Kodėl Lietuva priešinasi naktinio matymo taikikliams medžioklėje? | Diena.lt

KODĖL LIETUVA PRIEŠINASI NAKTINIO MATYMO TAIKIKLIAMS MEDŽIOKLĖJE?

Naktinio matymo taikikliai ir šūvio slopintuvai leidžiami medžioklėje ne vienoje šalyje, tačiau Lietuvoje ši tema vis dar sukelia karštas diskusijas. Šiuo klausimu medžiotojų bendruomenė yra pasiskirsčiusi į dvi grupes „už“ ir „prieš“. Vieni mano, kad naktinio matymo taikikliai pagerins medžioklės kokybę, o kiti nusiteikę prieš tokios įrangos naudojimą.

Pradėsiu nuo to, kad mūsų kaimynai latviai sėkmingai medžioja su naktinio matymo taikikliais bei šūvio slopintuvais jau beveik 6 metus. Anot pačių latvių, šios įrangos naudojimas neigiamos įtakos žvėrių populiacijai nepadarė, tiesiog medžiotojo atliekamas šūvis tapo konkretesnis, o medžiojant su šūvio slopintuvu mažiau trikdomi aplinkiniai gyventojai.

Iškyla natūralus klausimas, kodėl naktinio matymo taikikliai ir šūvio slopintuvai draudžiami pas mus ir ko mes taip bijome?

Kaip ir minėjau – medžiotojų bendruomenė yra susiskirsčiusi į dvi grupes ir vienas pagrindinių argumentų, kurį tenka išgirsti prieš šiuolaikiškos įrangos naudojimą, yra tas, jog neva brakonieriai iššaudys visus žvėris ir miškai liks tušti!

Į tokį teiginį galiu atsakyti labai paprastai – asmenys, kurie tuo užsiima, jau seniai turi naktinio matymo taikiklius ir šūvio slopintuvus, ir tai jau tapo vieša paslaptimi.

Taip pat noriu priminti, kad brakonierių gaudymas yra gamtos apsaugos ir medžioklės plotų naudotojų reikalas.Medžioklė yra viena iš ūkinės veiklos šakų, tad viskas priklauso nuo medžioklės plotų naudotojų. Todėl naudoti, ar nenaudoti naktinio matymo taikiklius turėtų būti kiekvieno medžiotojo asmeninis reikalas.

Mano nuomone, teisingiau yra atlikti tikslų ir mirtiną šūvį, nei šauti į bėgančius šernus pašvietus prožektoriumi. Dėl to kartais tenka ieškoti sužeisto žvėries ir blogiausiu atveju jo dar ir nerasti.

Kalbant apie šūvio slopintuvus, noriu atkreipti dėmesį, kad kai kuriose Europos sąjungos šalyse jie yra privalomi, jei medžiojama netoli gyvenviečių.

Šūvio slopintuvai yra reikalingi tam, kad netrukdytų aplinkinių gyventojų ramybės, apsaugotų šaulio ir šuns ausis nuo šūvio. Deja, bet pas mus vyrauja nuomonė, kad tai brakonierių įrankis.

Daugelis maišo civilinius garso slopintuvus su naudojamais karinėje pramonėje, o tai yra du skirtingi daiktai. Civilinėje apyvartoje parduodami garso slopintuvai, nuima pirminį pliaukštelėjimą, kuris žaloja klausos organus ir trikdo aplinkinius, o šūvio garsą vidutiniškai mažina iki 100 dB.

Kad būtų aiškiau, žmogus savo širdies plakimą girdi 10 dB garsu. 70 dB – garsi kalba, 85 dB – sunkvežimis, 90 dB – riksmas, 95-110 dB – motociklas, 120 – greitosios pagalbos automobilių sirenos.

Man yra tekę šauti iš šautuvo su šūvio slopintuvu ir galiu pasakyti, kad kulka skrosdama orą kelia garsą, kuris puikiai girdisi. Tai nėra tas šūvis, kurį visi įsivaizduoja kaip matomą filmuose. Šūvio slopintuvas nuima tik pirminį garsiausią pliaukštelėjimą, kuris žaloja klausos organus ir trikdo aplinkinių ramybę.

Prieš metus domėjausi, kiek gamtos apsaugos pareigūnai sulaikė pažeidėjų netikėtai išgirdus šūvį miške. Atsakymas – du, per visą praktiką. Visi pažeidėjų sulaikymai vyksta prieš tai gavus informaciją ir nuosekliai dirbant tuo klausimu.

Peržvelkime šiek tiek statistikos ir faktų. Paanalizuokime mūsų kaimynų Latvių praktiką.

Latvijoje naktinio matymo taikiklių naudojimas medžioklėje buvo įteisintas 2013 m., o šūvio slopintuvų 2014 m. Su naktinio matymo taikikliais leidžiama medžioti šernus, lapes ir mangutus.

Kaip matome iš statistikos, briedžių, elnių ir stirnų populiacijoms naktinio matymo taikiklių ir šūvio slopintuvų naudojimas neigiamos įtakos neturėjo. Atkreipkite dėmesį į staigų stirnų populiacijos kritimą nuo 2010 m. iki 2012 m. Tokiam smarkiam populiacijos mažėjimui įtakos turėjo šalta žiema ir storas sniego sluoksnis, dėl šios priežasties metus buvo uždrausta varyminė medžioklė.

Kalbant apie šernų populiacijos kontrolę, tai aiškiai matome kokią įtaką turėjo naktinio matymo taikiklių legalizavimas. Noriu priminti, kad naktinio matymo taikikliai Latvijoje buvo įteisinti 2013 m., o pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai buvo užfiksuoti 2014 m.

Galime daryti išvadą, kad naktinio matymo taikiklių naudojimas leido efektyviai sumažinti šernų tankį užkrėstose teritorijose.

Prieš įteisinant naktinio matymo taikiklius ir šūvio slopintuvus Latvijoje vyko diskusijos nes buvo baiminamasi, kad padaugės brakonieriavimo atvejų.

Latvijos valstybinės ginklų ir medžioklės kontrolės atstovo teigimu, po naktinio matymo taikiklių ir šūvio slopintuvų įteisinimo, pranešimų kiekis apie medžioklės taisyklių pažeidimus išliko preliminariai toks pat. Tad galime daryti išvadą, kad baimintasi buvo be pagrindo.

Manau atėjo laikas pradėti diskutuoti šią tema, o ne bijoti visko, ko nesuprantame.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

safafsfsa

Sakai legalizuoti naktinio matymo taikiklius? o tai kaip tuomet medziotojo instinktai? kur medziotojo etika preis gyvuna kuris jau nebeturi sansa pries technologijom ginkluota medziotoja? medziokle aplamai reikia kuo greiciau uzdrausti. Tegu populiacija reguliuoja gamtos apsauga,

H2O

Tie kurie prieš yra potencialūs vagys,nes su šia įranga viskas kaip ant delno ir nebūtinai medžioklėj.

As

Visu pirma jau sernai ismedzioti sekmingai ir be naktinio matymo prietaisu, tai liko su naktiniais isnaikinti elnius ir kt. zveris. Antra medziotoju bureliai uzsidarę, bijo priimti zemes ir misko savininkus, kurie nesitaikstys su mesininkais kuriu dat pilna bureliuose
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS