A la guerre comme a la guerre | Diena.lt

A LA GUERRE COMME A LA GUERRE

Kare kaip kare, sako prancūzai. Ir patikėkit tikra tiesa. Afganistane į mus šaudė ne tik barzdoti, kovose užgrūdinti modžahedai, bet ir dvylikos trylikos metų vaikai. Ir ne tik iš kalašnikovo, jie sugebėdavo nuo savo gležnų, vaikiškų pečių paleisti ir prieštankinę muchą (vienkartinis reaktyvinis granatsvaidis). Ir mes juo šaudėme. Šaudėme taip, kad net dabar sapnuose krūpčiojame.

Bet kuris karas yra žiaurus, jame nėra teisuolių, pagrindinė išgyvenimo sąlyga – šauti pirmam ir, nors kaip skambėtų ciniškai, tai yra tiesa. Žiaurumas, nei savo, nei kitų gyvybių nevertinimas yra ištikimas karo palydovas ir meluoja tie, kurie seilėjasi rašydami apie humaniškumą kare, o ypač – pilietiniame, kai brolis eina prieš brolį, tėvas – prieš sūnų. Visa tai buvo ir pas mus. Mano senelį iš mamos pusės, devynių vaikų tėvą, tapusį kolūkio pirmininku, 1947 m. mirtinai uždaužė susimokę jo kaimynai. Senelį iš tėvo pusės, partizanų vadą, po Šeštokų apylinkes iki pat 1950 m., norėdamas nušauti, su stribų būriu vaikėsi tikras brolis.

Bet po 1950 m. praėjo jau beveik septyniasdešimt metų, o mes vis dar kariaujame. Ačiū Dievui, jau ne su automatais, o tik tai nuimdami, tai uždėdami atminimo lentas.

Mūsų pernelyg mažai, kad galėtume išlikti šiame globaliame pasaulyje, būdami tarpusavyje susipriešinę.

Manau, jau atėjo laikas suprasti, kad mes nepakeisim istorijos, ji buvo tokia, kokia buvo. Žmonės tikėjo idealais, norėjo šviesesnio rytojaus sau, savo tautai. Jie kariavo už tai, kuo tikėjo, – savo idealus, savo įsitikinimus.

Mums dabar iš septyniasdešimties metų retroperspektyvos, sėdint sotiems už patogaus stalo, lengva vertinti, kas buvo teisus, kas neteisus. Jiems buvo sunkiau.

Mano nuomone jau laikas koncentruotis į geresnį mūsų tautos, mūsų visuomenės ateities kūrimą, o neužsiimti raganų medžiokle, nesvarbu, ar savivaldybės lygiu nuimant atminimo lentas ir griaunant paminklus, ar Seimo lygiu nuolat sudarant nesibaigiančias komisijas priešų paieškai. Mūsų pernelyg mažai, kad galėtume išlikti šiame globaliame pasaulyje būdami tarpusavyje susipriešinę.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

lkauniete

taip labai teisingai pastebejimai,[patogiai isitaisius sotiems ] pazvelgus is 80 ties metu "nuotolio" near sunku postringauti [api kara,apie okupacijas,apie deportacijas]]] mes net nemate karo baisumu realybeje;juk prabego apie shimtmetis,,,, taciau labai apmaudu ,kad Lietuvos zydu rusu mazumu bendruomenes inesha i musu gyvenimas tiek "erzelio ",ir neapykantos.....ir is tokio svetimtauciu"jomarko" lietuvis atstumia sakydamas "nepatinka? pedinkite i savo krashta",,,O jei ir svetimieji nustotu ieshkoti 100meciu "slieku" butu geriau visiems drauge,,

SUSIJUSIOS NAUJIENOS