POLITINIO MATRIARCHATO APYAUŠRIS

Dar premjere netapusi I. Šimonytė jau džiūgavo, kad jos vyriausybėje keliais kartais bus daugiau moterų negu S. Skvernelio ministrų kabinete. Ir tikrai – iš 14 postų pusė turėtų atsidurti moteriškuose rankinukuose. Net į žemės ūkio ministrus kažkodėl siūlomas ne šios srities specialistas K. Starkevičius, o mergina iš konteksto.

Turint omenyje, kad Seimo pirmininko ir premjero kėdės taip pat pastūmėtos moterims, galima teigti: Lietuva tokios valdžios dar išties neregėjo.

Nejaugi tikrai moteriškumas tapo jei ne svarbiausiu, tai svarbiu kriterijumi, kuris ateityje susifermentuos į tą vienintelį?

Šiandien jau visiškai aišku, kad naujausios valdžios orientacijose feministinis genomas bus kur kas aktyvesnis nei bet kada ir šioje kadencijoje kėsinsis vyriškąjį politinį pradą lyg atgyveną nustumti į periferijas.

Stebint iš šalies viskas atrodo labai specifiška, bent jau kai kyla daugybė klausimų dėl pretendentų kompetencijos, ypač tų asmenų, kurių studijos arba buvo orientuotos į kitokias sferas, arba apskritai per skystos siūlomai pozicijai.

Išties, kas šiandien gali pasakyti, kokiais kriterijais remiantis atrinkinėti kandidatai į ministerijų vadovus? Ar tikrai galime būti įsitikinę, kad tai nebuvo žmonių skirstymas pagal lytį, siekiant iš išorės deleguotų madingų proporcijų?

Elementari logika diktuotų, kad lytis čia yra visiškai nesvarbi, kaip ir tatuiruotė ant kaktos. Tinkamiausi kandidatai paprastai būna tie, kurie turi realią kvalifikaciją, vadybinės patirties, o ir jų asmeninės savybės adekvačios tam, ką jie turės dirbti.

Tačiau šiuo atveju reikšti įsitikinimą, kad buvo taikyti būtent tokie kriterijai, neįmanoma. Kai kurios kandidatės čia atsirado lyg dėbtelėjus į kavos tirščius ar dar kartą paskaitinėjus J. Hašeką.

O gal sprendimai priiminėti remiantis kauzaline atribucija, kai tam tikram asmeniui, gerai nepažįstant jo, priskiriamos tam tikros įsivaizduojamos savybės?

Būtų pernelyg primityvu, neatsakinga ir drąsu.

Vis dėlto šiandien jau visiškai aišku, kad naujausios valdžios orientacijose feministinis genomas bus kur kas aktyvesnis nei bet kada ir šioje kadencijoje kėsinsis vyriškąjį politinį pradą lyg atgyveną nustumti į periferijas. Tai akivaizdu iš jau deklaruotų užmojų ir prioritetų.