Rizika virsti monstru | Diena.lt

RIZIKA VIRSTI MONSTRU

Įsigaliojus Švietimo įstatymo pataisoms, leidžiančioms moksleivių ugdymą namuose, seniai brandinta idėja tapo kūnu. Nors gali atrodyti, kad tai logiškas nuotolinio mokymo tęsinys, mokymosi namuose sistema neturi nieko bendra su karantinu.

Gausi neformalaus pasaulinio vadinamojo homeschooling judėjimo atstovų stovykla Lietuvoje įteisinti tokią galimybę siekė dar ankstesnės Seimo kadencijos metu. Tik iš nelaimės nutiko laimė, kad, staiga iš mokyklų į virtualaus bendravimo platformas sulindus mokinukams visos Lietuvos, šeimos turėjo progos pasitikrinti, kaipgi realybėje atrodo mokymasis nelankant mokyklos.

Savaime suprantama, tarp nuotolinio mokymo iš bėdos ir tikrojo mokymo namuose negalima dėti lygybės ženklo. Kaip ir tarp sisteminio nuotolinio mokymo ir to juodraštinio jo varianto, kurio paskutines dienas vis dar išgyvename. Pasirinkus ugdymąsi šeimoje, konkreti mokykla liks savotiška globėja – konsultuojanti, įvertinanti žinias, galinti patenkinti socializacijos poreikį.

Manydami, kad bet kuris galime derinti tėvo / mamos ir mokytojo darbą, klystame labiau, nei numanome.

Atrodytų, idealios sąlygos auginti grynuolius, apsaugant juos nuo nepageidaujamos pažinties su gatvės kultūra, ar intravertus jautruolius, kurie išmoktą matematikos taisyklę pamiršta vos išvydę rūstų mokytojos veidą. Pagundų pulti su prašymais ugdyti vaikus namuose iš tiesų daug. Ypač jei per karantiną mums pasirodė, kad su savo bendrojo išsilavinimo žiniomis galime išugdyti pradinių klasių pirmūną ar kad tradicinės mokyklos mokytojo(s) pedagogikos žinios apsiriboja gebėjimu spęsti spąstus nusirašinėtojams. Tačiau šia patirtis ir yra didžioji rizika, susijusi su puikia ugdymo namuose idėja.

Manydami, kad bet kuris galime derinti tėvo / mamos ir mokytojo darbą, klystame labiau, nei numanome. Daugių daugiausia, kuo absoliuti dauguma tėvų dar gali būti savo vaikams, – mokytojų asistentais ir ugdymo vadybininkais. Stačia galva puldami į pedagogikos vandenis, rizikuojame juose turkštis ne vien namuose ir ne vien nustatytą valandų skaičių. O tą dieną, kai pirmąją šeimos šventę paversime taikomosios matematikos ar anglų kalbos pamoka, savo vaikų akyse iš gera linkinčio tėčio ar mamos virsime nusirašinėtojus gaudančiu monstru. Juk to tikrai nenorėtume, ar ne?

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

kauniete

Na,sunku pasakyti apie didesne nauda maldos baznycioje ,ar namuose ,kai tau netrukdo "kvapai",kosejimai,krenkshtimai ir kiti kvapai,,,taciau!!! pedagogu darbas mokyklose su musu vaikais ,tai profesonalus paruosimas;o darbas su vaikais namuose--gali buti "tik is bedos"

taip

igyvendinama atsiskyrimo ideja nuo kolektyvo kad butu lengviau kontroliuot kiekviena individa atskirai nes kolektyvas sudaro stipru agregora kuri sunku valdyt tai kaip malda baznycioje kur sklinda teigiamos emocijos nuo kuriu kartais pasveikstama o to nenori setono valdoma satanistu gauja?...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS