KVAILIŲ FENOMENAS

Metai baigiasi padovanoję daugybę progų susimąstyti apie kvailumą. Ne tik savo, kai negali paaiškinti, kodėl "ačiū" parašai su "ų", ūmai parduotuvėje imi blaškytis tarp kasų, ieškodamas trumpesnės eilės ar į skalbyklę įmetęs vilnonį drabužį įjungi jį žudančią temperatūrą.

2021-aisiais galėjome stebėti, kaip kvailystės laisvai liejosi iš, regis, protingų, iki tol racionaliai besielgusių asmenų burnos. Ne vienas šviesaus atminimo išminčius kvailai pasielgė manydamas, kad tvirtas jo stotas geriau nei medicina išgelbės nuo viruso. Apie beprasmius perdavimus krepšinio aikštelėje, galiausiai nubloškusius geras komandas į turnyrinės lentelės dugną, ir kalbėti pavargtume.

Paprastai atsakingai visuomenės (ar savo įvaizdžio) atžvilgiu besielgiančios žvaigždės šiemet ir vėl žaidė slėpynių su giltine girtos sėsdamos prie vairo. Kitos liko ištikimos savajam "kultūros verslo modeliui", tad tūkstantines minias kvietė pasiautėti koronos vakarėliuose. Nesvarbu, kad visuomeninė santarvė eižėja dėl skirtingo požiūrio į skiepus, kad į kovos su virusu fronto priešakines linijas siunčiami (ne)privalomai vakcinuoti vaikai, kad dėl pandemijos apleidome pagrindinių ligų profilaktiką – nacionalinės popmuzikos "vertybės" praleido progą pamąstyti ir pasielgė it paskutiniai kvailiai.

Geroji žinia ta, kad save kvailiu laikantys iš tikrųjų tokie nėra. Blogoji – kvailybė neturi nieko bendra su išsilavinimu.

Kas mums nutiko? Ar, keliems išminčiams šturmuojant kosmoso ir mokslo aukštumas, likusi žmonijos dalis kvailėja? Kvailybės fenomenui dešimtmečius skyrusi garsi austrų psichiatrė Heidi Kastner guodžia: kvailių buvo, yra ir bus, o kvaili sprendimai per visą žmonijos gyvavimo istoriją apskritai padarė daugiau žalos nei visi ginklai, bakterijos ir virusai kartu sudėjus. Geroji žinia ta, kad save kvailiu laikantys iš tikrųjų tokie nėra.

Blogoji – kvailybė neturi nieko bendra su intelektu, išsilavinimu, nuo jos neapsaugos nei penki aukštojo mokslo diplomai, daktaro laipsniai ar talentai. Todėl geriausias priešnuodis prieš kvailystę – laikytis laiko patikrintų moralės principų ir suvokti, kad geriau būti tyliai teisingam nei garsiai teisiam.