.

Šį kartą dėdė Vania turėjo pasakoti apie Antrąjį pasaulinį karą (1939–1945) ne tik vieninteliam protingam savo anūkui Seriožai, bet ir kitiems Maskvos metro vaikams. Dėdė dar kartą išspaudė instrumento garsą ir nužvelgė visą jo pasiklausyti atėjusią auditoriją, kurios gretose sėdėjo gudrią sutenerio veido išraišką nutaisęs Serioža.

Jis ne tik įkalbėjo kitus vaikus ateiti į savo senelio pasirodymą, bet dar ir paėmė iš kiekvieno po kontrabandinių cigarečių pakelį.

"Apsigimęs verslininkas, lyg koks Elonas Muskas (1971)", – pagalvojo dėdė Vania apie savo anūką.

Metro intelektualas giliai įkvėpė degančių padangų smarvės pritvinkusio oro ir pradėjo savo pasirodymą.

"Naktis Niujorke. Visur dangoraižiuose dega šviesos. Namų šeimininkės gamina artimiesiems vakarienę, o jų sutuoktiniai skaito laikraščius. Į Europoje siaučiantį karą žiūrima vis rimčiau, nors sveiko proto balsas, raginantis nesikišti, vis dar girdimas. Kažkur po pastatais stovi prabangus automobilis. Jame sėdi uniformuotas jaunuolis ir mergina. Jie bučiuojasi, jaunuolio ranka lėtai slysta merginos šlaunimi po suknele. Staiga mergina sustabdo vyruką, jo veide atsiranda nusivylimas. Tada ji pažvelgia arogantiška ir geidulinga veido išraiška, parverčia jį ant galinės automobilio sėdynės, pati pašalina kelnaites ir šoka ant nustebusio patinėlio, sklidina nuožmaus pasitikėjimo savo jėgomis, lyg ant arklio. Automobilis ima siūbuoti, iš jo sklinda garsai "tig-dik", "tig-dik" ir "y-ha-ha"."

Išgirdę šią įžangą, vieni vaikai sukikeno, kiti iš nuostabos išsižiojo, treti pasijuto nejaukiai supratę, kad dėdė Vania ką tik pažeidė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą.

"Žadėjote papasakoti apie karą, dėde Vania", – pasakė kažkuris vaikas, tačiau pasakotojas jo tarsi neišgirdo ir tęsė, ką pradėjęs.

"Šie žmonės dar nežino, kad juos stebi budri vandenyje tūnančio plėšrūno akis. Ši akis – povandeninio laivo periskopas, kuriuo barzdoti, daugelį dienų nesiskutę vokiečių jūrininkai stebi naktinį Niujorką. Nors Trečiajam reichui nepavyko 1940 m. vasarą pradėti išsilaipinimo Didžiojoje Britanijoje, nacionalsocialistų vadovybė ir eiliniai kariai vis dar buvo pilni entuziazmo. Jie nuoširdžiai tikėjo, kad Didžioji Britanija tėra laikina kliūtis ir kad anksčiau ar vėliau Vermachto ir SS batai palies Amerikos žemę. Viskas prasidėjo dar 1939 m. rugpjūčio 19 d., kai pirmieji 14 vokiečių povandeninių laivų (5 iš Kylio ir 9 iš Vilhelmshafeno) atplaukė į Šiaurės Atlantą. Savo laivus vokiečiai taikliai pavadino "povandeninėmis valtimis" (vok. Unterseeboot, sutrumpintai U-Boot), mat iš tiesų tai buvo labiau valtys, o ne laivai. Didžiąją laiko dalį jie praleisdavo virš vandens, mat turėdavo įkrauti savo baterijas ir sukaupti deguonies atsargų. Panerdavo jie tik norėdami pabėgti nuo persekiotojų, mat panėrus itin sumažėdavo laivo greitis. Be to, nors filmuose povandeniniai laivai dažnai šaudo torpedomis, ne ką rečiau buvo naudojama ir viršuje laivo esanti patranka. 1939 m. rugsėjo 3 d., Trečiajam reichui vaduojant Lenkijos žmones iš fašizmo gniaužtų, vokiečių povandeninis laivas "U-30" nuskandino transatlantinį keleivinį lainerį "SS Athenia". Bėgo laikas, fašizmas buvo išvarytas ne tik iš Lenkijos, bet ir iš Olandijos, Belgijos, Liuksemburgo bei Prancūzijos, o Suomijos fašistai buvo taip išgąsdinti, kad pats viešpats Josifas (1878–1953) nusprendė jiems suteikti malonę. Tiek Josifas, tiek Adolfas Hitleris (1889–1945) troško, kad Europos žemyne įsivyrautų taika, tačiau fašistinės Didžiosios Britanijos valdžia nesutiko sėsti prie derybų stalo. Iš pradžių Adolfas bandė išvaryti fašizmą iš britų salų jėga, tačiau Jungtinės Karalystės žmonės buvo pavergti savo demokratinio fašizmo valdžios iki pat sielos gelmių ir negalėjo jai pasipriešinti. Taigi, A.Hitleris nusprendė siekti taikos kitu būdu. Trečiojo reicho lyderis žinojo, kad vandenų apsupta Didžioji Britanija it tvirtovė – aktyvaus puolimo metu jos gynėjai įgyja ne vieną pranašumą prieš puolančiuosius, tačiau, atskyrus tvirtovę nuo išorinio pasaulio, jos privalumai virstų trūkumais. Atkirtus tiekimo linijas, Didžiosios Britanijos žmonės imtų badauti, sirgti, jie prarastų kovinę dvasią ir galiausiai sukiltų prieš fašistinę, vergvaldžio bei rasisto Winstono Churchillio (1874–1965) vyriausybę. Nors JAV vis dar buvo paskelbusi neutralitetą, jos vadovas Franklinas Delano Rooseveltas (1882–1945) vis dažniau slapta laužė George‘o Washingtono (1732–1799) duotą pažadą Rusijos carui Petrui I (1672–1725)."

Ištarus šią frazę, auditorija net atšlijo.

"Kokį pažadą?" – paklausė vienas vaikas.

"Ar nežinojote?" – rūsčiai klausimu į klausimą atsakė dėdė Vania.

Jis patylėjo ir, nutaisęs išmintingo kitiems asmenims atleisti linkusio žmogaus povyzą, prabilo:

"Rusijos caras Petras I yra pagrindinis JAV Nepriklausomybės deklaracijos bei Konstitucijos autorius, be to, jis amerikiečiams padovanojo Aliaską. Už tai jam G.Washingtonas asmeniškai pažadėjo, jog JAV niekada nesikiš į kitų žemynų politinius reikalus ir leis Rusijai daryti su savo kaimynais ką nori."

Žiūrovai ėmė šnabždėtis, ore pasklido sarkazmo ir skepsio atmosfera, tačiau dėdė Vania nesutriko ir toliau tęsė pasakojimą: "Taigi F.D.Rooseveltas vis dažniau laužė šį pažadą. JAV ne tik tapo pagrindinėmis žaliavų, technikos ir kitų karui palaikyti reikalingų daiktų tiekėjomis, bet ir prisidėdavo saugant prekes gabenančius laivus. Maža to, į Didžiąją Britaniją vis dažniau atvykdavo nuotykių ištroškę avantiūristai, norintys pakariauti su vokiečiais. Taigi, A.Hitleris žinojo, kad, norint Europoje ir pasaulyje įtvirtinti taiką, būtina nutraukti šiuos amerikiečių ir britų ryšius bei perimti Atlanto vandenyno kontrolę."

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

pirmam

Matyt,pats debilas esi,nes tik toks sarkastiskos potekstes nesupranta,be to,tuoj puoli kitus aploti kaip kaip misrunas sunekas

matomai Dykas LevOnas , atsieme uz

pries tai rasytus kliedesius honorara .....uzpirko doze, susileido ir paniro y fatomagoriniu viziju pasauly kury aprase siam isspauzdintam debilo kliedesy....

SUSIJUSIOS NAUJIENOS