ŠEIMOS VERTYBIŲ TRIUMFAS

Kinijos visuomenėje daugelį amžių dominavusius lyčių vaidmenis ir santykių modelius galima vadinti baisiausiu XXI a. Vakarų feminisčių košmaru. Svarbiausius politikos, ekonomikos ir kitų sričių klausimus dažniausiai spręsdavo vyrai, o moterys privalėjo rūpintis namais, vaikais, tenkinti sutuoktinio ir kitų namuose gyvenančių giminaičių poreikius bei rūpintis geru giminės vardu (auklėti dukteris, kad šios taptų geromis žmonomis).

"Vienos valstybės valdovas vadina savo žmoną fujen (sutuoktinė). Ji pati save vadina siao tung (maža mergaitė). Valstybėje ją vadina jun fujen (valdovo sutuoktinė). Kai atvyksta kitų valstybių pasiuntiniai, ją vadina kua hsiao jun (mūsų mažoji valdovė). Kitose valstybėse ji dar vadinama valdovo sutuoktine", – teigiama Konfucijui (551–479 m. pr. Kr.) priskiriamų posakių ir apmąstymų knygelėje.

Ši citata neblogai atskleidžia tais laikais vyravusį požiūrį, kad moteris, nors ir gerbtina, pirmiausia tėra sutuoktinio palydovė. Vis dėlto, prieš kaltinant Konfucijų šovinizmu ir mizoginija, derėtų suvokti, kad žymusis filosofas ne tiek sukūrė savąją mąstymo doktriną, kiek susistemino jau egzistavusias Kinijos visuomenės normas.

Sričių, kuriose moteris galėtų save realizuoti, pasitaikydavo (pvz., pagalba laukuose žemės ūkio darbus dirbančiam vyrui), tačiau išsilavinusi dailiosios lyties atstovė senovės Kinijoje buvo retas reiškinys.

Tais laikais neegzistavo nei "TikTok", nei "#Me Too", nei "Netflix", o priimtos visuotinės normos diegė nuostatą, kad kiekvienos moters svarbiausias tikslas – ištekėti ir gimdyti vaikus (pageidautina berniukus). Tarsi viso to būtų negana, pasiturintys vyrai galėdavo sau leisti papildomą pramogą – vadinamąsias suguloves, kurios turėdavo ne tik patenkinti patriarcho aistrą, bet ir dirbti įprastus buities darbus.

Šis statusas teisiškai būdavo žemesnis už pirmosios namų ponios (oficialios žmonos), tačiau gudri ir lovos reikalus išmananti sugulovė visada turėdavo teorinę galimybę pakilti laipteliu aukščiau.

Itin margas ir gausus haremas būdavo sutelkiamas Kinijos monarcho rūmuose, kuriuose neretai dirbdavo eunuchais vadinami kastruoti XY chromosomos nešiotojai. Teigiama, kad Han dinastijos laikais eunuchai evoliucionavo į tvirtą socialinį luomą, kurio atstovai pradėjo stipriai veikti rūmų gyvenimą ir valstybės politiką.

Situacija nebuvo pati maloniausia "Tarnaitės pasakojimo" ("The Handmaid‘s Tale") palytėtoms širdelėms, tačiau net senovės Kinijoje atsirado drąsių ir ambicingų moterų, išdrįsusių mesti iššūkį vyraujančioms normoms ir bandžiusių pašokdinti patinėlių valdomą pasaulį sava melodija.

Manoma, kad Wu Hou gimė 624 m. vasario 17 d. Mūsų dienomis tokiu vardu ji galėtų drąsiai dalyvauti "Eurovizijos" dainų konkurse, tačiau tais laikais jai, gimusiai medienos prekiautojo šeimoje, pavyko tapti pačiu galingiausiu Kinijos žmogumi.

Teigiama, kad Wu buvo labai išsilavinusi, mat šeimos galva tą itin skatino (Tang dinastijos epochoje tai buvo retas reiškinys). Sulaukusi keturiolikos metų ji buvo priimta į Tang imperatoriaus Taizongo (598–649) sugulovių komandą. Čia jai pavyko tapti sekretore.

649 m. imperatorius mirė. Po Taizongo mirties Wu turėjo keliauti į budistų vienuolyną, tačiau naujasis imperatorius Gaozongas (628–683) ją atsiėmė ir pavertė savo asmenine sugulove. Kai kas neatmeta prielaidos, kad porelė buvo užmezgusi romaną dar Taizongui esant gyvam.

Gaozongas buvo silpnas ir ligotas. Jo pirmoji oficiali žmona imperatorienė Wang (628–655) negimdė vaikų (veikiausiai buvo nevaisinga), tad Gaozongas nemažai dėmesio skyrė kitai sugulovei, ekspertų vadinamai Xiao, pagimdžiusiai net tris vaikus.

652 m. Wu pagimdė savo pirmąjį vaiką. 654 m. ji pagimdė dar kartą, tačiau naujagimis netrukus mirė. Dėl kūdikio mirties Wu apkaltino imperatorienę Wang (esą ji nužudžiusi vaiką apimta pavydo). Kiek vėliau imperatorienė buvo apkaltinta dar ir raganavimu bei uždaryta į belangę.

Galiausiai, slenkant paskutiniams 655 m. mėnesiams, imperatorienė ir sugulovė Xiao buvo nužudytos. Legenda teigia, kad abiem moterims buvo nupjautos rankos ir kojos, o likusios kūno dalys panardintos į indą su alkoholiu.

Ar Wu galėjo nužudyti savo vaiką, kad apkaltintų konkurentes ir rastų pretekstą su jomis susidoroti? Tai tebuvo pradžia. Nuo pat 655 m. Wu galia valstybėje vis labiau augo. Silpnas, paliegęs, sveikatos amžinai stokojantis ir į žavesio pinkles įsipainiojęs Gaozongas vis labiau pasidavė Wu įtakai, tad greitai joks valstybės klausimas nebebuvo sprendžiamas be jos konsultacijų.

683 m. Gaozongas mirė. Iš pradžių Wu valdė kaip regentė, globojanti savo silpnus ir savarankiškumo stokojančius sūnus, tačiau dvigubi žaidimai jai greitai pabodo ir 690 m. buvusi sugulovė oficialiai perėmė valdžią.

Išsaugoti galias ir sveiką kailį jai padėjo gausus šnipų tinklas bei slaptoji policija. Jie leido Wu greitai ir patikimai demaskuoti bei likviduoti tiek tikras, tiek tariamas grėsmes.

Kad viskas būtų dar patikimiau, prie valdžios pastatų buvo įrengtos specialios dėžutės, kuriose kiekvienas norintis galėjo palikti pranešimą apie rezgamą sąmokslą. Dėl to daugybė žmonių patyrė pažeminimą, buvo ištremti, nužudyti arba priversti nusižudyti.

Teigiama, kad Wu buvo populiaresnė tarp žemesniųjų luomų atstovų nei aristokratijos gretose, mat vis labiau stengėsi paprastuosius įtraukti į valstybės valdymą. Teigiama, kad ji, kaip ir dauguma populistų, labai domėjosi mistika ir nevengė flirto su šarlatanais ar keistuoliais.

Manoma, kad ji net buvo užmezgusi romaną su budistų vienuoliu. Vėlyvaisiais savo gyvenimo metais ji iš karto įsitaisė du broliais Zhang pramintus meilužius. Dėl santykių su imperatoriene jų galia taip pat sparčiai augo, tačiau 705 m. vasarį juos nužudė nerimaujantys dvariškiai.

Wu mirė tų pačių metų gruodį. Pasakojimai apie Wu gyvenimą išties siaubingi, tačiau taip pat nederėtų užmiršti, kad ši moteris turėjo daugybę priešų. Jie ateities kartoms galėjo palikti ne patį patraukliausią jos įvaizdį.