NAUJOJI OLIMPINĖ DVASIA

Olimpinės žaidynės – toli gražu ne tik sporto įvykis, tad ir svarbios jos ne vien dėl geriausių to meto atletų paieškų. Nors šiųmetė sporto šventė dar nesibaigė, tie, kas seka ne vien vyksmą tuščiose arenose, bet ir tai, kas dedasi jų užkulisiuose, jau galėjo suprasti labai aiškią žinią, kuo sporto bendruomenė gyvena 2021-aisiais. O ji – paprasta, net banali: sporte svarbiausias žmogus.

Baltarusė Kristina Cimanouskaja nesutiko kare dėl medalių tapti patrankų mėsa. Ji ne pirmoji per olimpiadą politinio prieglobsčio pasiprašiusi atletė, tačiau tikrai viena nedaugelio, jei ne vienintelė, kuri šį žingsnį žengė gindama savo kaip sportininkės teisę rinktis.

Kad orumas svarbiau nei kova, parodė akla, klausos negalią turinti Becca Meyers. Dėl karantino jai uždraudus į paralimpines žaidynes vykti su asmeniniu asistentu, JAV plaukimo žvaigždė apskritai atsisakė jose dalyvauti. Net kiečiausias sportininkas pirmiausiai yra žmogus – tai pademonstravo ir sėkmingiausia visų laikų JAV sportinės gimnastikos asė Simone Biles, kuri nedalyvavo svarbiose varžybose dėl psichikos problemų.

Neklystume, jei priežasčių, pakeitusių sportininkų mentalitetą, ieškotume jų kartos charakteristikoje: vėlyviausieji Y kartos atstovai, kurių gausiausia tarp olimpiados dalyvių, – didesni individualistai nei jų pirmtakai; savo karjerą jie strateguoja racionaliau ir nepuola stačia galva į nasrus sporto dievams.

Savo karjerą jie strateguoja racionaliau ir nepuola stačia galva į nasrus sporto dievams.

Sporto monetizavimas nenugalėjo "Fair Play" – garbingos kovos principo, – apie tai byloja ir Gianmarco Tamberi bei Mutazo Essos Barshimo pavyzdys. Lygiaverčiai varžovai inicijavo precedento neturintį sprendimą: šuolių į aukštį rungtyje pasidalijo aukso medalį.

Akivaizdus epochos ženklas – Tokijuje dalyvauja daugiau nei kada nors anksčiau apie savo netradicinę seksualinę orientaciją paskelbusių sportininkų, o Laurel Hubbard iš Naujosios Zelandijos tapo pirmąja translyte olimpiados atlete.

Tokijo olimpiados išskirtinumų sąrašą galima tęsti, renkantis pagal savuosius prioritetus. Šiuokart norėtųsi baigti populiariausių rungčių paribiuose likusia istorija. Auksą Austrijai moterų grupinėse plento rungtynėse laimėjo matematikė mokslų daktarė Anna Kiesenhofer, kuri olimpiadai ruošėsi savarankiškai, be valstybės finansinės paramos ir trenerių komandos. Kas žino, gal tokių atletų iš prigimties, kuriems sportas yra daugiau nei didelių honorarų šaltinis, aukščiausio lygio pirmenybėse bus vis daugiau ir olimpinis principas "Greičiau, aukščiau, tvirčiau" atgims savo pirmine prasme?