RINKĖJAI NIEKADA NEJUOKAUJA

"Lietuva priešų neturi, ir mano svarbiausias politikos uždavinys – geri kaimynystės santykiai, jų plėtotė. Todėl Lietuvai skirti dideles lėšas kariniams tikslams yra (...) nereikalingas lėšų švaistymas."

Tai – vieno 17 kandidatų prieš septyniolika metų vykusių rinkimų į LR prezidentus politinės programos nuostatos. Įdomumo dėlei, tada rinkimuose jis liko kažkur per vidurį dar pirmajame ture. Šiandien tas kandidatas jau miręs.

Iš tų 2002-ųjų kandidatų mirė keturi. Pastarasis – ekonomikos mokslų daktaras Vytautas Šerėnas. Jo netektis buvo labai netikėta, gal tuo ir skaudi visiems vertinantiems laisvą mintį, šmaikštų žodį ir tiesų požiūrį.

Būtent už tai veikiausiai tada per 112 tūkst. piliečių ir balsavo už V.Šerėną, kuris tuokart surinko beveik 8 proc. balsų, toli už savęs palikęs žinomus politikos asus – V.P.Andriukaitį, K.D.Prunskienę, E.Gentvilą, K.Glavecką, K.Bobelį ir net abu Matulevičius, jau nekalbant apie visus kitus, pavyzdžiui, R.J.Dagį, surinkusį 90 kartų mažiau balsų nei šviesaus atminimo humoro meistras.

2002-ųjų V.Šerėno rinkimų programa pasižymėjo spartietišku glaustumu ir tuo gerokai išsiskyrė iš visų kitų kandidatų veiklos planų ir pažadų. Jis viską sutalpino į keliolika žodžių: "Kandidato į respublikos prezidentus V.Šerėno rinkimų programa transliuojama kiekvieną darbo dieną 20 val. LNK kanalu." Ir viskas. Visa tai tebėra Vyriausiosios rinkimų komisijos archyve.

O savo biografijoje V.Šerėnas pridūrė, jog "1995 m. gavo koncerno "Volkswagen" stipendiją tęsti ekonomikos mokslus Vokietijoje, tačiau pasirinko darbą televizijoje – "Dviračio žyniose".

Tad kodėl žmonės už jį balsavo? Ar išties jame matė Lietuvos prezidentą? Ar tik patys norėjo pajuokauti?

V.Šerėno rinkėjai anaiptol nejuokavo, kaip nejuokavo ir visi balsavusieji praeitą sekmadienį.

Nes, kaip rašoma Biblijoje: "Yra laikas mėtyti akmenis ir juos vėl surinkti."