Ritualinė verksmo statistika | Diena.lt

RITUALINĖ VERKSMO STATISTIKA

Nors dainų šventė jau baigėsi, ausyse vis dar skamba tie "pagrabiniai" garsai. Juk net savaitę truko visas tas tautinio pseudoromantizmo ritualas, kurį daugybė piliečių nešioja giliai širdyje kaip šventą prieškario Lietuvos ir nepriklausomybės simbolį. Regis, tik tai ir liko iš tos daugelio taip laukiamos masinės šventės, kadaise išties plačiai garsinusios šalį.

Bėda ta, kad šis renginys ir šiemet, ir jau anksčiau drastiškai grimzdo į atvirą muzikinę rezignaciją ir tapo panašus į visuotiną atgailą už tai, kad apskritai esame.

Kilo net klausimas, kam visa tai vadinti švente, jei joje nėra jokių šventės požymių. Mat taip pavadintame renginyje paprastai žmonės linksminasi, o ne romantizuoja savo graudulį arba nelaimingą lietaus laukimą, kai bulvės džiūva vagose.

Bet kad graudentis kartais tikrai yra dėl ko, įrodė ir mūsų vagys, apšvarinę koncertuoti atvykusių užsienio lietuvių rūbinę. Tiesa, ilgapirščiai pademonstravo patriotizmo likučių, mat pasus atvykėliams paliko: "Laimingo kelio, brangūs tautiečiai!"

Išties verkti turime priežasčių: neįvyko referendumas dėl žemės, minimali alga tikrai yra minimali, pašalpos – mažos, oras – blogas, valdžia – korumpuota, o čia dar į kaimą neatvežė druskos (kaltas V.Landsbergis). Įsijungi valdišką radiją, o ten – visą parą lyja laidotuvių maršais, perjungi radijo stotį, kuri netransliuoja lietuviškų dainų, o ten savo suicidines daineles traukia atsiganiusi Adele Blue Adkins iš Anglijos.

Net "Maximoje", kuri kilniaširdiškai šelpdama groja lietuviškos estrados maumus, aidi raudos apie mūsų lietuviškąjį išskirtinumą: nusipirk batoną ir stovėdamas prie kasos paraudok.

Tik paskui staiga iškyla klausimas: kodėl mes taip žudomės ir šiuo požiūriu esame antri po vengrų visoje ES?

Norėdami atsakyti į šį klausimą, turėtume sužinoti statistiką to verksmingo muzikinio užkrato, kurį per metus ištransliuoja mūsų radijo stotys ir "tikrąja" kultūra verčiama masturbuotis valstybinė TV.

Rašyti komentarą
Komentarai (23)

Sauliau Pociau,

jei gali NEBERAŠYTI, tai ir NEBERAŠYK! Dėkoju iš anksto! Nes mums buvo labai smagu, buvome pakylėti, o gyvenime turi pakakti vietos viskam: ir džiaugsmui, ir liūdesiui. Be to, reikėtų žinoti, kad jei galima pakeisti drabužį, batus ar makiažą, tai charakterio nepakeisi, o jis atsispindi mūsų dainose, kurias taip vertino iškiliausi pasaulio žmonės. Negi pradėsime džiaugtis ir liūdnais dalykais, kaip tame juodame kalambūre: "Kaip buvo linksma, kai mano tėvas mirė..."?

Nosinė

Ko jis verkia ponulis Po? Ah ,kaip jam Lietuvos gaila, ponuliui Po?! Jis jau seniai senas seniai nebedainuoja ...nu kaip slegia tos tuščios rašliavos ...vėl ir vėl reikia guosti vyruką Po!

nera ateities

liaudis verta isnykti... ir ta ji gana sekmingai daro... per laisvus 23 metus vien Kaunas neteko 30-40 tukstanciu jaunimo...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS