SOSTINĖS SINDROMO TVAIKAS
Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisieriaus Giedriaus Mackevičiaus (1945–2008) netekties.
Jis taip pat buvo garsus ir vertinamas už Lietuvos ribų, tik ne pas mus. Tai ir sieja šiuos abu be laiko užgesusius šviesulius, kuriems deramos vietos čia taip ir neatsirado, nes pas mus, deja, viršų ima apgailėtinos vidutinybės, iš kurių ne taip ir retai vis pasklinda orą nuodijantis silpnaprotystės ir liguistos arogancijos dvokas.
Ir, regis, taip buvo visada. Tai dar 1931 m. taikliai pastebėjo satyrinis žurnalas "Yla", šmaikščiai atskleidęs "tikrąjį" lietuvio veidą, kur tiesos tikrai nemažai: "Lietuvius be akuliorų galima atskirti nuo kalmukų ir kitų sutvėrimų. Žmonės nepriklausomi. Pusiau laisvi. Tautiško kraujo, su praskiesta Vilniaus idėja."
Tokie mes buvome prieš 86 metus. Tokie beveik ir likome. Tik Vilniaus idėja nūnai su visu pamušalu ir negražiu jos turiniu ilgainiui išvirto laukan ir išsigimė. Sostinė tapo visa ko centru, beveik miestu valstybe su savo miestiečiais-piliečiais, niekinančiais visa, kas yra ne Vilnius ir ne "tikrieji" vilniečiai.
Todėl, suprantama, nei L.Donskiui, nei G.Mackevičiui vietos čia ir nebuvo, nes ten pakanka "savų", kurie niekada nepripažins, jog nėra verti šių kūrėjų ir mąstytojų nė nago juodymo.
Tačiau tegul taip ir lieka, nes istorija liudija, jog miestai poliai turi savybę susinaikinti nuo savo pačių kraujomaišiškos tuščiagarbystės ir kvailumo.
Tokia tad nedaug žadanti "savųjų" perspektyva. Bet kol kas – jiems gerai. Todėl ir valstybės 100-metis su tam skirta milijonine sąmata iš esmės turėtų būti švenčiamas tik ten, Vilniuje, nes periferijos to "nenusipelnė".
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.22 komentarai
-
DMN inf.0 komentarai
-
DMN inf.0 komentarai
Ridas
nuomonė
DIO