PAGAL SELĄ IR KEPURĖ?

Egidijus Dragūnas, beveik visų šalies policininkų, Palangos, o dabar ir Vilniaus merų siaubas, labiau žinomas Selo pravarde, vėl "aukštumoje". Šįkart viskas dėl kepurės.

O kepurė buvo tokia graži raudona, puošta ženkleliu, kuriame linksmai blizgėjo plaktukas, pjautuvas ir skeltanagio žvaigždė. Absoliučiai pankiškas variantas kokiame nors Haityje, kur vietiniams artimas vudu kultas. Iš mados jis neišeina ir didžiojoje mūsų kaimynėje, kur ką tik smagiai dienas leido mūsų dienų herojus.

Tai štai madingas Maskvoje tapo ir Selas, tik aršesni jo kritikai liko nusivylę, nes fotografijoje be raudonos kepurės ant lietuviškosios scenos žvaigždės galvos daugiau nieko nepamatė. O kur TSRS vėliava tvirtose mūsų dainiaus rankose ar bent AK-47? Fantazijos pritrūko, Selai, ar kaip? Klausė mintyse jo nuoširdžiausi sekėjai. Ir atsakymo negavo. Todėl liūdnai lingavo galvą – esą pagal Jurgį ir kepurė, pagal snapą ir giesmė.

Vis dėlto Selas su ta sovietinės parodijos papacha – dar ne blogiausias (o gal net ir visai geras) variantas mūsų mylimos tėvynės padangėje. Juk atlikėjas šiaip ar taip taikosi į menininkus, tad šitas jo performansas, siekiant visuomenės dėmesio, net nebeoriginalus. Blogiau, kai galvos apdangalą visokie jurgiai (selai) ima matuotis ne pagal savo pečius.

Tie patys rusai turi labai gerą posakį "slegianti Monomacho kepurė" (kas jis toks buvo ir kaip atrodė ta jo kepurė, galima pamatyti "Google" arba filme "Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją"). Taip kalbama apie žmogų, kuris sėdi ne savo kėdėje ir pagal gebėjimus yra nepajėgus vykdyti tų pareigų, kurias prisiėmė.

Manytume, daug užuominų nereikia, nes bent trečdalis parlamentarų savimi patenkintomis fizionomijomis šiandien Seime pūpso su tokiomis Monomacho kepurėmis. Blogiausia tai, kad jie niekada to nepripažins. Akivaizdu, kad jiems net iki Selo dar toli.