IKI ŠVIESOS – DAR ŽINGSNELIS

Siekdama pakelti dvasią, Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II kreipėsi į tautą – vos ketvirtą kartą per 65-erius valdymo metus. Įsiklausę į Jungtinių Tautų raginimą susitelkti kovai su pandemija, aršiausi priešai sudėjo ginklus ir paskelbė paliaubas.

Tačiau kažkam tai, kas šiandien vyksta pasaulyje, vis dar nerimta. Štai Lenkijoje kunigas, teologijos profesorius, katalikiško universiteto dėstytojas ragina tikinčiuosius drąsiai eiti į Mišias, nes jų metu esą "negresia joks virusas nė vienam lenkui", o "antgamtiškai švarios kunigo rankos", dalijančios komuniją, neva negali perduoti užkrato...

Tokių kliedesių šiandien, deja, girdime net iš išsilavinusių žmonių. Tiesa, šiuo atveju reiktų sakyti – turinčių diplomą, nes išsilavinimu toks įvykių vertinimas nė nekvepia. Viena pažįstama teisininkė – nenusenusi ir nenupušusi – rimtų rimčiausiai aiškina, kad mūsų planeta – ant išnykimo ribos, o koronavirusas – priemonė ateiviams (?!) atsirinkti, ką verta pasiimti į savąją. Na, suprask, mirtis atliks selektyvinį darbą.

Viduramžiškas tamsumas, kritinio mąstymo stoka – tai mus ištikusios pandemijos satelitai. O psichologinė higiena dabar reikalinga ne mažiau nei veido kaukė, rankų plovimas ar paviršių dezinfekavimas.

Viduramžiškas tamsumas, kritinio mąstymo stoka – tai mus ištikusios pandemijos satelitai. O psichologinė higiena dabar reikalinga ne mažiau nei veido kaukė, rankų plovimas ar paviršių dezinfekavimas. Tik toje tamsoje, kurią paskleidė pandemija, vieni marazmėja, o kiti tiesiog uždega žvakelę – kad bent kiek būtų šviesiau. Kaip šiame numeryje mano kalbintas aktorius Paulius Tamolė, atidėjęs į šalį savo menines ambicijas ir darantis tai, kas šiandien svarbiausia, – padedantis tėvynei ir jos žmonėms. Kaip mano kolegė Aušra Garnienė, gausios šeimos mama, greta visų savo pareigų atliekanti dar vieną – savanorės Koronos karštojoje linijoje.

Šiandien nėra sveikų – visi mes sužeisti. Todėl kaip niekada anksčiau mums reikia visa gydančio vaisto – Velykų žinios apie Prisikėlimą. Vienas gražiausių Velyknakčio slėpinių – Šviesos, arba Žiburių, liturgija. Velykų žvakės šviesa perduodama žmonių žvakelėmis – taip išeinama iš tamsos į šviesą. Į pergalę. Iki jos – dar žingsnelis. Ne tik ši ypatingoji naktis – daugiau. Tačiau jeigu uždegėme savyje žvakelę – nebetoli!