NEMATOMI ŽMONĖS
Trejus metus namuose slaugę ant patalo gulinčią mamą sulaukdavome paprotinimų iš šalies: "Jūs ką, norite patys ligoniais tapti?!", "Tam yra specialios įstaigos, kodėl dirbate jų darbą?!" Su tokiais patarėjais neverta nė į diskusiją leistis. Moralinė nuostata, kad kai kuriose šeimose seneliai neišvežami rogutėmis į mišką, jiems nesuprantama...
Todėl džiugi žinia apie teikiamą Darbo kodekso pataisą, siūlančią darbuotojams, kurie turi neįgalius, sunkiai sergančius ar 70 ir daugiau metų sulaukusius tėvus, pridėti papildomą poilsio dieną pasirūpinti tėvų poreikiais. Tiesa, poilsio diena ją pavadinti juokinga, bet gera žinoti, kad valdžios žmonėms suprantama ši nematoma problema.
Gal pamažėl praregima, kad vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje daugėja ne vien statistikos lentelių eilutėse? Šių metų pradžioje šalyje gyveno 547,1 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių, iš jų 149,1 tūkst. (27,3 proc.) buvo 80 metų ir vyresni. Ne visi iškaišioti į slaugos ar senelių namus – kiek jų gyvena savo tylų gyvenimą butuose ir namuose, neiškeldami nė kojos ir priklausydami nuo savo artimųjų malonės?
Ne visi iškaišioti į slaugos ar senelių namus – kiek jų gyvena savo tylų gyvenimą butuose ir namuose, neiškeldami nė kojos ir priklausydami nuo savo artimųjų malonės?
Sociologai ir demografai jau seniai skambina pavojaus varpais: pasaulio visuomenė grėsmingai sensta. Lietuvos visuomenė demografinės senatvės prasme pralenkia bendrą pasaulio šalių senatvės lygį, tačiau mums tai vis dar tokia pati tolima problema, kaip ledynų tirpimas Arktyje.
Kai keliauji po pietinę Europą aksominiu sezonu, atrodo, kad patekai į senjorų pasaulį: laimingi žilagalviai mėgaujasi užtarnauto poilsio malonumais šiltose šalyse. Gelia širdį: daugelio mūsų tėvai – ne šios visuomenės dalis. Kai pasaulio naujienose skaitai apie mokslininkų sukurtą inovatyvų maistą, skirtą senyvo amžiaus žmonėms, irgi jautiesi ne šios visuomenės žmogumi. Pas mus senyvo amžiaus žmonės skaičiuoja centus kruopoms, nes didžiąją dalį pensijos atiduoda šildymui ir vaistams.
Ciniškiausia, ką esu girdėjusi iš mūsų pasaulio, – vieno televizijos kanalo vadovų rekomendacija nekalbinti reportažuose vyresnių nei 50 m. (!) žmonių. Taip neva jauninama auditorija. O juk išties – senų žmonių Lietuvoje nėra, kam į juos kreipti dėmesį?
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
0 komentarai -
LNK inf.42 komentarai -
1 komentarai
kauniete-suvalkiete