KALBOS MAESTROS IR GURAI

Sunku rasti sritį, kurios nepalietė liga COVID-19. Jos siautėjimo pėdsakų apstu ir kalboje: „sergančiųjų darbuotojų skaičius ima trukdyti įmonių veikloms“, „ligonines užplūdo pacientai, sergantys viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis“, „medikai baiminasi dėl mažėjančių laisvų lovų ligoninėse“, „kritiškai užsipildė ne tik pagalbos, bet ir reanimacijos lovų skaičius“, „nebendravo su patvirtintu viruso atveju“, „buvo tikrinama kelių, arčiausiai sėdėjusių, eilių sveikata“, „protestų prieš koronaviruso suvaržymus kultūra aktyvi“.

„Musyse“, kaip sakė buvęs Lietuvos prezidentas, knibžda ir kitų bacilų: „bėgo per raudoną“, „girtas vairavo greitąją pagalbą“, „buvo paguldytas su dviem promilėmis“, „nesuvokia, kur randasi“, „gali išsikviesti balsavimo dėžę į namus“, „nacionalinės koncertų salės konkursą nugalėjo“, „uždaryta nuogų fotografijų paroda“, „parduoti ir stovimi bilietai“, „reikalinga darbuotoja sveriamam skyriuje“, „girtas vairuotojas rėžėsi į vilkiką“, „gyventojai šildėsi pirkdami daugiau arbatų“, „skirta bauda už pasibaigusią sveikatos apžiūrą“, „skambino tarnyboms dėl nutrūkusios elektros energijos“, „fotografavo ir siuntė strateginius objektus“, „valstybė praras šimtą milijonų mokesčių“ ir t.t.

Taip kalbant galima išgirsti bet ką nuo praeivio iki aukštų valstybės pareigūnų. Visgi, nepralenkiamas kalbos gangrenos veidrodis – akustinė žiniasklaida – tai, ką girdime žinių ir kitų radijo ir televizijos laidų metu. Susidaro įspūdis, kad čia besidarbuojantys mano: žodis – žvirblis, išskris ir dings. Ji tokia, nes mes ne kitokie.

Dabar vartojamoje kalboje „atgaiviname“ – ekonomiką, verslą, institucijas, žmogaus teises, valstybes, jų sienas, krovinius, net „Perlo“ terminalus. Bet ką. „Vyriausybės pasmerkė hibridinę ataką prieš valstybių sienas“, – sako žurnalistas. Kitas teigia, kad „kroviniai, plūstantys per Baltarusiją, turi problemų“, trečias – „Butas gavo dešimtadaliu didesnę sąskaitą už šildymą“. Politikas ragina „nepamiršti įsipareigojimų žmogaus teisėms“, o viena iš ministrių, anot žurnalistės, bandydama spręsti galimybių paso išdavimo klausimus, „kalbasi su Lietuvos vaistinėmis bei „Perlo“ terminalais“.

Ar ekonomikai, žmonių pajamoms, butui, kroviniui, verslui, „Perlo“ terminalui skauda? Ne, skauda žmogui.

Medikai teigia, kad „nukentėjo ne kovidiniams pacientams skirti resursai“, ekonomistai pergyvena, kad „nukentės žmonių pajamos“, „smūgį patirs verslas“, Eurovizijos apžvalgininkai žino, kad „pusfinalyje rungsis devynios dainos“, o konkurso komisijos narys teigia, kad “į premijas pretendavo 24 darbai“. Pasirodo, Lietuvos olimpiečiams aprangos stilių kuria „prekės ženklas“, o „transliaciją remia akiniai „Fielmann“. Žalą junta, patiria smūgį, kenčia, kalba tas, kas gyvas. O gyvas tas, kam gali skaudėti. Ar ekonomikai, žmonių pajamoms, butui, kroviniui, verslui, „Perlo“ terminalui skauda? Ne, skauda žmogui.

Keistai, bet originaliai nusakomas veiksmo laipsnis naudojamas rečiau: „Lėktuvas jau gerokai nusileido“, „dar labiau prarado“, „vyriausybė tikisi didesnio JAV karių buvimo Lietuvoje“, „bus nemažai Saulės“, „paliaubos vis labiau ant plauko“, „jei Europa nuspręstų vis labiau atsisakyti Rusijos dujų ir naftos“, „padvigubins NATO pajėgų buvimą“. Ta pačia tonacija knieti tarti: taip kalbantys – gerokai nežurnalistai. Tuo tarpu sinoptikai neatsilieka: „bus nemažai Saulės“, „reikės pasisaugoti slidžių kelių“, „viskas padengta metru sniego“, „gali išlįsti vienas kitas pragiedrulis“, „temperatūra įkaitusi“, „šiluma siekia vos 12 laipsnių“, „žalia spalva pažymėti krituliai gauti iš meteorologinio radaro“, „ore bus tik keli laipsniai šilumos“.

Jau senokai pripratome prie posakių: „statė Čechovą“, „dėstė fortepijoną“„deklamavo Mačernį“, „skaitė Radauską“, „vertė Achmaduliną“, „grojo Čiurlionį“. Dabar sėkmingai: „paskaičiuojame kaminą“, „išsiimame technines sąlygas“, „pasirašome brėžinius“, „įvedame“ planą „Skydas“. Atsirado „partnerystės profesorius“, „duomenų mokslininkas“, „plokštėjanti susirgimų kreivė“, „kubinių dujų metras“, „brangesnė kaina“, „kokteilinė apranga“.

Ministras apie dujų kainas: „Dujų pikas jau praėjęs. Dujų kaina laukia signalo, kaip išsispręs didžioji geopolitika“ (TV3 žinios, 2022 02 09). Žinių laidos vedėjas apie apsvaigusių nuo alkoholio poilsiautojų tramdymą: „Susitarti su alkoholio paragavusiu poilsiautoju gali tik įspūdingai atrodantys raumenys“ (TV3 žinios, 2016 08 10). Žurnalistas apie rastus, spėjama, dingusio Betygalos klebono palaikus: „Manoma, kad palaikai priklauso klebonui“ (TV3 žinios, 2015 02 04).

Didžiausia bėda ir asmeniui, ir valstybei nebūna išorinė. Kokie šarvai galėtų mus apsaugoti nuo šios vidinės grėsmės – neišprusimo krušos, talžančios vieną valstybingumo pagrindų, – kalbą? Gal jau laikas ne „įvesti“ planą „Skydas“, o pradėti jį vykdyti? Ką manote, kalbos sergėtojai? Mobilizuokimės ir būkime jais visi.