ĮKAITŲ NEPALEISTI

Spalio 5-ąją nekalbėti apie mokyklą ir mokytojus būtų neatleistina. Kalbėti patetiškai – veidmainiška. Nors proga – šiandien minima profesinė pedagogų diena – leidžia užsidėti rožinius akinius. Net premjeras Saulius Skvernelis, pedagogų streiko akivaizdoje negailėjęs karčių žodžių šios gildijos atstovams, Mokytojų dienos išvakarėse medumi tepė jų širdis: "Esate kelrodžiai, kurie diegia mūsų mokyklose inovatyvias praktikas, todėl norisi pasakyti trumpai ir paprastai – dėkoju už tai, kad esate ir dirbate tokį svarbų darbą."

Bet padėkomis, net ir svarbiausių šalies asmenų išsakytomis, mokytojų kasdienybės smegduobių neužkamšysi.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paliko ambicingą siekį iki 2025-ųjų paversti mokytojo profesiją prestižiška, Prezidentas Gitanas Nausėda, vos ėmęsis valstybės vairo, ragino sparčiau didinti mokytojų darbo užmokestį – taigi, gerų intencijų lyg ir užtenka... Tačiau per trejus metus parengta pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programa tykiai rymo stalčiuje drauge su Geros mokyklos koncepcija. O mokytojai kasmet gauna po "dovanėlę" – tai eklektiškas bendrojo ugdymo programas, tai prailgintus mokslo metus, egzaminų tvarkos kaitaliojimas išvis išmokė juos vartytis salto, net ir dvigubu atgal.

Padėkomis, net ir svarbiausių šalies asmenų išsakytomis, mokytojų kasdienybės smegduobių neužkamšysi.

Ramybės nenusimato: naujasis ministras irgi žada revoliuciją – struktūrinę švietimo reformą. Ar ją reikės atlaikyti politikams, valstybės tarnautojams, kuriems atlyginimai auga ir be streikų? Ne, ji nukris ant mokytojų pečių. "Inovatyvios praktikos" vėl suks vilkelio ritmu: kas pasuko, ten link ir sukiesi… Nesisukti negali – mokytojai tapę nesibaigiančių permainų mokykloje įkaitais. Jų navigacijos sistema jau seniai sutrikdyta: koks yra ugdymo tikslas, kas yra bendrasis išsilavinimas, kokie gebėjimai tikrinami valstybiniais egzaminais? Juk tai turėtų tapti sisteminiu požiūriu, nacionaliniu susitarimu, o ne pageidavimų koncertu pagal valdančiųjų natas.