Testas visažiniams | Diena.lt

TESTAS VISAŽINIAMS

Antrieji po naujausios Maidano revoliucijos vykę Ukrainos prezidento rinkimai mūsuose sulaukė daugiau dėmesio nei balsavimas kokioje Europos valstybėje ar JAV.

Tai suprantama: Ukrainos likimas keletą pastarųjų metų vėl yra vienas svarbiausių mūsų užsienio politikos temų, o solidūs socialiniai paramos projektai net patiems apolitiškiausiems primena, kad ukrainiečių frontas yra ir mūsų frontas. 

Problema, kurią apnuogino V.Zelenskio pergalė, Ukrainai yra ne ką mažiau svarbi nei mums Lietuvoje. Tai – piliečių negebėjimas mąstyti kritiškai.

Vis dėlto bene taikliausiai lietuvių analitikų – tikrųjų ir mėgėjų, pasaulio įvykius reflektuojančių savoje virtuvėje, – įžvalgumą apibūdina naujausias socialinių tinklų folkloras: lietuviai geriau nei patys ukrainiečiai žino, už ką pastariesiems reikėjo balsuoti. Sunku nesutikti. Juk svetimoje akyje ir krislas didesnis atrodo už rąstą savojoje, ir povandeninės politinės srovės – kaip ant delno. Juk pačios Ukrainos ekspertai Vladimiro Zelenskio triumfo rinkimuose neaplipdo tokia gausybe baubų kaip mes. Skirtingai nei mūsiškiai "virtuvės analitikai", jie neturi iliuzijų, kad serialai apie gerus prezidentus (ar, kaip Lietuvoje – apie gerus (kol)ūkininkus) kuriami be poteksčių. Nors mums "viskas aišku", Kijeve neskubama V.Zelenskiui klijuoti Kremliaus statytinio, pasiruošusio atsisakyti pretenzijų į Krymą, etiketės. Dar daugiau: kalbama, jog bet kurio prezidento likimas priklauso nuo jo santykio su labai aiškiai į europinę integraciją orientuotais Ukrainos vakarais. Būtent todėl kalbant apie Petro Porošenko kadencijos pabaigą esą nepagrįsta manyti, kad baigiasi ir Ukrainos europinė integracija, epocha, kai ukrainiečiai galutinai atribojo savo tautinį identitetą nuo rusiškojo. Tačiau net jei tai skamba kaip paradoksas, problema, kurią apnuogino V.Zelenskio pergalė, Ukrainai yra ne ką mažiau svarbi nei mums Lietuvoje. Tai – piliečių negebėjimas mąstyti kritiškai, atsispirti pagundai rinktis "bet ką, kad tik kitoks". Todėl 73 proc. Ukrainos rinkėjų nesugebėjo atsiriboti nuo įvaizdžio, kurį jiems bruko oligarchų valdomi informacijos kanalai ir nė nesivargino pamąstyti, kad prezidentas – visų pirma užsienio politikos formuotojas, o ne mokesčius mažinantis ar vaistų kainomis besirūpinantis Vyriausybės vadovas. Liko visai nedaug, ir mūsiškiai "virtuvės politologai" galės įvertinti, ar skubėdami ukrainiečius mokyti demokratijos ir pilietiškumo patys gebame atsispirti vienadienėms pagundoms ir išsirinkti tai, kas geriausia Lietuvai.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

> Bežemis

Ne tik bežemis,bet ir dvasios ubagas.

Bežemis

Gera viltis daliai ukrainiečių Janukovičiaus režimo tąsa ir žemių susigrąžinimas.Nors tai tik svajonės, nes faktiškai tai rusai atsiėmė savo istorines žemes, gal užteks vakarams tų atiduotų Gorbačiovo pusė europos, kurios išvadavimui jie praliejo tiek žmonių kraujo

kauniete

Gerai pastebeta ;;Gerb.autore teisi ---cia pat ir Lietuvoje rinkimai ---ka gi patys ishsirinksime ,kad nesijuoktu pasaulis ir !!!kaimynai.O tai nera paprasta

SUSIJUSIOS NAUJIENOS