GERIAU LAISVĖ AR PIGI DEŠRA?

Mano nuomone, tai nelengvas apsisprendimas, ypač tiems, kuriems teko per savo gyvenimą pabadauti, tačiau neteko pajusti, ką reiškia gyvenimas be laisvės.

Todėl natūralu, kad daugelis mūsų norėtų ir vieno, ir kito, tai yra gyventi laisvai, mėgaujantis visomis demokratinio gyvenimo teikiamomis privilegijomis, tačiau ir nejausti nepritekliaus, tai yra dešra neturėtų būti brangi.

Problema yra ta, kad toli gražu ne visada šie du dalykai glaudžiai koreliuojasi tarpusavyje. Norėdami stiprios šalies ekonomikos (kad jos piliečiams dešra neatrodytų brangi) mes kartais bandome elgtis kaip stručiai, kišdami galvą į smėlį, kai iškyla politinės problemos, kurias spręsdami mes rizikuotume prarasti sotesnį duonos kąsnį, užmiršdami, kad po to galime prarasti ir laisvę.

Mes visi nepaprastai džiaugėmės ir buvome dėkingi, kad mūsų nepriklausomybės siekį pirmieji palaikė maži, bet drąsūs islandai. Mes jiems dėkingi ir dabar, nes be jų pirmųjų, nebūtų ir likusiųjų palaikymo.

Galbūt dabar atėjo laikas grąžinti skolas. Nes nežinia, kada mums vėl reikės pagalbos.

Kalbu apie mūsų požiūrį į Kiniją. Pastaruoju metu bent jau Žemės ūkio ministerijoje dominuoja skrydžių kryptis į ją. Delegacijos, draugystės deklaravimai, prašymai priimti lietuvišką pieną ar bent kelias cisternas lietuviško medaus.

Su kaimyniniu Taivanu Kinija elgiasi kaip Rusija su Ukraina, nuolat keldama įtampą ir grasindama panaudoti karinę jėgą.

Puiku, eksporto skatinimas į užsienio rinkas – balzamas mūsų ekonomikai, tačiau ar į tas rinkas?

Ar daug kam žinoma, kad su kaimyniniu Taivanu Kinija elgiasi kaip Rusija su Ukraina, nuolat keldama įtampą ir grasindama panaudoti karinę jėgą, nors šią šalį, oficialiai įkurtą dar 1949 m., pripažįsta 22 valstybės.

Ar daug kam žinoma, kad apie 2 mln. ugūrų kenčia Pekino represijas Sindziango regione šiaurės vakarų Kinijoje.

Ne geresnė ateitis laukia ir pačių etninių kinų. Šiandien Kinijos komunistų partijos kuriama ir valdoma socialinio kredito reitingo sistema seks žmonių elgesį ir jų pasisakymus bei suteiks tam tikras privilegijas ar nuobaudas pagal tai, kaip tinkamai elgiasi pilietis.

Žinoma, tinkamo elgesio kriterijus nustatys patys niekada neklystantys komunistų vadukai. Pavyzdžiui, jei pilietis pažeis eismo taisykles ar pakeiksnos valdžią, jo reitingas sumažės. Sankcijos, taikomos žmonėms, kurių reitingas žemas, įvairios – nuo keliavimo kai kuriais traukinių maršrutais iki vaikų leidimo į prestižines mokyklas ir priėmimo į valstybės tarnybą. Kinija šiuo metu išbando šią sistemą įvairiuose šalies regionuose, jei pasiteisins, manau, ją galės sėkmingai diegti ir mūsų kaimyninės valstybės Rusija ir Baltarusija. Tuomet jau mes galėsime ir paprieštarauti.

Suprantu, kad tokios nykštukinės, palyginti su Kinijos mastais, šalies eksportas neturės įtakos Kinijos ekonomikai, o mūsų gerovę pakelti gali, tačiau kokia to sotesnio duonos kąsnio kaina.

Kinijos politinė ambicija – pademonstruoti Azijai ir visam pasauliui savo ekonominę galią ir paversti ją politine įtaka.

Rusija savo karinę galią bando paversti politine įtaka, taip bandydama desperatiškai spręsti savo ekonomines problemas.

Tiek vienu, tiek kitu atveju brutaliai paminami pagrindiniai demokratijos principai, leidžiantys oriai gyventi žmonėms savo šalyje ir taikiai egzistuoti kaimyninėms valstybėms, turinčiomis ribas su šiomis šalimis.