STRATEGIJA – IMITUOTI DARBĄ

Tai, kad prezidentas sumaišė kortas S.Skverneliui su R.Karbauskiu ir neleido paskirti ekonomikos ministro, regis, turės šviesių padarinių. Abu, premjeras ir parlamentinės panteistų sektos vadas, patys prakalbo apie ministerijų mažinimą. Manė, taip kepštelės valstybės vadovui, bet šis jau ne kartą yra užsiminęs, kad ministrų šalyje – šleikščiai daug.

Kam tokiai mažai šaliai 14 ministerijų? Išmokus orientuotis į rezultatus, o ne procesą, pakaktų ir penkių šešių.

Išeikite į gatvę ir paklauskite praeivių, kuo, pavyzdžiui, užsiima Kultūros ministerija? Žmonės veikiausiai atsakys, kad ji rengia koncertus, minėjimus ir renginius, dar – moko elgtis kultūringai.

Tačiau šitai nebus tiesa, nes tokiems dalykams biudžeto lėšomis samdomos privačios firmos.

Tai vis dėlto ką veikia Kultūros ministerija, nežinia kokio grybo įsisteigusi dar ir ketvirtą viceministro etatą? Kurs naują "Devintąją simfoniją"? Harmonizuos estradines dainuškas, kad į "Euroviziją" nebūtų gėda kasmet važiuoti?

Po ilgų sovietmečio metų kultūra išties derėtų rimtai susirūpinti. Ji pas mus turėtų prasidėti ne nuo simfonijų ar performansų, o nuo sulopytų gatvių, išasfaltuotų klampynių, nudažytų namų sienų ir orių algų.

Nė velnio, kaip sakė Jeronimas Tučka iš "Tado Blindos". Kurps strategijas ir kels kultūrą regionuose. Bent jau tuo užsiims naujasis viceministras. Kad meniniu skoniu išties reikia susirūpinti, matėme per piketus Vilniuje, kai vadinamieji kultūros darbuotojai prie ministerijos langų garsiai bliovė užstalės dainas. Manė, kad tai kultūringa ir net gražu.

Jei norite tiesos, geriau nuvažiuokite į kaimą. Čia didžiausias kultūros židinys dabar yra ne prasmirdę kultūros namai, o vietinė parduotuvė. Ten žmonės susitinka, pasiguodžia, išsipasakoja naujienas ir taip apmalšina kultūrinį badą.

Po ilgų sovietmečio metų kultūra išties derėtų rimtai susirūpinti. Ji pas mus turėtų prasidėti ne nuo simfonijų ar performansų, o nuo sulopytų gatvių, išasfaltuotų klampynių, nudažytų namų sienų ir orių algų. Pagaliau ir viešųjų tualetų, kad nereikėtų gėdingai kaskart vis sliūkinti į tarpuvartę, nes daugiau nėra kur.

Tačiau tuo kultūros strategai neužsiima – per menkas čia reikalas, kai tiek daug imitacinio darbo.