KAIMYNŲ GODOS

Sveikinimai braliukams! Linkėjimai kaimynams! Iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių finišo likus vos keletui dienų jau galima apžvelgti esminius jų rezultatus. Jie gal nėra labai guodžiantys Lietuvai, tačiau palankūs mūsų kaimynams. Žinoma, išskyrus patį didžiausią.

Pirmiausia, apie mūsų braliukus: nedaug trūko, kad Latviją būtų ištikęs smūgis, kokio nebuvo senokai. Didžiausia jų viltis Martinas Dukuras, 2010-aisiais Vankuveryje ir 2014-aisiais Sočyje nuskynęs olimpinį sidabrą, Pietų Korėjos skeletono trasoje buvo laikomas pagrindiniu favoritu. Tačiau 33 metų veteranas apmaudžiai liko ketvirtas, o jo brolis Tomas – penktas. Atrodė, kad latviai pirmą kartą nuo 2002-ųjų olimpiados Solt Leik Sityje namo grįš tuščiomis. Vis dėlto ginklų jie nesudėjo. Dviviečių rogučių duetas Oskaras Melbardis ir Janis Strenga ėmė ir pačiupo bronzos medalius.

Kaip ir prognozuota, storą pyrago riekę atsirėžė ir baltarusiai. Triskart olimpinė biatlono čempionė Darja Domračeva tik paskutinėje rungtyje užkopė ant antrojo prizininkų pakylos laiptelio. Tačiau netikėtai auksinių atspalvių jų pasirodymui suteikė akrobatinio slidinėjimo rungtį laimėjusi Hanna Huskova.

Lenkus tradiciškai gelbėja šuolininkai su slidėmis. Kamilas Štochas pelnė jau trečią per karjerą olimpinį auksą asmeninėje įskaitoje ir padėjo laimėti bronzą komandinėse varžybose.

Na ir desertui – rusai. Kad ir kokie nukraujavę į Pjongčangą atvyko Sočio olimpiados nugalėtojai, nepatekti net į pajėgiausių rinktinių įskaitos dešimtuką jiems – tikra katastrofa. Milžiniškos šalies, kurioje žiemos sportas net populiaresnis nei vasaros, olimpinės perspektyvos liūdnos. Bet dar niūriau atrodo mūsų didžiosios kaimynės įvaizdžio reikalai. Nors rusai dievagojosi nuoširdžiai atgailaujantys dėl buvusių dopingo skandalų, jų reputaciją turbūt jau negrįžtamai pakirto akmenslydžio atstovas, net ir tokioje veikiau intelektualioje nei sportinėje rungtyje neištvėręs be draudžiamų preparatų.