KAMPANIJA BE POLĖKIO

Iki Seimo rinkimų liko kiek daugiau nei pusketvirto mėnesio. Statistinis rinkėjas, ko gero, nė neįtaria apie šį rudenį artėjantį iškilnų įvykį, nes politikai dar giliame letarge, jiems esą laiko rinkimų kampanijai dar pakankamai.

Gal laiko ir yra, bet jau dabar akivaizdu, kad fantazijos ir kūrybingumo, kaunantis dėl godotinos kėdės, suinteresuotiesiems gali ir vėl pristigti.

Juk dabar svarbiausia kuo nors patraukti rinkėjų dėmesį. Pradėkime, kad ir nuo partijos pavadinimo. Viskas, ką žinome ir matome, – iki skausmo girdėta ir nuobodu.

Statistinis rinkėjas, ko gero, nė neįtaria apie šį rudenį artėjantį iškilnų įvykį, nes politikai dar giliame letarge, jiems esą laiko rinkimų kampanijai dar pakankamai.

Per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje gyvavo 77 partijos. Tačiau vos keletas jų buvo įdomesnių, pavyzdžiui, Lietuvos protėvių atgimimo partija, Lietuvos humanistų partija, Lietuvos gyvenimo logikos partija. Dar buvo Duonos valgytojų bei Ūsuotų bebrų partijos. Šiandien jos – istorija.

Oficialiai liko 27 partijos, tik nė viena jų negalėtų pasigirti minties raiškos egzotika.

Tad ko gi trūksta mūsiškiams? Drąsos eksperimentams bei gebėjimo žaismingai šokiruoti. Štai Rusijoje neseniai atsirado Mirusiųjų partija, dažniausiai susirinkimus rengianti kapinėse. Tiesa, jų politinė veikla turbūt tik tuo ir apsiribos.

Sėkmės istorijos pavyzdžiu lietuviams šiuo atveju galėtų tapti danų komikas J.Haugaardas, su draugų kompanija įkūręs Sąžiningai darbo vengiančių dykūnų sąjungą. 15 metų, iki pat 1994-ųjų, Dykūnų partija dalyvavo Danijos parlamento rinkimuose, kol galiausiai laimėjo vieną mandatą, o tai linksmuolį naujai iškeptą politiką labai nustebino.

O štai Kanadoje buvo įkurta ne tik Ekstremalių parodomųjų imtynių partija, kurią vienijo stiprią ranką mėgstantys politikai, bet ir Raganosių partija, siūliusi aneksuoti Jungtines Valstijas.

Lenkijoje buvo atsiradusi Alaus mėgėjų partija, ji savo pagrindiniu politiniu tikslu įvardijo degtinės maukimo kultūrą šalyje pakeisti į alaus gėrimą.

Na, šis variantas po pastarosios kadencijos Lietuvoje neaktualus, tačiau visais kitais klausimais būtų verta pagalvoti, idant rudenį taptų linksmiau.