Kaip mokslininkai gali padėti karo niokojamai Ukrainai | Diena.lt

KAIP MOKSLININKAI GALI PADĖTI KARO NIOKOJAMAI UKRAINAI

  • 0

Atsižvelgdamas į įtemptą geopolitinę situaciją Europoje, Kauno technologijos universitetas (KTU), kaip akademinė institucija, siekia prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) gynybos užtikrinimo. KTU jungiasi prie ES gynyba besirūpinančių padalinių, skirtų saugumui ES užtikrinti. Mokslininkai ir moksliniai padaliniai prisidės prie grėsmių vertinimo politikos vystymo, savo žiniomis ir praktika padės identifikuoti, vertinti ir neutralizuoti hibridines ir kibernetines grėsmes.

Subūrė ekspertus

„Kibernetinio saugumo sritis ypač dinamiška. Mums, kaip valstybei, svarbu būti šios nuolatinės kaitos priešakinėse linijose, geriau suprasti esamas tendencijas ir daryti joms įtaką. Čia ypač svarbus yra universitetų, kaip tiriamųjų centrų, vaidmuo. Džiaugiuosi, kad galime įnešti savo indėlį į didesnį Lietuvos kibernetinį saugumą, ir tikiu, kad šis indėlis kiekvienais metais tik augs“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) dekanas Ainius Lašas.

KTU SHMMF jau beveik metus veikia „FrogLab“ padalinys, kuriame dirba saugumo ir gynybos politikos, kibernetinių grėsmių ir dezinformacijos sklaidos mokslininkai. Tai tarpdalykinis ir tarptautinis mokslininkų padalinys, kuris subūrė įvairių saugumo sričių ekspertus.

„Dalijamės moksline patirtimi, pavyzdžiui, konsultuojame ir atliekame mokymus kibernetinio saugumo infrastruktūros užtikrinimo, kibernetinių nusikaltimų analizės, informacinės saugos planavimo klausimais“, – teigia KTU „FrogLab“ laboratorijos tyrėja Rasa Kasperienė.

Svarbu: R.Kasperienė teigia, kad valdžios, verslo ir mokslo bendruomenės galėtų dirbti dar glaudžiau siekdamos pasirūpinti ES žmonių saugumu. (KTU nuotr.)

Privertė grįžti

„FrogLab“ ekspertai ne tik turi mokslinį išsilavinimą ir vykdo mokslinę veiklą, bet ir yra įgiję praktinių gynybos žinių – jie yra dirbę įvairiose saugumą užtikrinančiose tarnybose. Vienas iš „FrogLab“ padalinio narių, KTU SHMMF doktorantas Paulius Klikūnas yra deleguotas į ES misiją Ukrainoje ir šiuo metu yra šios misijos narys. Prasidėjus Kijevo bombardavimui P.Klikūnas grįžo į Lietuvą.

„Šiandien Europos gynybos aktualumas matomas ne tik iš ES politinės pozicijos, bet ir praktiškai. Misijos metu įsitikinome, koks svarbus visuomenės ir visų ES narių įsitraukimas stiprinant saugumą ir gynybos pozicijas. Buvimas misijoje Ukrainoje ir darbas universitete leido mokslines žinias patikrinti ir pritaikyti praktikoje. Grįžtamasis rezultatas būtinas mokslininkams ir saugumo politikos ekspertams”, – teigia P.Klikūnas.

Pasak jo, „FrogLab“ – tai pirmoji Lietuvoje laboratorija, padėsianti didinti  pajėgumus ES civilinio saugumo sektoriaus misijoms technologijų panaudojimo srityje, stiprinanti ES bendro saugumo ir gynybos politiką.

Buvimas misijoje Ukrainoje ir darbas universitete leido mokslines žinias patikrinti ir pritaikyti praktikoje.

Tikslas – stiprinti

KTU mokslininkai yra ir Europos saugumo ir gynybos koledžo nariai (ESDC). Šis ES padalinys prisideda prie ES užsienio politikos ir saugumo užtikrinimo regione ir už jo ribų. Saugumo ir gynybos koledžo tikslas – suburti geriausius Europos gynybos ir saugumo ekspertus ir dalytis gerąja praktika su ES narių gynyba ir saugumu besirūpinančiomis įstaigomis. KTU tyrėjai dalyvauja kibernetinio saugumo, technologijų ir doktorantūros mokyklos klasterių veikloje.

Į ES gynybos politiką KTU įsitraukė dar prieš prasidedant neramumams Ukrainoje. KTU „FrogLab“ laboratorijos nariai, siekdami stiprinti ES gynybines ir saugumo pozicijas, prisijungė prie kitų ES saugumu ir gynyba besirūpinančių padalinių ekspertų ruošimo programų „Centre for European perspective (EUCTG)“ ir „Common Security and defence policy (CSDP)“.

KTU „FrogLab“ laboratorijos tyrėja R.Kasperienė teigia, kad valdžios, verslo ir mokslo bendruomenės galėtų dirbti dar glaudžiau siekdamos pasirūpinti ES žmonių saugumu.

„Akademinė bendruomenė gali pasiūlyti naujausių mokslinių laimėjimų, verslas – praktinių sprendimų, kurie reikalingi sprendžiant saugumo ir gynybos užtikrinimo klausimus. KTU padalinys nori pasitelkti naujausiuosius mokslo laimėjimus ir pritaikyti juos praktikoje“, – sako R.Kasperienė.

Pasak jos, KTU mokslininkai, turėdami tam tikrų praktinių saugumo užtikrinimo įgūdžių ir mokslo laimėjimų, geba pritaikyti juos praktikoje, o turimomis žiniomis gali dalytis su visa ES saugumu besirūpinančia bendruomene.

„Universitetai ir mokslininkų komandos įvairiose srityse gali padėti Ukrainai. Pirmiausia savo žiniomis, mokslo laimėjimais, kurie ne tik užtikrintų saugumą ES, bet ir padėtų karo niokojamai Ukrainai“, – tikina R. Kasperienė.

Šiuo metu mokslininkai atlieka tyrimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti ES šalių jėgos struktūrų specialių IT žinių būklę, kad galėtų surengti kvalifikacijos kėlimo kursus.

Gairės: mokslas, mokslininkai, karas Ukrainoje, pagalba Ukrainai
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS