Iki Seimo rinkimų liko truputį daugiau nei 11 su puse mėnesio. Kitaip tariant, jau prabėgo 3 metai ir pusė mėnesio kadencijos. Politinis šio parlamento ruduo, kai galima ir, ko gero, reikia viščiukus skaičiuoti. Ir apsiplunksnavusius, ir neapsiplunksnavusius. Žinoma, tie, kurie ką tik pakeitė į Europos Parlamentą išskridusius politikus, nė prie ko. Jie išrinkti tik dėl skaičiaus, ir dėl grožio. Nereikėtų kaltinti, jei kalnų nenuverstų. Juk tik metus šiame lizde jiems lemta būti.

Ne kažin ką ir įmanoma nudirbti. Nebent išmokti išleisti parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Tik seni vilkai sugeba viską iki paskutinio euro išleisti, kitiems gi vienas kitas centas perniek nueina.

Per metus net su visais kolegomis sunku susipažinti. Juk net nuo kadencijos pradžios triūsiantys naujokai, ko gero, nespėjo to padaryti. Tik apsauga turėtų visus pažinti. Bet ir ta vis paprašo pažymėjimą parodyti. Neįsidėmi.

Tačiau šis mūsų parlamentas išskirtinis. Gal ne tuo išgirtuoju profesionalumu. Profesionalai čia buvo išrinkti tik sykį. TV ir scenos žvaigždės. Jie ir atėjo žinomi, ir išėjo žinomi. O į šį Seimą kiek atėjo nežinomų, tiek ir išeis. Gal net jų giminės pasibaigus kadencijai sunkiai patikės, kad parlamento koridorius žino, kaip ir savo komunalinio buto. Rinkėjai dar labiau suglums išgirdę vieną ar kitą pavardę. Aišku, niekas nesuabejos, kas tokia buvo ir yra Aušinė Norkienė. Arba Laimutė Matkevičienė. Arba Raimundas Martinėlis. Geri žmonės.

Ir vis dėlto. Ką nuveikė šis Seimas, nespėjęs iki galo atsiskleisti? Parlamento interneto tinklapyje anksčiau būdavo skaičiuojama, ką kiekvienas politikas nuveikęs.

Deja, jau pora metų apie pasisakymus jokios statistikos nebėra. Patys sako, kad to nereikia. Žinoma, nereikia, jei nekalba. Būtų nesmagu, jei būtų įrašyti nuliai ne tik asmeniškai inicijuotų įstatymų projektų statistikoje. Tikrai niekas nepatikėtų pasibaigus kadencijai, kad tokie buvo Seime. Juk politikai tik šnekėt, daugiau nieko nemoka.