MOKESČIŲ NEMOKĖTOJAI

Vasario 16-oji. Nuvilnijo trispalvėmis. Prisiminėme, kaip mylime Lietuvą. Pakalbėjome, kokia ji brangi. Vėl pasvajojome apie gerovės valstybę.

Vasario 17-oji. Šventė baigėsi. Lietuva vėl myli mus. Kokie brangūs mes jai. O gerovės valstybė yra susvajota. Tikėjimas. Kad priėję horizonte mirgančią gerovę visi gyvensime gerai, ilgai ir laimingai. Miražas. Gerovės valstybės nėra.

Lietuvoje mokesčių mokėtojai skirstomi į daugybę rūšių. Vieni valstybei sumoka didžiausiu tarifu, kiti ieško adatoje skylutės, kad išlįstų, kuo mažiau jai davę. Gyventojai moka 20 proc. pajamų mokestį, jeigu atlyginimas per metus neviršija 84 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių (šiek tiek daugiau nei 100 tūkst. eurų), 32 proc., jeigu viršija. Atsiskaito su "Sodra". Moka privalomąjį sveikatos draudimą (kurį už žemės ūkio koncernų savininkus ir jų šeimas valstybė suploja).

Didžiausią dalį biudžete sudaro pridėtinės vertės mokestis. Jį vienodą, pirkdami duoną, moka ir milijonieriai, ir bėdžiai.

Na, koks turtingas kvailys mokėsis šimtatūkstantinį atlyginimą ir dėl šalies biudžeto palengvins savo kišenę, kai yra 20 ir vienas būdas išvengti maksimalių mokesčių? Lietuvoje mokestiniai įstatymai palankesni tam, kuris turi daugiau. Daug. O ypač, kuo daugiau. Pelno mokestis – 15 proc. Dividendų – 15 proc. O registravus individualią veiklą galima išsisukti ir su 5 proc. netektimis.

Prasidėjusios diskusijos dėl mokesčių suvienodinimo įžiebė didelę ugnį. Lengvatų lobistai perspėja, kad visus vienodai apmokestinus, atsivers tiesiausias kelias į šešėlį. Na, žinant, kad pernai su individualios veiklos pažymėjimu dirbantis advokatas sugebėjo susižerti daugiau nei 4 mln. eurų pajamų ir sumokėti vos 5 proc. mokesčių, viskas suprantama. Norėsis į nelegalų šešėlį, kuris dabar yra visiškai legalus. Bet.

Rytoj vasario 18-oji. Toliau kalbėsime apie gerovės valstybę. Ir nė žodžio apie tai, kad mokesčius mokėti – garbė piliečiui. Kiek sumokėjai valstybei – tokia ir gerovės valstybė.

Dabar didžiausią dalį biudžete sudaro pridėtinės vertės mokestis. Jį vienodą, pirkdami duoną, moka ir milijonieriai, ir bėdžiai. Net ir šunys, katės, kai šeimininkai perka maistą.