Nuo šių metų vasario vairuotojai jau privalo savaitgaliais miegoti pakelės "Motel konteineriuose" ar internacionaliniuose bendrabučio tipo viešbučiuose, o tie, kas miegos kabinose, gaus baudą.

Kas yra gyvenę bendrabučiuose, žino, kaip ten verda gyvenimas. Suprantu Briuselio klerkų norą padaryti vairuotojus laimingus, bet kas tai per laimė, jei yra kišama per prievartą ir tokios permainos dar paremtos baudomis.

Ar tikrai vairuotojai bus laimingi ir kaip atrodys laimingo vairuotojo laimingas veidas? Sutiksite, kad veidas – tai ne tik tai, kas yra anapus pakaušio.

Kiekvienas žmogus turi veidą. Vienokį, kitokį, bet jau kokį davė gamta, tokiu ir džiaugiamės.

Aišku, kas turi pinigų, gali jį koreguoti, bet, manau, vairuotojai džiaugiasi tuo, ką jau turi, svarbu, kad būtų be mėlynių po akimis.

Dar, kalbant apie veidą, yra toks bendras apibūdinimas – vairuotojo, kaip profesijos atstovo, veidas.

Atidaręs kabiną, užėjęs į paliktą kambarį gali pasakyti, koks tai vairuotojas ir koks jo veidas.

Per ilgą gyvenimą trasoje teko daug ko matyti ir niekaip negaliu suprasti, kaip žmogus gali taip dergti ten, kur gyvena, dirba. Pagalvoji, negi jis ir savo namuose taip elgiasi?

Aš visada kolegoms sakau: jei nepakėlei pirmos šiukšlės, tada nepakelsi nei antros, nei trečios. O kadencijos pabaigoje pats nebeperlipsi per savo šiukšles.

Po kai kurių kolegų ne tik į jo kabiną, bet į viešbutį, "Motel konteinerį" ar firmos nuomojamas patalpas bus baisu užeiti. Manau, daugelis sutiksite, kad tokiu atveju jau geriau palapinėje po egle.

Aišku, galima eiti į normalų viešbutį, bet prie jo dažniausiai sunkvežimiu neprivažiuosi, o ir kaina nemaža.

Šiame Danijos viešbutyje viena naktis vienviečiame kambaryje kainuoja apie 80 eurų. Sunkvežimių aikštelė yra už 500 metrų.

Tiesa, ši aikštelė – uosto teritorijoje, saugi, yra vanduo, WC, ir niekas, kol priverstinai nevaro, į viešbutį neina.

Atbaido ir kaina, ir atstumas, juo labiau kad valgyti vis tiek visi eina į kabinas. Sutiksite, kad viešbučio kavinės kainos taip pat ne visiems įkandamos.